Grūdininkams nerimą kelia fuzariozė

Kasmet grūdų supirkimo metu iškyla išaugintos žemės ūkio produkcijos kokybės klausimų. Šiemet grūdininkams aktuali grūdų užsikrėtimo Fusarium patogenais tema. Grūdai susitraukę, pakeitę spalvą, daug baltų grūdų, todėl kyla klausimų, ar balti, rausvi, taškuoti, raukšlėti grūdai yra pažeisti fuzariozės, ar tai lėmė kiti veiksniai.

Pavojingi žmonių ir gyvulių sveikatai

Grūdų augintojams ir supirkėjams svarbu žinoti, kad dėl varpų fuzariozės ne tik sumažėja grūdų masė bei netenkama dalies derliaus, bet ir šią ligą sukeliantys Fusarium genties grybai produkuoja mikotoksinus, kurie yra pavojingi tiek žmonių, tiek gyvulių sveikatai. Superkant grūdus užsikrėtimas Fusarium spp. įvertinamas plika akimi pagal apibrėžtus požymius. Tačiau vizualūs požymiai nebūtinai yra esminis indikatorius mikotoksinų kiekiui grūduose. Juos produkuoja grūdai, kurie dydžiu ir spalva nesiskiria nuo sveikų, tačiau jau yra užsikrėtę. Šiųmetėmis sąlygomis mokslininkai rekomenduoja vizualiai įvertinti javų grūdus, šiai ligai būdingus požymius ir mikotoksinų tyrimus bent dalyje mėginių. Tikslinga įvertinti ir šiemet ant grūdų vyraujančias Fusarium rūšis.

Kadangi klausimą, kaip atpažinti ligą, kelia visos pusės – tiek ūkininkai, tiek grūdus superkančios, perdirbančios, eksportuojančios įmonės, laboratorijos – skubiai suorganizuotas susitikimas su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro (LAMMC) Žemdirbystės instituto mokslininkais. Susitikimo metu buvo pristatytos priežastys, kodėl skirtingais metais išauginami vienokių ar kitokių kokybinių parametrų grūdai, į ką reikėtų atkreipti dėmesį nustatant grūdų užkrėstumo lygį.

Palankios sąlygos varpų fuzariozei plisti

LAMMC Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėja dr. Roma Semaškienė sako, kad šiltėjantis klimatas vis dažniau suteikia naujų patirčių ir dažnesnio peržiūrėjimo reikalaujančių sprendimų. Šie metai išsiskyrė gausiomis liūtimis, kurios buvo vienas iš veiksnių, lėmusių ligų plitimą javų pasėliuose. Lietingi orai vyravo ir jautriausiu užsikrėtimui varpų fuzariozei tarpsniu – žydėjimo metu. Lietaus purslai ligos užkratą pakelia iki varpos. Varpų fuzariozė ypač pavojinga jautrioms javų veislėms. Atkreiptinas dėmesys, kad užkrato sankaupos yra gausesnės pasėliuose, kur taikytas supaprastintas žemės dirbimas, sėta tiesiai į ražienas, po kukurūzų. Ankstyvas javų pasėlių išgulimas ir dėl vis pasikartojančio lietaus vėluojanti javapjūtė taip pat prisideda prie gausesnio grūdų užsikrėtimo mikotoksinus produkuojančiomis Fusarium rūšimis.

Svarbu laiku įvertinti užkratą

Grūdų supirkėjai nerimauja, kad laiku ir atitinkamose grandyse nenustačius ligos, pažeisti grūdai gali patekti tarp sveikų, o tai neabejotinai turės neigiamų pasekmių. Todėl, pasak grūdų supirkėjų, įmonės turi žinoti, kaip įvertinti, ar pristatytas derlius sveikas, dar prieš atsiskaitant už jį su grūdų pardavėju. Pasak Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos (LGPPA) direktorės Dalios Ruščiauskienės, kiekvienam grūdus superkančiam ūkio subjektui ir grūdų pardavėjui svarbu teisingai ir kuo greičiau nustatyti kiekvienos grūdų partijos kokybę, todėl aiškūs fuzariozės nustatymo kriterijai yra pagrindas, kokie grūdai bus pilami į aruodus. „Kai kurios Fusarium rūšys produkuoja toksinus, tad teisingai neįvertinus superkamų grūdų kokybės ir nupirkus tokius grūdus, tai supirkėjui gali tapti didele problema. Fusarium grybų pažeisti grūdai yra kenksmingi, dažnai būna pažeistas grūdo baltymas, tokie grūdai netinka nei pašarų, nei kitų grūdų produktų gamybai. Tad LGPPA priklausančios įmonės tampa „sugertuku“, kuriam tenka spręsti dėl nesveikų grūdų iškilusias problemas“, – teigia D. Ruščiauskienė.

Galima įvertinti vizualiai

Mokslininkai ūkininkams pataria, kaip patiems įvertinti, ar augalai neserga. Pasak dr. R. Semaškienės, kviečių pasėlyje pažeistos varpos pradeda matytis brandos metu. Matosi išbalę varpos segmentai ar net visa varpa, vietomis arba ištisai padengtos rausva grybiena. Vasarinių miežių ar avižų pasėliuose išbalusių varpų ar šluotelių dėl varpų fuzariozės pažeidimo taip aiškiai kaip kviečiuose nematyti. Brandai einant į pabaigą ir pakitus pasėlių spalvai, fuzariozės pažeistas varpas galima atpažinti iš rausvai oranžinės spalvos. Fusarium užkrėsti kviečių grūdai gali būti susiraukšlėję, maži, rausvos ar baltos kalkingos spalvos. Jei fuzarioze užsikrečiama vėliau, grūdas daugeliu atvejų išlieka normalaus dydžio, tik įgyja rausvą atspalvį. Plika akimi tiksliai nustatyti varpų fuzariozės sukėlėjo neįmanoma, tai atliekama tik laboratorijoje, auginant ligų sukėlėjus ant mitybinės terpės ir juos identifikuojant pagal morfologinius požymius. Analizė užtrunka 7–10 dienų. Varpų fuzariozės riziką galima pradėti prognozuoti nuo javų žydėjimo tarpsnio, kai užkratas patenka ant varpos ir vyrauja palankios sąlygos ligai plisti – lietinga, šilta. Pieninės brandos antroje pusėje išryškėjus požymiams, galime iš dalies įvertinti būsimus infekcijos mastus. Šiemet apie tai jau ne kartą kalbėta, raginta nepamiršti šios ligos keliamų rizikų ir po derliaus nuėmimo.

Pasak R. Semaškienės, varpų fuzariozės užkrato rizika itin padidėja atsėliuojant javus ir ypač sėjant juos į ražienas. Kukurūzai taip pat yra netinkamas priešsėlis javams, nes juose daigų, burbuolių ir stiebų puvinius sukelia tie patys Fusarium grybai kaip ir varpų fuzariozę. Su šių augalų likučiais dirvoje varpų fuzariozės sukėlėjai gali išlikti gyvybingi net kelerius metus. Nustatyta, kad kukurūzų liekanos yra tinkamiausios Fusarium grybų infekcijai susidaryti, ypač jei jos nesusmulkinamos ir neužariamos. Ne tik kukurūzų, bet ir javų likučių susmulkinimas, skutimas ir užarimas sumažina užkrato kiekį pasėlyje.

Rekomendacijos, kaip sumažinti fuzarioze užsikrėtusių grūdų ir produkuojamų toksinų kiekį derliaus nuėmimo metu ir po jo:

• nevėluoti su javapjūte;
• stengtis pašalinti kuo daugiau smulkių grūdų javų kūlimo metu;
• avų grūdus iš karto, tik nuėmus derlių, valyti ir džiovinti;
• sekti grūdų drėgmę jų saugojimo vietose.

  LAMMC nuotraukos 2022.08.17

LGPPA informacija

Susijusios temos - skaitykite: fuzariozė, grūdų kokybė, Dalia Ruščiauskienė, Roma Semaškienė