Grūdininkus paliks be paskutinių kelnių?

Ilgalaikės pasekmės

„Gūdų supirkėjai kerta šaką, ant kurios patys sėdi, nes elgiasi labai netoliaregiškai“, – įsitikinęs Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkas, LŪS Pakruojo r. skyriaus pirmininkas Gedas Špakauskas. Ūkininkų organizacijos atstovas turėjo omenyje grūdų elevatorių padidintas džiovinimo kainas, kurios atsilieps ne tik šių metų ūkininkų pajamoms, bet ir gali turėti ilgalaikių pasekmių. Tai, kad dalis javų augintojų tiesiai iš laukų grūdus veža į elevatorius, jokia naujiena – tai yra kasmetė realija. Tik šiemet grūdų džiovinimo paslauga, sako, labai „kandžiojasi“, todėl ūkininkai skundžiasi, kad lieka pustuštėmis kišenėmis. Ūkininkų organizacijų atstovai svarsto, kad po šio sezono grūdų sektoriuje gali būti pokyčių.

„Latvijoje elevatoriai 1 proc. grūdų drėgnį gali džiovinti ir už 3,5 Eur/t, o Lietuvoje ši paslauga kainuoja nuo 7,5 iki 8,5 Eur/t. Tiesa, kai kurios įmonės pradėjo daryti 10 proc. nuolaidą tiems, kurie veža itin šlapius grūdus, bet tokiu atveju tai mažai ką reiškia. Šiemet drėgnus grūdus į elevatorius vežė visi smulkūs ūkiai, sausų grūdų buvo labai nedaug. Tad tiesiai šviesiai galima sakyti, kad dėl didelių džiovinimo kaštų supirkėjai žlugdo mažuosius ūkininkus“, – „Ūkininko patarėjui“ konstatavo G. Špakauskas.

Jis pastebėjo, kad kviečių kaina „pramušė dugną“, o kai dar auga džiovinimo sąnaudos, ne vienas smulkus ūkininkas šiemet grūdininkystei gali padėti tašką. „Už antrosios klasės kviečius duoda apie 175 Eur/t, bet dėl lietingų orų yra nukentėjusi grūdų kokybė, tad grūdai tapo pašariniai, kurių kaina – apie 150 Eur/t. Jeigu veži drėgnus, lieka tik 120 Eur/t. Kas, taikant tokią grūdų supirkėjų kainų politiką, nutiks per artimiausius 10 metų? Atsakymas paprastas – žymiai sumažės mažųjų ūkininkų, ūkiai sustambės, tada kils klausimas, iš ko uždirbs elevatoriai, kurių pagrindinis verslas yra grūdų valymas ir džiovinimas, nes stambesni augintojai turės savo džiovyklas, valomąsias, sandėlius“, – savo pastebėjimais dalijosi ŪP pašnekovas.

Jis pateikė konkretų pavyzdį, iliustruojantį, kiek javų augintojai praranda pinigų dėl padidėjusių džiovinimo įkainių. „Štai ūkininkas turėjo pasisėjęs 10 ha kviečių, nukūlęs į elevatorių nuvežė grūdų už 7 780 Eur. Jie buvo vidutinės drėgmės – 16 proc., ir jam atskaitė 800 Eur – žmogus neteko apie 10 proc. sumos vos už 2 proc. drėgmės džiovinimą. Anksčiau ši paslauga buvo gal tris kartus pigesnė, būtų atskaitę gal tik 200–250 Eur, o šiemet atskaitymai – nežmoniški, jie paima visą galimą mažesniųjų pelną. Klausimas, ar jie norės ir galės toliau ūkininkauti? O juk kalbame apie kaimo gyvybingumą“, – problemą įvardijo LŪS vicepirmininkas.

Apima desperacija

16 proc. grūdų drėgnis būtų svajonė Skuodo r. ūkininkams. Rugpjūčio pabaigoje javus kulti pradėjęs Skuodo ūkininkų sąjungos (SŪS) pirmininkas Andrius Narmontas redakcijai skundėsi, kad grūdų drėgnis siekia net 31 proc. Tiesa, ūkininkas turi džiovyklą, tačiau nėra tikras, ar iš viso verta džiovinti tokius grūdus. „Mūsų krašte situacija itin prasta – apima desperacija. Mes dar tik pradėjome imti javus, nes labai drėgna. Anksčiau kūliau sėklines žoles, o 100 ha dobilų sudygo ir supuvo pradalgėse, dabar kviečiai pūva lauke. Reikalai tikrai prasti“, – atsiduso ŪP pašnekovas.

Jis sutiko, kad šiemet grūdų džiovyklos – aukso vertės, nes nuoskaitos elevatoriuose, anot grūdininko, yra milžiniškos, palyginti su grūdų kaina. „Nežinau, ar yra buvę tokių metų, kad nuoskaita už drėgmę galėtų siekti net 30 ar 50 proc. grūdų kainos. Reikia turėti omenyje, kad džiovyklų neturi nemažai ir didesnių ūkių. Deja, jiems nelieka atliekamų pinigų tokioms investicijoms, todėl žmonės rizikuoja, tikisi, kad metai bus sausi, bet šiemet dangus prakiuro“, – aiškino A. Narmontas.

Javų augintojas pastebėjo, kad beviltiška padėtis gali ištikti tuos, kurie dar nespėjo nukulti javų, nes varpose bus sudygę grūdai, todėl elevatoriai gali jų visai nepriimti. „Neįsivaizduoju, ką tuomet darys ūkininkai. Skuodo r. daug nenukultų laukų, sugulusių javų. Pas mus buvo tikrai labai prasti orai, nesakyčiau, kad laukai patvino, kritulių kiekis nebuvo toks gausus, bet nuolat lijo. Grūdų kokybė labai prasta, o kainos, palyginti su daugiametėmis, ypač žemos. Situacija nepavydėtina“, – nusivylimo neslėpė SŪS pirmininkas.

Grūdus – į krosnį

Vilniaus r. ūkininkų asociacijos (VRŪA) pirmininkas Veslavas Spiridovičius sutiko, kad po šio sezono labai tikėtini pokyčiai grūdų sektoriuje – smulkiųjų gali sumažėti, vyks ūkių stambėjimas, be to, ūkininkai vėl mažins trąšų normas, nes trąšos neadekvačiai brangios, o grūdai – pigūs. „Vienas kolega skundėsi, kad iš miežių būtų tiek pat uždirbęs ir dar naktimis ramiau miegojęs, jeigu nebūtų tiek tręšęs ir purškęs. Prisidėjo ir išaugusios grūdų transportavimo bei džiovinimo kainos, o grūdų kaina – žema. Liūtys išskalbė grūdų kokybę, pas mus Vilniaus krašte nelabai kas turėjo antrosios klasės grūdų, dažniausiai jie buvo priskiriami trečiajai ir ketvirtajai klasei. Tai jau pašariniai grūdai, elevatoriuje jie kainuoja apie 140 Eur/t, jeigu 35 Eur sumoki už nuvežimą ir jeigu grūdai yra 17–18 proc. drėgnio, tai dar per 30 Eur palieki už džiovinimą ir valymą, tad gauni tik pusę kainos už toną – 70 Eur“, – liūdną rezultatą skaičiavo VRŪA pirmininkas.

V. Spiridovičius grūdų džiovinimo ir transportavimo įkainius pavadino neprotingais – anksčiau iš Vilniaus krašto nuvežti į uostą kainuodavo nuo 15 iki maždaug 20 Eur/t, o dabar – 35 Eur/t, nebent sunkvežimis atgal veža kokį krovinį, tada kaina būna mažesnė. „Nepatinka – nevežk, bet jeigu grūdai drėgni, kitos išeities tiesiog neturi. Jei tokius grūdus savaitę palaikysi, jie ims gesti. Kerta ir elevatorių džiovinimo kainos, pavyzdžiui, Latvijoje 1 proc. drėgnio džiovinimas gali kainuoti ir 3,5 Eur/t, o pas mus – apie 8 Eur/t“, – palygino ŪP pašnekovas. Jis pridūrė, kad nemažai Lietuvos ūkininkų grūdus pardavė Latvijoje, nes ten džiovinimo kaštai mažesni. „Ar mums vežti į Rygą, ar į Klaipėdą – kelias panašus. Kai Lietuva nekontroliuoja kainų, pinigus atiduodame kaimynams“, – tarstelėjo V. Spiridovičius.

Jis atskleidė dar vieną šio sezono aplinkybę – smulkūs grūdininkai nenukultus javus tiesiai lauke pardavinėjo stambesniesiems. Paprastai šie padėdavo kombainų neturintiems ūkininkams po to, kai nuimdavo derlių savo ūkyje. Tačiau šiemet javapjūtė sudėtinga, todėl teko imtis netradicinių sprendimų, kad laukuose būtų išgelbėtas derlius. „Panašu, kad klostosi krizinė situacija, nes javų augintojai kalba, jog neretu atveju grūdus labiau verta sukūrenti, nei parduoti pašarui“, – prastas žemdirbių nuotaikas atskleidė VRŪA pirmininkas.

Netektys didžiulės

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. rugsėjo 5 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.