Šią savaitę javapjūtė įsibėgėjo visuose šalies regionuose. Grūdų užderėjo mažiau, nei buvo tikimasi pavasaryje. Aukštų rezultatų nepasieks ir pagrindiniai Lietuvos grūdinių kultūrų aruodai, išsiskiriantys derlingais dirvožemiais. Tam koją pakišo prastos meteorologinės sąlygos.
Laukuose klimpsta technika.Planuodami šių metų derlių, žemdirbiai didelį dėmesį skyrė žieminiams rapsams. Jais buvo apsėta 325,9 tūkst. ha plotas, kuris net 10 proc. didesnis nei pernai. Teigiama, kad ūkininkai rapsų plotus išplėtė dėl itin aukštų supirkimo kainų. Tačiau šiandiena yra kitokia. Nuo gegužės vidurio rapsų supirkimo kaina sumažėjo 20–25 proc. Todėl ūkininkai kalba, kad jų nedžiugina situacija, nes rapsų derlius yra menkas. Su „Ūkininko patarėju“ bendravę Anykščių rajono ūkininkai sakė, kad iki gegužės vidurio žieminių rapsų supirkėjai siūlė gražesnius supirkimo skaičius, kurie buvo realesni žemdirbiškai savikainai. „Dėl kainų neraudosime. Yra taip, kaip yra“, – sakė pašnekovai.
Rapsus šią savaitę baigė kulti stambus Anykščių r. ūkininkas Romualdas Kubaitis. Šiemet jo rapsų derlius yra menkesnis nei ankstesniais metais. „Ūkiai, kurie spėjo susitvarkyti su rapsais, džiaugsis geresniu derliumi. Į mano pasėlius dėl drėgmės pertekliaus buvo įsimetusios ligos, todėl derlius yra 15–20 proc. mažesnis nei pernai. Jau pradedu kulti ir kviečius, o vėliau kulsiu vasarinius miežius. Kviečiai atrodo normaliai. Išgulusių yra 1–2 proc. Dar ir šerniukams reikės palikti“, – humoro jausmo nestokojo R. Kubaitis.
VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse šių metų liepos viduryje 10,05 proc. sumažėjo ir kviečių supirkimo kaina. Išaugo tik II klasės pašarinių miežių supirkimo kaina. Liepos viduryje ji buvo 68,14 proc. didesnė negu pernai tuo pačiu laikotarpiu.
Darbų savo ūkyje dar nepradėjo Rokiškio r. ūkininkas Alis Vėjelis. „Dar laukiame, dar javai nesunokę, jie – labai minkšti. Šią savaitę kombainas dar ilsisi. Ankstesniais metais javus kuldavau rugpjūčio 10 d. Vidurio Lietuvoje javus kulia šiek tiek anksčiau“, – ŪP sakė vyras. Jis mano, kad šiųmetinis derlius bus prastesnis, nes yra išgulusių javų. Derlių ūkyje praretino ir praūžusi kruša. Nuo vyšnios dydžio ledų nukentėjo ne tik javai, bet ir kanapės, linai. „Ledukai nukapojo, nudaužė kanapes, iš 8 ha sveikesni liko tik 3 ha. Gerai, kad ledukai visai nenukirto linų, jie atsigavo. Iš javų stebuklų taip pat nebus, imant vidurkį, turėčiau prikulti apie 5 t/ha. Manau, kad gal kokią I klasę ištrauksiu. Situaciją vertinsiu tuomet, kai javai pradžius“, – atviravo A. Vėjelis.
Joniškio ūkininkų sąjungos pirmininkė Lilijana Šermukšnienė redakcijai sakė, kad žieminiai kviečiai jų rajone bus pradėti kulti savaitgalį. „Žieminiai miežiai jau nukulti, rapsus nusikūlė beveik visi ūkininkai. Rapsų derlius nelabai koks, nors pasėliai atrodė gražūs, ūkininkai kūlė tik 2–2,5 t/ha“, – pasakojo L. Šermukšnienė.
Javai nevienodai subrendo Molėtų r. ūkininko Andriaus Arlausko ūkyje. „Į laukus išvažiavau trečiadienį. Valandą ieškojau, kur važiuoti ir kur darbus pradėti. Vieniems pasėliams trūksta to, kitiems – ano. Šaltas pavasaris padarė savo darbą, todėl ant kalvelių ir lygumose viskas yra gerai, o slėniuose javų branda vėluoja. Ketvirtadienį į laukus išriedėjo ir darbus pradėjo antras kombainas. Kurie javai nesubrendę, jų dabar nekulsime, juos paliksime ir nuimsime vėliausiai. O dabar, kiek įstengsime, dirbsime, kad rugpjūčio pabaigoje nereikėtų graužtis. Kol oras leidžia dirbti, suvešime grūdus ir džiovinsime. Geriau jau bus drėgnesni, bet po stogu, o ne lauke“, – apie savo sprendimus redakcijai kalbėjo Andrius. Jis neprognozavo, koks bus kviečių derlius. Visgi vizualiai atrodo, kad kviečiai neištrauks geros klasės, nes grūdų svoris mažas.
Kultūras savo laukuose kibinti pradėjo Ukmergės r. ūkininkas Valentinas Genys. Dabar ūkyje kuliami kmynai, kurie iš hektaro atseikėjo tik apie 600 kg. Palyginus su ankstesniais metais, kmynų derlius yra 40 proc. mažesnis. Ketvirtadienį V. Genys pradėjo nuiminėti senovinę, laukinių kviečių veislę ‘Spelta’. „Nors laukai ir šlapoki, tačiau viskas kol kas yra proto ribose. Žemės darbai stovi, nes šlapia, matyt, ir sėja vėluos. Jei lietus pliaups, bus liūdna. Gal Dievas duos sausesnį rugpjūtį. Tuomet čiupsime ir padarysime visus darbus. Matysime, kaip viskas klostysis, šiandien nieko negaliu pasakyti. Girdžiu, kad įvairiuose regionuose situacija skirtinga. Aną savaitgalį vienur iškrito daugiau nei 60 mm kritulių, kitur – 20 mm“, – svarstė ekologinio ūkio šeimininkas.
Klausimai apie javapjūtę sugraudino Pasvalio r. ūkininką Alių Rapkevičių. „Ar galima lengvesnių klausimų? Kaip javapjūtė? Didžioji dalis pasėlių sugulę, dalis – po vandeniu. Štai taip. Labiausiai nukentėjo žieminiai kviečiai, kol kas nieko nenuėmėme, nes į laukus neįmanoma įvažiuoti. Labai šlapia. Kitas dalykas, javai dar nesubrendę. Savo darbo praktikoje dar neturėjau tokių metų, dar taip baisiai laukai neatrodė. Tačiau neprarandu vilties, dirbu, juk gyventi ir ūkininkauti vis tiek reikės. Aišku, metai bus sunkūs, tačiau labai tikiuosi, kad pavyks išlaviruoti be nuostolių. Kaip jau yra, taip ir bus. Gal kiti metai bus geresni“, – nepraranda vilties A. Rapkevičius. Šią savaitę pasvalietis planuoja kulti rapsus, kurie kol kas nesugulę, tačiau atrodo ne stebuklingai.
To paties rajono ūkininkas Arvydas Arlauskas ŪP sakė, kad javapjūtė yra sudėtinga. Trečiadienį į laukus su technika išriedėjęs vyras teigė, kad pasėliuose stovi balos. „Rapsuose – vanduo, kviečiai šiek tiek sausesni. Jie atrodo normaliai, gal kokios 5 t/ha byrės. Nėra aišku, kokia bus jų klasė. Jei orai leis, darbai bus baigti iki Žolinių“, – prognozavo A. Arlauskas.
Pasvalio ūkininkų sąjungos pirmininkė Lina Židonienė redakcijai sakė, kad situacija dėl gausių kritulių jų rajone yra nepavydėtina. Rajone yra nemažai pasėlių plotų, kuriuose telkšo balos. Sugulę javai mirksta vandenyje. Kiek procentaliai yra tokių plotų, pašnekovė negalėjo įvardyti. Pasak L. Židonienės, yra nemažai laukų, kuriuose išgulusi ‘Skagen’ kviečių veislė. Ji tarp ūkininkų – populiari. Nors ‘Skagen’ kviečių veislė yra derlinga, ji nėra atspari išgulimui.
Šiųmetinė javapjūtė Pasvalio r. ūkininkams yra sudėtinga, jiems teks pavargti. „Grūdus reikės džiovinti, bus visko. Šie metai pilni iššūkių. Kviečiai, kurie yra išgulę, jei jie bus paimti, nebus aukštos klasės, gali būti ir sudygusių. Iš neišgulusių kviečių taip pat aukštos klasės nesitikima, nes lietus bus išplovęs kokybę. Taigi, kaip sakoma, jei tarp kokybiškesnių grūdų pateks sudygusių, šaukštas deguto sugadins visą statinę. Mano vyras kūlė rapsus, jie buvo nesugulę, tai kederis braukė per vandenuką. Tokia mūsų rajono realybė“, – pasakojo L. Židonienė. Ji teigė, kad aną savaitgalį kai kuriose Pasvalio r. seniūnijose iškrito labai daug kritulių. Ūkininkai, turintys lietaus matuoklius, užfiksavo net 70 mm kritulių. „Mūsų ūkyje iškrito 44 mm. Taigi, vandenėlis pagirdė dirvožemį. Jo buvo tiek daug, kad drenažas nespėjo susrėbti. O pas mus dirvožemis – sunkus, vanduo lėtai geriasi. Meldžiame, kad tik daugiau nebelytų ir duotų tą derlių, koks jis yra, nuimti“, – rajono situaciją apibūdino Pasvalio r. ūkininkų lyderė, pabrėždama, kad šiųmetinės žemdirbių nuotaikos yra liūdnos. Nuotaikos prastos ne vien dėl javapjūtės, bet ir dėl būsimos sėjos, žemės dirbimo darbų.
Autorės ir Linos ŽIDONIENĖS nuotraukos
2022.08.06
Susijusios temos - skaitykite: meteorologinės sąlygos, žieminiai rapsai, rapsų supirkimo kainos, Romualdas Kubaitis, Valentinas Genys