Grūdų džiovyklos: užges ar neužges?

Augant švarios energijos paklausai, vis daugiau valstybių ieško būdų, kuo pakeisti taršų iškastinį kurą. Mūsų šalies ūkininkai dar neturi saulės arba vėjo energija šildomų grūdų džiovyklų, o valdžia kol kas jiems nenubrėžė ateities gairių ir nepasiūlė jokių alternatyvų. Todėl ūkininkai nerimauja dėl iškastinio kuro ateities.

Ateitis – miglota

Dauguma kalbintų ūkininkų neįsivaizduoja, kuo reikėtų džiovinti grūdus, jei ateityje, siekiant mažinti taršą, būtų atsisakyta „raudono“ dyzelino. „Girdime, kad artimiausiu metu grūdams džiovinti skirto lengvatinio dyzelino akcizas augs. Taigi, augs ir grūdų savikaina. Tačiau grūdų kaina nekyla. Ji buvo išsipūtusi pavasarį, o dabar nukrito. Viskas brangsta, esame pasimetę, nežinome, kas bus pavasarį. O jei uždraus naudoti dyzeliną, tuomet reikės įsigyti naują grūdų džiovyklą. Nežinau, kuo reikėtų pakeisti šį kurą. Iš valdžios jokių pasiūlymų negirdime. Su mumis niekas nekalba“, – „Ūkininko patarėjui“ porino Stanislovas Vaitkevičius, ūkininkaujantis Biržų rajone.

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Kupiškio skyriaus pirmininkas Zigmantas Aleksandravičius sakė, kad ūkininkai nerimauja dėl ateities. Kiekvienas ūkis, planuodamas savo veiklą, turėtų ją numatyti 3–5 metus į priekį. Tačiau pastaruoju metu, anot pašnekovo, ūkininkai susiplanuoja porą savaičių į priekį, geriausiu atveju – tris mėnesius. Nuolat trūksta informacijos arba ji keičiasi ne ūkininkų naudai. „Mus gąsdina įvairiais dalykais: imsime, neduosime, sumažinsime, nubausime. O kad taip mums padėtų... Turime šiek tiek laiko, reikia ruoštis pakeitimams, kurie yra susiję su grūdų džiovinimu. Niekas nepasako, kuo ateityje bus keičiamas iškastinis kuras. Juk ne vien kurą teks keisti.

Reikės keisti ir pačias grūdų džiovyklas. Tai – siaubingi pinigai. Kol kas augalininkams apie tai niekas nešneka. Kaip, kokiais pinigais, kokiais projektais tai bus daroma? Tai – didžiausia problema“, – redakcijai kalbėjo ūkininkas.

Reikalingos investicijos

Savo nuomonę apie perspektyvas einant žaliojo kurso link išsakė LŪS Pakruojo r. skyriaus pirmininko pavaduotojas Gedas Špakauskas. „Natūralu, kad bus einama link švaresnių energijos šaltinių, bet yra viena bėda – nėra taip lengva prie jų pereiti, nes reikia naujų, papildomų investicijų. Jeigu norime grūdus džiovinti elektra, reikia statyti saulės jėgaines, keisti džiovinimo įrenginius, kurie būtų pritaikyti būtent elektrai“, – ŪP pasakojo G. Špakauskas. Jis sakė, kad augalininkai nori statytis saulės jėgaines, grūdų bokštus, tačiau perėjimo prie švaresnių energijos šaltinių galimybės – miglotos, nes pastatyti galingesnę saulės elektrinę reikia statybos leidimo, projekto. Visa tai gali užtrukti iki 2 metų. G. Špakauskas svarstė, ką ūkininkai galėtų pasirinkti. Atsisakius klasikinių grūdų džiovyklų, kūrenamų dyzeliniu kuru, būtų galima statytis džiovinančius grūdų bokštus, kurie naudoja mažiau energijos sąnaudų, tačiau jie labai brangūs. Todėl jis neįsivaizduoja, kaip būtų galima tai padaryti be paramos. „Grūdų džiovyklos ūkyje neturiu. Esu suprojektavęs džiovinantį grūdų bokštą, prie jo yra numatyta saulės elektrinė. Taip ruošiuosi ateičiai, nes kuro perspektyva yra labai miglota. Pastebėjau, kad elevatoriuose labai stipriai išaugo grūdų džiovinimo paslauga. Taigi, esu priverstas planuotis šiuos labai brangius pirkinius, ieškoti alternatyvų“, – atviravo LŪS Pakruojo r. skyriaus pirmininko pavaduotojas. Jis teigė, kad visa tai darytų savomis lėšomis. Tačiau suskaičiavęs finansus, ūkininkas suprato, kad be paskolos, kuri turėtų būti ilgalaikė, iki 10 metų, jis niekaip neišsivers. Jei atsirastų parama, būtų labai džiugu. „Parama bus ar nebus? Iki šiol neteko matyti priemonių, kurios būtų konkrečiai skirtos pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių, skirtų grūdams džiovinti“, – sakė G. Špakauskas.

Aktualus klausimas

Kėdainių r. Ažytėnų ŽŪB vadovas Šarūnas Šiušė teigė, kad iškastinio kuro ateities klausimas yra aktualus ir sudėtingas. „Apie ateitį diskutavome su ministru, kai jis lankėsi Kėdainiuose. Europa prilygino dujas žaliesiems ištekliams, todėl manau, kad vieninteliu kuru, matyt, liks dujos. Saulės baterijos čia nepadės. Kol branduolinė energija ir dujos yra prilygintos teisingam kurui žaliajame kurse, mums priimtiniausios dujos. Tačiau žmonės yra pasistatę dyzelinių grūdų džiovyklų. Mes irgi kūrename dyzelinu. Kodėl bijoma „raudono“ dyzelino? Juk būna metų, kai jo išnaudojame daug, tačiau būna metų, kai jo reikia mažai arba visai nereikia. Ar jis daro didelę žalą? Lieka atviras diskutuotinas klausimas, nes rimtų alternatyvų kol kas nematau. „Raudono“ dyzelino uždraudimo scenarijus turėtų būti padėtas ant derybų stalo“, – savo mintis redakcijai išdėstė Š. Šiušė. Kėdainių rajono Ažytėnų ŽŪB vadovas mano, kad ministerijose dirba protingi žmonės, kurie skubotų sprendimų nedarys, išdiskutuos šį klausimą su ūkininkų bendruomene.

To paties rajono Krakių ŽŪB vadovas Remigijus Kilas apie ateitį nediskutavo. Jis vylėsi, kad „raudonas“ dyzelinas ir ateityje bus naudojamas grūdų džiovyklose. „Neįsivaizduoju, kokiu kuru būtų galima džiovinti grūdus. Kaip traktorius be degalų nevažiuoja, taip ir džiovyklos be kuro nedirbs. Juk prie šiaudų negrįšime. Matysime, kas bus ateityje. Mūsų valdžia daug kalba, tačiau matysime, ką jie nuspręs“, – ŪP sakė R. Kilas.

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje.

Jolita ŽURAUSKIENĖ

ŪP korespondentė

2022.11.10

Susijusios temos – skaitykite: grūdų džiovyklos, iškastinis kuras, kuo reikėtų džiovinti grūdus, „raudonas“ dyzelinas