Grūdų sektoriui iššūkių netrūksta

Šiemet grūdų derlius, preliminariais Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) duomenimis, yra penktadaliu didesnis nei praėjusiais metais. Skaičiuojama, kad iš viso šalyje prikulta apie 6–6,5 mln. t grūdų. Kviečių pagal visos šalies bendrąjį rodiklį buvo kuliama vidutiniškai apie 7–8 t/ha, rapsų – apie 4,5 t/ha. Deja, gausaus kviečių derliaus kokybės rodikliai nebuvo aukšti – daugiausia buvo antros klasės grūdų. Suvalkijos grūdų augintojai turėjo nemažų problemų dėl išguldytų javų. Be to, šiemet strigo derliaus realizavimas, įmonės neskubėjo grūdų pirkti. Prie visų iššūkių prisidėjo ir COVID-19. Apie visa tai su LGAA administracijos vadovu Ignu JANKAUSKU kalbėjosi „Ūkininko patarėjo“ korespondentė Rasa SMILGYTĖ.

– Šiemet realizuojant grūdus kyla nemažai streso ir painiavos. Kodėl?

– Turime pavyzdžių, kai ūkininkų grūdus turėjo nupirkti iki rugsėjo 30 d., tačiau dar iki šiol jie nepriimti. Elevatoriuose vis dar yra nerealizuotų grūdų. Supirkėjai bando kaltę suversti ūkininkams, neva jie iki termino pabaigos grūdų nepristatė. Tačiau daugumoje sutarčių, kurias mes matėme, patys supirkėjai turėjo sudaryti pristatymo ir pirkimo grafikus, tačiau to nepadarė. Tokiais atvejais raginame žemdirbius kreiptis į supirkėjus raštu, informuoti, kad artėja terminas, o jie nėra pateikę pirkimo grafiko, reikalauti arba grafiko, arba nutraukti sutartis, jei dėl kažkokių priežasčių nenorima grūdų pirkti. Ši problema labiausiai išryškėjo rugsėjo mėnesį, grūdų judėjimas buvo beveik visiškai sustojęs. Kai kuriems ūkininkams teko gerokai pasukti galvas, ką daryti su nukultu derliumi. Žinoma, pirkimas vyks, bet viskas nusitęs.

– Kodėl taip yra? Derlius, palyginti su pernai, padidėjo penktadaliu, ne keliais kartais. Tad lyg ir neturėjo kilti bėdų jį sandėliuojant ir realizuojant?

– Tokius srautus, kokie yra šiemet, tikrai įmanoma suvaldyti, mūsų tiek sandėliavimo, tiek logistikos infrastruktūra tikrai gali tinkamai veikti. Tačiau mes matome kelis veiksnius, kurie tai nulėmė. Vienas iš jų – užsienio pirkėjai ar tarpininkai, turėdami ilgesnio pristatymo sutartį, neskubėjo siųsti laivų, tad pristigo ir tuomet ėmė kimštis elevatoriai Lietuvoje. Kita priežastis – įmonės nepriėmė saugoti grūdų į savo elevatorius dėl lėšų stygiaus grūdams pirkti.

– Kodėl supirkėjams ėmė stigti lėšų?

– Šiais metais kilo problema dėl pinigų srautų. Pastarieji treji metai buvo gana prasti, tad finansų sektorius – bankai – labai jautriai reagavo, ėmė labai atsargiai vertinti įmonių, prekiaujančių grūdais, balansus, finansines ataskaitas, sektorių vertinti kaip rizikingą. Kita priežastis buvo COVID-19. Kovo mėnesį įmonės pradeda rūpintis būsimo derliaus supirkimo finansavimu. Bet šiemet tuo metu prasidėjo koronaviruso pandemija. Kilo abejonių, ar sklandžiai veiks logistikos grandinė, ar pavyks lietuviškus grūdus eksportuoti, kaip vyks prekių judėjimas. Visos minėtos aplinkybės lėmė, kad grūdų sektorius tapo sunkiai kredituojamas, tad pinigų kiekis sumažėjo ir sąlygos pablogėjo.

– Kokių priemonių ėmėsi LGAA, kad padėtis būtų ne tokia komplikuota?

– Dar metų pradžioje informavome šalies vadovus, bankus, kad grūdų sektoriui bus reikalingi pinigai, kad būtina ieškoti priemonių šiam verslui palaikyti. Įvardijome 140 milijonų eurų sumą, kuri galėjo gerokai prisidėti superkant derlių ir patiems ūkininkams pagelbėti. Tačiau buvo skirta tik 40 mln. eurų lengvatinių paskolų. Tie pinigai buvo greitai panaudoti. Ūkiai, kurie pasinaudojo šia galimybe, kiek pasilengvino situaciją. Rudenį ūkininkams reikia atlikti daug mokėjimų, rūpintis naujo derliaus sėja. Tačiau šiemet, stringant javų realizavimui, už parduotą derlių pinigai nebuvo gauti laiku, tad daug kas pristigo apyvartinių lėšų. Lengvatinės paskolos galėjo gerokai pagelbėti tiek grūdų supirkėjams, tiek ūkininkams, bet jų nepakako.

– Ar informacija apie galimybę pasinaudoti lengvatinėmis paskolomis pasiekė visus grūdų augintojus?

– Asociacijos narius mes apie tai informavome, nemažai kam pagelbėjome, konsultavome. Reikėjo pristatyti atitinkamas paraiškas toms finansų įstaigoms, kurios dalyvavo šią priemonę įgyvendinant. Paprasčiau tariant, valstybė skyrė pinigų paskoloms per finansinius tarpininkus. Pirmiausia atsiliepė kredito unijos, o tik gerokai vėliau prisijungė ir bankai. Sprendimus dėl paskolų skyrimo priiminėjo Žemės ūkio paskolų fondas.

– Kai kyla problemų, dažnai krinta supirkimo kainos, tačiau jos netikėtai šoko aukštyn.

– Žemdirbius gerokai išgąsdino kūlimo metu kritusios grūdų supirkimo kainos, tačiau jos netrukus gerokai šoktelėjo. Sezono metu jos kaip niekada išaugo, net iki 180–200 eurų už toną kviečių. Spalio mėnesį tokio kainų šuolio nebūdavo. Paprastai iki šio mėnesio kaina nuosekliai krinta, lapkričio pradžioje būna mažiausia ir tada po truputį ima kilti. Tačiau šiemet ji tiesiog šovė į viršų jau spalio mėnesį. Labai įdomu, kokios kainos bus sausį, vasarį, kai įprastai jos pasiekdavo piką. Manome, kad nuo dabartinės kainos supirkimo kaina dar gali kilti aukštyn. Kodėl tai vyksta? Turime žinių, kad kai kuriose šalyse šiemet buvo itin prastas grūdų derlius, Ukraina taip pat nepadidino savo derliaus, o Lietuva grūdų derliumi skųstis negali. Be to, ir COVID-19 kainoms turėjo įtakos, nes tos įmonės, kurioms reikalingi grūdai, nori užsitikrinti reikiamą jų kiekį.

– Kada grūdų supirkimo situacija gali imti gerėti?

– Didelio judėjimo nėra, bet grūdai superkami. Kiek labiau sujudo tie supirkėjai, kurie buvo sudarę sutartis fiksuota ar žemesne kaina. Matau čia terpę konfliktams. Ūkininkus kviečiu nepasiduoti neteisėtiems veiksmams, gąsdinimams ar grasinimams. Jei terminai buvo praleisti, neatsiųsti pristatymo grafikai ar įmonė nerodė iniciatyvos grūdus pasiimti, dabar nėra ko piktintis. Sutartis turėjo būti sudaroma iš naujo.

– Ar realizuojant rapsus taip pat buvo tiek nesklandumų, kiek realizuojant kviečius?

– Su rapsais buvo paprasčiau. Jie startuoja pirmieji, nuimami vasaros viduryje ir be didesnių problemų buvo superkami ir išvežami ar sandėliuojami. Problemų atsirado superkant javų derlių.

– Ar tai nenulems javų plotų mažėjimo, o rapsų – didėjimo?

– Pasėlių pasirinkimas, LGAA duomenimis, ateinančiais metais šiek tiek keisis – žieminių kviečių plotai turėtų augti 7–8 proc., kvietrugių taip pat bus šiek tiek daugiau, o rapsų bus pasėta net 10–15 proc. daugiau.

LGAA nuotrauka