Gustonyse gyvenantis M. Tamulevičius ūkiniame pastate įsirengė laipiojimo salę

„Noriu suburti vietinę laipiojimo entuziastų bendruomenę, todėl laipioti visus priimu nemokamai“, – sakė Martynas.

Laipiojimo sportas

Laipiojimo sportą, kurį pamėgo Martynas, entuziastai dažniausiai vadina „boulderingu“.

„Boulderingas – tai viena iš laipiojimo sporto šakų, kai lipama neaukšta siena. Laipiojant reikia įveikti trumpas, bet sudėtingas trasas be jokių virvių bei kitų prisitvirtinimo būdų. Žinoma, apačioje yra čiužinys. Užsiimti šiuo sportu galima ir lauko sąlygomis – reikia laipioti neaukštais kalnais ar rieduliais, kur irgi nereikalingos virvės, pakanka tik turėti paminkštinimą ant žemės“, – apie šį sportą papasakojo M. Tamulevičius.

Tokia sporto salė, kurią įsirengė Martynas, ypač naudinga laipiotojams po kalnus. Čia jie gali treniruoti savo jėgą ir techninius įgūdžius.

„Pats labai ilgai svajojau lipti į kalnus. Pagaliau pavyko tai padaryti šių metų balandį. Lipdamas supratau, kad ši sporto salė ypač naudinga. Įkvėptas šios kelionės į kalnus, įrengiau patobulinimą – prisegimus virvėms. Nuo šiol sporto salėje norintieji lipti į kalnus gali mokytis segti virvę – kas užsiima laipiojimu į kalnus, tas supranta, kaip svarbu yra mokėti greitai bei tvirtai persegti virves“, – teigė pašnekovas.

Pats salės įkūrėjas boulderingu užsiima jau šešerius metus.

„Anksčiau nieko nežinojau apie šį sportą. Kai sužinojau, beveik iškart supratau, kad tai yra mano sportas. Panašios sporto šakos, kaip alpinizmas, „neprilipo“ – reikia kažkur keliauti, skirti tam labai daug laiko. O boulderingui pakanka įsirengti nuolatinę vietą ir tada galima sportuoti nors ir kasdien“, – aiškino laipiojimo entuziastas.

„Toks sportas lietuviams labai neįprastas – kurgi palaipiosi, kai visur lygumos?“, – juokėsi Martynas.

Sportą „parsivežė“ iš Olandijos

Su boulderingu Martynas susipažino gyvendamas Olandijoje. Kai grįžo į Lietuvą, prireikė laiko, kol panevėžietis subrandino laipiojimo salės įkūrimo idėją.

„Idėja dar ilgai nebuvo realizuojama. Pirmiausia su drauge atsikraustėme į šį namą Gustonyse, nes buvo galimybė čia apsigyventi. Jau tada labai trūko laipiojimo, vis žiūrėjau, kur būtų galima tuo užsiimti, tačiau Panevėžyje nebuvo nė vienos boulderingo ar panašios salės. Draugė pasiūlė vietą įkurti ūkiniame pastate, bet aš dar abejojau, maniau, salė būtų per toli nuo miesto“, – į pradžią nusikėlė laipiojimo entuziastas.

„Prabėgo metai, laipioti norėjosi tik dar labiau. Dėl to visos abejonės dingo ir pradėjau kraustyti ūkinį pastatą, jį ruošti salės įrengimui. Ir dabar tai vienintelė tokia laipiojimo salė Panevėžio apylinkėse“, – džiaugėsi Martynas.

Gustonyse gyvenantis M. Tamulevičius ūkiniame pastate įsirengė laipiojimo salę.

Ilgas įrengimo procesas

Anot pašnekovo, salei įrengti prireikė maždaug vienerių metų.

„Iškraustymas buvo pats ilgiausias procesas, nes užsiiminėjau tuo vienas, po truputį. Pastate buvo pačių įvairiausių dalykų, kurių „kažkada gali prireikti“, bet iš tikrųjų niekada neprireikia“, – juokėsi Martynas.

Tada į pagalbą atėjo draugės tėtis.

„Labai padėjo įgūdžių turintis draugės tėtis. Kartu įrengėme tvirtą medienos karkasą – laipiojimo siena privalo būti itin stabili. Tada sumontavome medinę fanerą, gręžėme daug skylučių laipiojimo įrangos montavimui. Kurti ir statyti tokią vietą savo hobiui buvo smagu, o iš draugės tėčio išmokau labai daug, dabar turiu įgūdžių panašiems darbams“, – sakė pašnekovas.

Ne paslaptis, įgyvendinant netradicinius projektus kiekvienas gali iš draugų ar artimųjų sulaukti skeptiškų atsiliepimų. Tačiau Martynas sako – anaiptol, artimieji domėjosi projekto eiga ir jį palaikė.

„Net nustebau dėl to. Juk idėja labai nestandartinė. Niekas nekomentavo kažkaip priešiškai. Daugmaž visi palaikė, domėjosi progresu ir tiesiog sakė „varyk ir daryk, jei patinka“. Artimieji žinojo, kad man patinka boulderingas ir jiems buvo smagu matyti, kaip įgyvendinu savo svajonę“, – patirtimi pasidalijo M. Tamulevičius.

Dominykas GŪRA / JP.lt

Domo Urbono nuotraukos