Gydytoja otorinolaringologė papasakojo, kokia įranga naudojama nustatant klausos sutrikimus

„Šiuolaikiniais ir itin aukštos kokybės instrumentais galime tiksliau įvertinti ausų, nosies ir gerklės pokyčius bei pažeidimus. Be to, jais atliekamų tyrimų metu pacientai gali jaustis komfortiškiau, o tai padeda greičiau nustatyti ligas ir parinkti tinkamą gydymą“, – sako gydytoja otorinolaringologė.

Surdokamera – kas tai ir kaip padeda nustatyti klausos sutrikimus?

Siekiant užtikrinti, kad klausos patikrinimai būtų efektyvūs ir tikslūs, naudojama surdokamera. Tai specialiai įrengta patalpa, turinti garso nepraleidžiančias sienas. Joje atliekamo tyrimo metu nustatomas klausos sutrikimo lygis, įvertinamas prikurtimo tipas bei diagnozuojamos su klausos sutrikimais susijusios ligos.

„Vienas iš surdokameroje atliekamų tyrimų – impedansometrija, kurios metu įvertinama akustinė garso perdavimo sistema. Į patikrinimą įeina standartinė timpanometrija, padedanti nustatyti būklę, susijusią su spaudimu ir oro kiekio pokyčiais ausyje, bei akustinio reflekso tyrimas. Šis metodas itin svarbus diagnozuojant tiek vaikų, tiek suaugusiųjų klausos sutrikimus“, – pasakoja gydytoja otorinolaringologė.

Timpanometrija dažniausiai atliekama diagnozuojant sekrecinį vidurinį otitą, otosklerozę, klausomųjų kauliukų grandinės defektą, sąauginį otitą bei ausies trimito (Eustachijaus vamzdžio) nepakankamumą.

Tuo tarpu minėtas akustinio reflekso tyrimas leidžia įvertinti vidurinės ausies laidumą, vidinės ausies, klausos nervo ir smegenų kamieno funkciją. Tai ypač svarbu susidūrus su otosklerozės, kondukcinio prikurtimo, retrokochlearinės patologijos bei smegenų kamieno pažeidimų atvejais.

„Diagnostinės galimybės leidžia įvertinti orinį ir kaulinį laidumą, taip pat atlikti maskavimą bei kalbinius testus. Dažniausiai atliekama toninė slenkstinė audiograma, padedanti įvertinti tiriamojo klausą, o kalbinė audiograma padeda patikrinti kalbos suvokimą: nustatomas kalbos ir žodžių suvokimo lygis procentais. Kartu šie tyrimai yra svarbūs klausos protezavimui, klausos aparatų parinkimui bei klausą gerinančių aparatų efektyvumo įvertinimui“, – pažymi J. Buinickaja.

Orinis laidumas tikrinamas pacientui uždėjus ausines, o kaulinis – naudojant kaulinį daviklį. Kaskart išgirdus garsinį signalą, pacientas prašomas paspausti specialų mygtuką. Tokiu būdu užfiksuojama jo reakcija į skirtingo stiprumo ir dažnio garsus. Gauti duomenys grafiškai atvaizduojami kreivėmis, kurios padeda gydytojams specialistams įvertinti klausos pakenkimo lygį bei tipą – ar jis yra dėl garso perdavimo (kondukcinis), ar dėl vidinės ausies ir klausos nervo pažeidimo (neurosensorinis).Visiškai tylioje aplinkoje, sukurtoje surdokameros, pacientas gali lengviau susikaupti ir tiksliau reaguoti į garsinius signalus.  Tyrimo metu pacientas patogiai sėdi kėdėje – tai padeda atsipalaiduoti ir užtikrinti sklandžią apžiūrą.

LOR „bokštas“ – visas rinkinys naudingų įrankių

Gydytojui otorinolaringologui dar tiksliau ir greičiau diagnozuoti  sutrikimus padeda ir modernus įrenginys – LOR „bokštas“, į kurį integruota įvairių priedų. Suspausto oro kompresorius naudojamas ausims prapūsti ar vaistams įpurkšti apžiūros metu. Automatinė siurbimo sistema padeda išvalyti ausis, pavyzdžiui, gydant išorinį otitą, taip pat prižiūrėti nosies ertmes po nosies ar prienosinių ančių procedūrų bei atliktų operacijų.

„LOR „bokšte“ įmontuota ir ausų plovimo sistema, skirta pašalinti sieros kamščius. Verta paminėti, kad prie tikslios pacientų būklės įvertinimo prisideda ir aukštos kokybės videoendoskopinė įranga, kurią sudaro kietasis endoskopas (nosinis laringoskopas) bei fibroendoskopas. Videoendoskopine įranga leidžia kokybiškai apžiūrėti ausis, nosį, prienosinius ančius, ryklę ir gerklas“, – pasakoja gydytoja otorinolaringologė.

Be to, endoskopiniai instrumentai leidžia gydytojui detaliau  apžiūrėti sunkiai pasiekiamas vietas, tokias kaip vidurinis nosies plyšys, gerklos ar nosiaryklė, ir atlikti reikalingas procedūras.

„Be abejonės, tokia  įranga suteikia daugiau ištyrimo galimybių. Visgi, svarbu paminėti, kad endoskopinės įrangos naudojimas reikalauja aukštos kvalifikacijos ir profesionalių gydytojo žinių. Tik patyrusio specialisto rankose ši įranga tampa efektyvi tiek diagnozuojant ligas, tiek atliekant gydymo procedūras, užtikrinant tikslumą ir paciento saugumą“, – pastebi „Kardiolitos klinikų“ gydytoja otorinolaringologė Jevgenija Buinickaja.

„Kardiolitos klinikoms“ priklauso 6 klinikos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Utenoje, kuriose dirba apie 700 aukščiausios kvalifikacijos gydytojų. Klinikos teikia 45 medicinos sričių paslaugas tiek Lietuvos, tiek iš užsienio šalių atvykstantiems klientams. Naujausios „Kardiolitos klinikų“ užsakymu „Spinter research“ 2024 m. rugsėjį atliktos apklausos duomenimis, „Kardiolitos klinikos“ yra žinomiausios iš visų privačių gydymo įstaigų Lietuvoje.

"coagency" informacija