Plintant Rytų kultūrai, Europos šalyse labai populiarūs tampa bambukai. Jų visur pilna – prie restoranų, kavinių, netgi zoologijos soduose. Bambukai sodinami į dirvą arba auginami dideliuose vazonuose – konteineriuose, nes ten žiemos švelnesnės nei Lietuvoje.
Dažniausiai Europos šalių želdynuose, kartais ir Lietuvoje, auginami bambukaičiai (Fargesia), atsparesni žiemos šalčiams nei kitų bambuko genčių augalai.
Jau septintus metus pora augina skėtinio bambukaičio (Fargesia murielae) aukštaūges veisles ‘Simba’ ir ‘Rufa’, kurios per 3–5 metus užauga iki 3–3,5 m aukščio. Auginama ir viena žemaūgė, kompaktiška 1,5 m veislė, tinkanti mažesnėms erdvėms ir jau turinti lietuvišką pavadinimą ‘Sigita’. Bambukaičių veislės gali ištverti iki 18–22 °C šalčio.
Nerijus ir Sigita prisimena, kad Danijos verslininkų pasiūlymas auginti dekoratyvinius bambukus iš pradžių atrodė labai egzotiškas. „Tačiau pradėjęs dauginti ir auginti jų krūmelius įsitikinau, kad tai labai įdomūs augalai. Bambukas nei medis, nei žolė. Stiebai nariuoti, labai tvirti, tarpubambliai tuščiaviduriai – šis požymis būdingas ir kitiems migliniams augalams, kurių šeimai jie priklauso. Dėl minėtų biologinių savybių bambukai yra ištvermingi, lankstūs, gražūs ir gyvybingi. Be dekoratyvumo, jų savybėmis pasinaudojama statant dangoraižius bei daugelyje kitų sričių,– pasakoja N. Žilinskas. – Stebėtina tai, kad bambukai dažniausiai žydi tik kartą gyvenime, sulaukę nuo keliasdešimties iki šimto metų. Tiesa, žiedai neišraiškingi. Iš to paties klono išaugę bambukai pražysta vienu metu kad ir kurioje pasaulio vietoje būtų, o peržydėję dažniausiai žūva. Galite įsivaizduoti, kaip atrodo, kai staiga nugelsta didžiuliai bambukų plotai. Nauji sėjinukai pradeda augti lėtai.“
Beje, naujas bambukų veisles atrinkti galima tuomet, kai bambukai sužydi ir iš subrendusių sėklų išauga nauji sėjinukai. Kadangi iš sėklų nebeišauga toks pat augalas, koks buvo motininis, ir būna vis kitoks, tuomet galima užpatentuoti naują veislę. Taip atsirado veislė ‘Sigita’: nužydėjus bambukams, danai surinko sėklas ir užpatentavo šią veislę.
„Jiems labai patiko mano žmonos vardas,– šypsosi N. Žilinskas. – Šiandien galime pasigirti, kad pasaulyje turime bambukų veislę, kuri pavadinta mano žmonos vardu.“
Jei norima išsaugoti motininio augalo savybes, bambukaičius, kaip ir visus bambukus, reikia dauginti kero dalijimu.
Padauginti augalai auginami vazonuose su specialiu jų auginimui pagamintu rūgštoku, mažai maisto medžiagų turinčiu substratu.
„Optimaliios sąlygos bambukams augti – drėgna ir šilta, apie +20 oC temperatūros, aplinka. Vasaros metu bambukai mėgsta pavėsį, jie nepakenčia karščio. Tad, kai temperatūra siekia +30 ºC, stengiamės šiltnamius uždengti ir dažnai laistyti, kad susidarytų rūkas. Tręšimui naudojame kompleksines trąšas su mikroelementais, kurių sudėtyje būtinai turi būti magnio“, – pasakoja N. Žilinskas.
Žiemą šiltnamyje palaikoma apie 0 °C, nors bambukai lengvai gali iškęsti ir šaltį (–10–15 °C). Tačiau geriau augalus išlaikyti be streso, kad kovo mėnesį pradėtų normaliai augti.
Užuovėjoje prie namo jau trečius metus žiemą ir vasarą žaliuoja skėtinis bambukaitis ‘Jumbo’, kasmet išauginantis iki 2,5–3,5 m naujus stiebus. Jie kitais metais jau neauga, o tik žaliuoja, vėliau senesni stiebai pamažu apmiršta arba iššąla. Deja, nuolatos geltonuoja ir krenta lapai, nes jie yra trumpaamžiai. Žiemą ištveria iki –25 °C šalčio (gali augti 6 ištvermingumo zonoje). ‘Jumbo’ gerai auga pusiau paunksnėje ar saulėtoje vietoje. Dirvai nėra labai reiklūs, gali augti priesmėlyje ir lengvame priemolyje. Nepakenčia užsistovėjusio vandens. Kad apsaugotų nuo šalčio ir žvarbių vėjų, žiemą pora apdengia bambuką kelių sluoksnių daržo plėvele.
Sigitos ir Nerijaus Žilinskų sodyboje Kunionyse vyrauja santūrus apželdinimas, tvarkingai nukirptoje vejoje pagrindinis elementas – gražuolis tvenkinys, savo veidrodiniame paviršiuje atspindintis augalų siluetus. Tvenkinys sodyboje atsirado ne dėl grožio, o kad buvo reikalingas laistyti šiltnamiuose auginamus augalus.
Šiltnamiai nėra laikomi dekoratyviu elementu, tačiau per jų stiklus matomi egzotiškieji bambukai ir braškių daigai sukuria įdomų įspūdį, statiniai organiškai įsilieja į sodybos visumą. Bambukas auga ir prie namo – visą sezoną džiugina natūraliu grožiu, kuris atsiskleidžia glotnia lapija, šakotų stiebų grafika.
Sodybą puošia ir nuo kaimynų riboja Lietuvoje dar beveik nematyti dekoratyviniai gluosniai.
Jie augdami laisvai sudaro natūralios gamtos vaizdą, gerai sulaiko stiprius vėjo gūsius, tad kieme visada būna rami oazė.
Plantacijoje jau 7 metus auginami sachalininiai gluosniai (Salix udensis) ‘Sekka‘, iš savo giminaičių išsiskiriantys raudonai rudomis riestomis šakelėmis, kurių galai būna plokšti ir anksti pavasarį gausiai apkibę „kačiukais“. Šie gluosniai ypač originaliai atrodo žiemą dėl neįprastai ryškios raudonai rudos medienos, asimetriškai išsišakojusių šakų, šakelių su skiauterėmis.
Šie karklai tinkami floristinėms kompozicijoms, kalėdinėms puokštėms. Atsparūs, nors esant dideliems šalčiams gali pašalti vienmečiai nesumedėję ūgliai (bet greitai atželia).
„Rasų“ korespondentė Rūta ANTANAITIENĖ
Rūtos Antanaitienės nuotraukos
Žurnalo „Rasos“ archyvo informacija
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.