Gyvenimo be kaimo neįsivaizduoja

Undinės Tumavičiūtės šeimos ūkis – Spartų ir Šlavantų kaimuose, Veisiejų seniūnijoje, Lazdijų rajone.  Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje ji įgijo želdynų dizaino specialybę, dabar studijuoja sodininkystę ir rūpinasi ūkiu.  „Kaimas mane traukia“, – sako jauna mergina.

Derliumi patenkinta

„Veikti tikrai yra ką. Daržai nemaži, bet stengiamės patys viską pasidaryti. Daržovių priauginame ne tik sau, bet ir kitiems“, – pasakoja Undinė. Ji augina tradicines lietuviškas daržoves: bulves, morkas, burokus, svogūnus, kopūstus. Šiųmečiu derliumi jaunoji daržininkė patenkinta.

„Šiemet mūsų daržas buvo pasodintas tokioje žemėje, kuri nebuvo naudota 30 metų. Išarėme pievą. Žemė neišsieikvojusi, išsaugojusi visas gerąsias medžiagas, – dėsto daržininkė ir teigia, kad jokių cheminių trąšų nenaudoja. – Medžių lapus sumetame ant daržo, burokėlių, morkų lapus taip pat paliekame darže. Supūva. Gera trąša.“

Undinė džiaugiasi ir  geru agurkų derliumi. Iš 0,6 aro per savaitę priskindavo 80 kg agurkų. „Šešias savaites taip derėjo“, – sako daržininkė.

Morkos ir  kopūstai dar darže

Undinė nesiskundžia: viskas šiemet gerai užaugo, tik bulvės prastokos. „Kai buvo pats bulvių augimas, nelijo, todėl bulvės menkos“, – aiškina moteris. Kopūstų daigų 450 pasodinusi, česnakų skiltelių apie 2 tūkst. buvo į žemę sukišusi, užaugo ir morkos, burokėliai, turi ir cukinijų. „Moliūgai pavėlavo išdygti, tad ir derlius menkesnis“, – tarsteli ji. Svogūnai – dideli. „Mūsų sveiki, gražūs. Kitų daržininkų labai pūva. Gal gerai neišdžiuvo, o gal drėgmės per daug gavo?“ – svarsto Undinė. Daržovės puikiai derėjo ir dideliame – 3 m pločio, 12 m ilgio – šiltnamyje. „Pavasarį buvome pasėję ridikėlių, salotų, krapų, svogūnų laiškams“, – vardija ji. Pomidorų dar ir dabar šiltnamyje nusiskina, bet jau tik sau, į turgų neveža. Dar ne visi darbai ūkyje padaryti. „Morkos, kopūstai – darže. Didelių šalnų dar nebuvo, tad neskubame visko iškart nuimti, – sako ji ir priduria, kad jau pamažu ruošiasi sodinti žieminius česnakus. – Dar per anksti, per šilta, todėl planuojame juos sodinti lapkričio pradžioje. Žmonės gal nežino, kad dar ne laikas, sodina, labai perka česnakus sodinimui.“

Patinka eksperimentuoti

Undinė užsimanė pasisodinti smidrų. Taip ir padarė. „Užaugo. Viskas gerai. Sausį, kai nušals, reiks nupjauti. Jų derlius imamas pavasarį iki Joninių“, – aiškina daržininkė. Mergina tikisi gero derliaus, jei taip bus, žada plėsti savo smidrų laukelį.

Dar pabandė ir vynuogių pasisodinti: augina, stebi, mokosi, kaip prižiūrėti. Jau vienų paragavo, kitų derliaus dar laukia. „Gal jau kitąmet ragausiu“ – tikisi ji ir papasakoja, kad vynuogėmis susidomėjo dirbdama vynuogių ūkyje. – Ir genėjau, ir skyniau, ir mokiausi.“

Braškių neaugina, jos reikalauja daug priežiūros, o štai žemuogių turi ir raudonų, ir geltonų. „Diplominį darbą rašiau apie žemuogių auginimą. Sėjau daug veislių, žiūrėjau, kaip dygsta, kitaip sakant, lyginau įvairių tiekėjų sėklų daigumą. Jas ir pasodinau savo sodyboje. Labai gražūs krūmeliai suvešėjo“, – pasidžiaugia Undinė. Geltonos žemuogės itin domina uogų augintojus. Vasarą per savaitę 4 litrus priskindavo, dabar jau tik litrą. O ir gėlių įvairių sėja, vėliau jas džiovina, kuria sausų gėlių puokštes Šlavantų bažnytėlei.

Mokosi bitininkauti

Undinė mokosi bitininkauti. Sodyboje – 11 šeimų bičių. „Bitininkauja tėtis, aš jam padedu. Tėtis nusimano apie bites, aš irgi noriu“, – pasisako jaunoji bitininkė. Geru medaus derliumi šiemet pasigirti negali. „Pernai bitelės prinešė apie 150 kg medaus, šiemet – gerokai mažiau. Iš žiedų išlijo nektarą“, – aiškina ji. Sau medaus užtenka, perteklius iškeliauja į turgus. Kitąmet planuoja bitėms pasėti facelijų. „Barkūnai man nepatinka. Išauga aukšti, guli tokie nulinkę“, – paaiškina ŪP pašnekovė. Turi ir sodą, vaismedžių nepurškia. „Ne visos obelys derliumi džiugina kasmet – pramečiuoja. Kriaušių irgi šiemet mažai“, – tarsteli ji.

Turi savo elektrinę

Sodyboje džiovinami ir obuoliukai. „Supjaustome plonai ir džioviname elektrinėje džiovyklėje. Juos labai perka turguje“, – sako Undinė. Džiovinti apsimoka, mat, kaip pati sako, turi savo elektros: įsirengė saulės elektrines. Žiemą daug sumokėdavo už elektrą, tad ieškojo būdų, kaip sutaupyti. „Turėjome vieną saulės elektrinę, bet elektros trūko, taigi, įsirengėme dar vieną. Žiemą šildomės elektra, tad saulės elektrinės pasiteisino. Juk nesinori, kad vamzdžiai žiemą susproginėtų“, – sako ji. Dar ir krosnį pasikūrena. O ir pirtelės malonumai po darbų labai patinka.

Prekiauja turguose

Undinė stengiasi nepraleisti progos prekiauti turguose: pažįstamų susitinka, su pirkėjais pabendrauja. „Šeštadieniais prekiaujame Druskininkų turguje. Dabar ten galima įsigyti mūsų užaugintų daržovių: morkų, burokėlių, kopūstų. Vasarą prekiaujame ir Veisiejų turguje“, – sako daržininkė. Ekologiškai augintas daržoves noriai perka. „Kai pasakome kainą, kai kurie nueina. Sveikų, ekologiškai kaime užaugintų daržovių klientai nori įsigyti už tą pačią kainą kaip ir prekybos centruose. O juk konkuruoti su prekybos centruose parduodamų daržovių kainomis mes negalime: pas mus brangiau“, – paaiškina ji.

Undinės daržininkavimas nė kiek nenuvilia. „Ir nenuvils“, – pabrėžia ji, pridurdama, kad tai labai perspektyvu. „Kaime man viskas patinka. Tik laiko reikia, kad suspėčiau viską apžiūrėti“, – prisipažįsta jaunoji daržininkė. Net ir žiemą ji važiuoja į kaimą. „Žiemą konservuojame burokėlius“, – šypsodamasi sako mergina. Laisvalaikiu ji fotografuoja. „Kai noriu, viską spėju“, – sako U. Tumavičiūtė, besisukanti tarp miesto ir kaimo.

Undinės Tumavičiūtės nuotraukos