Gyventojai smulkius centus dažniau pameta nei išleidžia – pasekę slovakų pavyzdžiu, galėtume sutaupyti

Lietuvos bankas kovo 23 dieną kvietė vartotojus, verslo atstovus, aplinkosaugos ir tvarumo organizacijas diskutuoti renginyje „Ar mums reikalingos 1–2 euro ct monetos?“.

„Viena iš Lietuvos banko funkcijų – užtikrinti visuomenės aprūpinimą grynaisiais pinigais, kad pinigų ciklas vyktų sklandžiai ir niekada nenutrūktų. Tačiau iš grynųjų pinigų statistikos matome, kad 1 cento ir 2 centų monetos, priešingai nei kitos, iškrinta iš apyvartos rato vos į jį patekusios. Paprastai kitos monetos yra naudojamos 20–30 metų.

Kasmet prarandame trečdalį milijono eurų – tokia išmėtomų monetų vertė. Be to, dar 0,5 mln. eurų kasmet išleidžiame vos vieną kartą panaudojamų monetų gamybai. Prarandame ne tik finansines lėšas, bet ir laiką, kurį skiriame smulkioms monetoms suskaičiuoti“, – tardama sveikinimo žodį kalbėjo Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Asta Kuniyoshi.

Žinant šiuos faktus, pasak A. Kuniyoshi, kyla ir tvarumo klausimų dėl skiriamų išteklių monetoms kaldinti, transportuoti ir tvarkyti bei kiekviename etape susidarančios taršos.

Airija, Belgija, Italija, Nyderlandai, Suomija ir Slovakija – šios šešios euro zonos valstybės jau yra išsprendusios 1 ir 2 euro ct monetų naudojimo keliamas problemas. Šiose šalyse tais atvejais, kai atsiskaitoma grynaisiais pinigais, taikomas galutinės pirkinių krepšelio sumos apvalinimas. Taip nebelieka poreikio atiduoti grąžą smulkiomis monetomis. Slovakijos patirtis ketvirtadienį pristatyta Lietuvos banko organizuotoje diskusijoje.

Kasmet prarandame trečdalį milijono eurų – tokia išmėtomų monetų vertė. Be to, dar 0,5 mln. eurų kasmet išleidžiame vos vieną kartą panaudojamų monetų gamybai.

Slovakijos vartotojų apsaugos asociacijos (S.O.S.) atstovė Petra Čakovská pastebi, kad Slovakijos vartotojams ir prekybininkams toks apvalinimas nesukėlė jokių problemų.

„Slovakijoje įsigaliojus įstatymo pataisai, pradėta apvalinti galutinė pirkinių krepšelio suma ir eliminuotas poreikis atiduoti grąžą smulkiomis monetomis. Praktika rodo, kad matematinis apvalinimo metodas, kurį taikome, yra neutralus ir teisingas būdas abiem šalims – ir prekybininkui, ir pirkėjui.

Dar prieš šį pokytį prekybininkai turėjo problemų su mažo nominalo monetomis, nes jų pertekliaus neturėjo kur dėti, o bankuose už jų iškeitimą taikomas papildomas mokestis. Be to, vartotojai skundėsi, kad šios monetos yra nepatogios ir sunkios.

Mūsų ekonomistai įvertino, kad poveikio kainoms įstatymo pakeitimas neturėjo. O vartotojai, norėdami išvengti pirkinių krepšelio galutinės sumos apvalinimo, visuomet turi pasirinkimą tiesiog atsiskaityti kortele ar mobiliuoju telefonu. Slovakijoje šios alternatyvos yra labai populiarios, palyginti su mokėjimais grynaisiais“, – patirtimi dalijosi P. Čakovská.

Europos Komisijos užsakymu atlikta „Eurobarometro“ apklausa atskleidė, kad 63 proc. Lietuvos gyventojų pritartų 1 euro cento ir 2 euro centų monetų atsisakymui euro zonoje bei galutinės pirkinių krepšelio sumos apvalinimui, 34 proc. – nepritartų, likę 3 proc. neturėjo nuomonės.

Diskusijos įrašą galite pamatyti ir su renginio metu skelbta medžiaga susipažinti čia.

Daugiau informacijos apie 1 ir 2 ct naudojimą rasite čia.

LB informacija