Gyventojams vėl skundžiantis smarve Kėdainiuose, NVSC aiškinasi, iš kur ji sklinda

Gyventojai smarvę sieja su trąšų gamybos įmone „Lifosa“ ir cukraus fabriku „Nordic Sugar Kėdainiai“. Vis tik NVSC dar neišsiaiškino, kas yra kvapų šaltinis.

Sulaukęs gyventojų skundų, tyrimą dėl nemalonių kvapų centras pradėjo liepos viduryje. Juo siekiama nustatyti, ar smarvė susijusi su minėtomis bendrovėmis, ar jose laikomasi kvapų valdymo sąlygų.

NVSC atstovė Lina Grinytė-Jauniškienė penktadienį BNS patvirtino, kad gautas dar vienas naujas pranešimas dėl kvapų Kėdainiuose.

„Atvejis bus tiriamas. (...) Šiuo skundu nenurodyta įmonė, tad bus susisiekta su žmogumi, pateikusiu skundą, ir tikslinamasi“, – teigė ji.

L. Grinytė-Jauniškienė pridūrė, kad liepą pradėtų tyrimų rezultatų dar nėra, apie juos NVSC žada informuoti skundų autorius ir įmones.

„Yra sudaromi tyrimų planai, numatomos datos, kada bus atliekami tyrimai tose įmonėse“, – sakė NVSC atstovė.

„Stiprus tvaikas“

Iš Kėdainių kilusi Sonata Dirsytė BNS teigė kvapą pajutusi penktadienį apie 3 val. nakties, viešėdama pas tėvus. Dėl smarvės esą teko uždaryti visus langus.

„O dabar karščiai, tai norisi to oro daugiau, ir kokybiško oro. Bet buvo toks stiprus tvaikas, panašus į amoniako, sieros, kad sunerimau ne tik dėl nemalonaus kvapo, bet ir poveikio kūdikio sveikatai“, – kalbėjo moteris.

Jos teigimu, nemalonūs kvapai Kėdainiuose kartojasi.

„Per Jonines irgi buvo, turbūt, išleidžiama tarša, dėl ko kvapai atėjo į miestą. Giminaičiai turėjo palikti Kėdainius, savaitgaliui išvykti į sodus, toliau nuo miesto, kad nesijaustų tie kvapai“, – sakė S. Dirsytė.

„Anksčiau, sakė mama, būdavo dienomis. Prasidėjo skandalai, patikrinimai. Dabar tendencija tokia, kad per šventinius, ilguosius savaitgalius kvapas atsiranda vėl, naktimis“, – pridūrė moteris.

Ji pažymėjo negalinti tvirtinti, kad kvapas sklinda iš „Lifosos“, tačiau mananti jį esant susijus su chemijos pramonės tarša „pagal tai, kad į sierą, amoniaką panašus labai stiprus kvapas“.

Aplinkos apsaugos agentūros atstovas Vaidotas Norkus BNS nurodė, kad Kėdainių oro kokybės tyrimų stotyje matuojama kietųjų dalelių, sieros dioksido, azoto oksidų ir ozono koncentracija aplinkos ore penktadienį naktį neviršijo ribinių verčių.

„Nei vieno iš šių teršalų koncentracijos minimu laiku (penktadienio naktį – BNS) neviršijo žmonių sveikatos apsaugai nustatytų normų, t. y., oro užterštumo lygis mieste buvo vidutinis ir žemesnis“, – sakė V. Norkus.

Bendrovės: incidentų nebuvo

Savo ruožtu „Lifosa“ BNS perduotame komentare tvirtino, kad neįprasti kvapai iš jos gamyklos penktadienio naktį nesklido.

„Bendrovė vykdo įprastą veiklą. Įmonėje nebuvo kilę jokių incidentų, jokie pakitimai, susiję su gamybos procesais, nebuvo atliekami. Įmonė nėra sulaukusi jokių veiklos priežiūrą vykdančių institucijų užklausų ir negali komentuoti minėto tyrimo“, – paklausta apie liepą pradėtus tyrimus, komentavo bendrovė.

„Lifosa“ tvirtina gamybinę veiklą vykdanti „griežtai laikydamasi visų numatytų aplinkos apsaugos teisės aktų ir reglamentų“.

„Bendrovė nuolat atlieka įmonės veiklos procesų metu susidarančių emisijų monitoringą, visi rodikliai ir parametrai atitinka leistinas normas“, – pabrėžė įmonė.

„Nordic Sugar Kėdainiai“ fabriko vadovas Arvydas Pretkelis BNS teigė, kad šioje įmonėje kvapą skleisti galėjusių incidentų taip pat nebuvo.

„Nieko negavome, neturiu žinių, kokioje apimtyje NVSC tyrimas vykdomas. (...) Girdėjau, kad buvo toks tyrimas, bet kokios apimties, nežinau“, – kalbėjo A. Pretkelis.

Jis tvirtino, kad iš įmonės NVSC neprašė jokių paaiškinimų, dokumentų.

Seimo narys: į pranešimus turėtų reaguoti aplinkosaugininkai

Pasak Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nario Lino Jonausko, problema, kad nutikus tokiam atvejui kaip Kėdainiuose nėra institucijos, kuri operatyviai reaguotų į žmonių pranešimus.

L. Jonausko siūlymu, tai turėtų daryti Aplinkos apsaugos departamentas per bendrąjį pagalbos numerį 112.

„Jeigu įmonės naktį specialiai ar nespecialiai išleidžia taršą į atmosferą, turėtų būti institucijos, kurios gebėtų tai patikrinti ir pirmiausia – priimti pranešimus. Šiandien tokios institucijos nėra“, – BNS komentavo socialdemokratas.

„Tokiais atvejais, kaip nutiko Kėdainiuose, kai žmonės naktį negalėjo normaliai miegoti, turėtų būti galimybė pranešti bendrojo pagalbos centro numeriu 112. Ir tarnybos turėtų reaguoti nedelsiant“, – pridūrė jis.

Parlamentaras taip pat pažymėjo, kad pateikti skundą NVSC yra gana sudėtinga, o tai atbaido žmones nuo galimybės kreiptis pagalbos. Dėl to politikas žada imtis iniciatyvos, jog į pranešimus reaguotų ne centro specialistai, o aplinkosaugininkai.

„Mano įsitikinimu, ūkio subjektų, kurie gali skleisti didelę taršą kvapais, (tikrinimo – BNS) kompetencijas reikėtų iš NVSC perduoti Aplinkos apsaugos departamentui. (...) Jis turi visą parą veikiančią aplinkosauginių pranešimų dispečerinę ir visas galimybes nedelsiant reaguoti“, – teigė L. Jonauskas.

Kaip praėjusį mėnesį pradėdama tyrimus atkreipė dėmesį NVSC, „Lifosai“ ir „Nordic Sugar Kėdainiai“ yra nustatyta kvapų šaltinių leidžiama kvapų emisija, t. y., kiek kvapo vienetų gali būti išskirta į aplinką dėl įmonės veiklos.

Ši emisija, anot NVSC, užtikrina, kad kvapų koncentracija gyvenamojoje aplinkoje neviršys Lietuvos higienos normoje nustatytų ribinių verčių.

Lietuvoje šiuo metu įteisinta didžiausia leidžiama kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamojoje aplinkoje – aštuoni europiniai kvapo vienetai. Žmogaus uoslė jaučia kvapą jo koncentracijai siekiant nuo vieno kvapo vieneto.

Autorius Dominykas Biržietis / BNS

Bendrovės „Lifosa“ nuotr.