„Gyvulininkystė 2024“: visko daug, tik ūkininkų mažoka

Mažai ūkiškų lankytojų

Šalyje žinomas žemės ūkio technikos pardavėjas, dėl suprantamų priežasčių nepageidavęs viešinti savo įmonės ir pavardės, dalyvaujantis visose VDU ŽŪA rengiamose parodose, apgailestavo beveik nesulaukęs klientų. Pasak jo, parodoje būtų apsilankę triskart daugiau ūkininkų, jei juos būtų informavęs ir raginęs atvykti laikraštis „Ūkininko patarėjas“. Šis technikos pardavėjas ir kiti eksponentai stebėjosi, kodėl specializuotoje spaudoje nebuvo kviečiama apsilankyti šiame renginyje, nebuvo skelbiama parodos programa. Parodos stendų darbuotojai svarstė, kodėl vis dėlto parodos rengėjai nepasirūpino, kad šiame laikraštyje būtų iš anksto pranešta, kokie, kada ir kur vyks parodos „Gyvulininkystė 2024“ seminarai, konferencijos (jie buvo apie galvijų veisimą, sveikatingumą, ligų prevenciją, šio sektoriaus iššūkius, paramos priemones jam, inovacijas). Anot jų, tai – viena priežasčių, kodėl parodoje buvo tiek mažai ūkiškų lankytojų.

Tokią nuomonę ŪP išsakė ne vienas parodos „Gyvulininkystė 2024“ dalyvis, joje pristatęs savo atstovaujamos įmonės produkciją, paslaugas, padedančias puoselėti gyvulininkystę. Potencialių klientų, su kuriais būtų galima kalbėtis dėl gyvulininkystės produkcijos supirkimo, skaičiumi nesidžiaugė ir pagrindinio parodos rėmėjo „Biovela-Utena mėsa Group“ vadovai.

Parodą „Gyvulininkystė“ rengia VDU ŽŪA Verslo ir socialinės partnerystės centras.

Optimizmo netrūko

VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė, atidarydama parodą, pasidžiaugė, kad ji tampa tradicine ir vyksta ŽŪA – kur dirba ir mokosi žemę, technologijas mylintys žmonės, kur gali susitikti mokslininkai, žemės ūkio verslo bei asociacijų atstovai, žemės ūkio politikos formuotojai ir kartu spręsti problemas. Kanclerė priminė, kad VDU ŽŪA vykdo gyvulininkystės ūkiams svarbius bioekonomikos tyrimus. „Gyvulininkystės verslas yra viena svarbiausių žemės ūkio verslo sudedamųjų dalių“, – sakė ji ir vylėsi, kad parodos „Gyvulininkystė 2024“ lankytojai, dalyviai ras joje naujų idėjų, kontaktų. Šias viltis ji siejo su ūkininkais, mokslininkais, žemės ūkio sektoriaus atstovais, žemės ūkį aptarnaujančiomis, jo priežiūra, infrastruktūra besirūpinančiomis įmonėmis, vartotojais ir perdirbėjais.

Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius neabejojo, kad paroda suteikia galimybę kurti ryšį tarp mokslo, jaunimo, studijų, ūkininkų, technikos naujovių, skatina jas diegti ūkiuose. Pasak ministro, savo 100-metį mininti VDU ŽŪA yra mokslo ir visų žemės ūkio technologijų sąsajų vieta.

Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininkas prof. dr. Viktoras Pranckietis tvirtino, kad šalyje primelžiama 6 proc. daugiau pieno, nors sumažėjo karvių skaičius. Priežastis – padidėjęs karvių produktyvumas.

Pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko Raimundo Juknevičiaus, gyvulininkystės sektoriaus skaičiai rodo, jog šalyje mažėja gyvulių. Tačiau šiemetė paroda „Gyvulininkystė“ didesnė nei pernykštė. Vadinasi, gyvulininkai dar labiau susivienijo ir nori visuomenei parodyti, kokia svarbi ši ūkio šaka. „Tai džiaukimės ir švęskime“, – kvietė jis.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos (LSMU VA) kancleris prof. dr. Mindaugas Malakauskas patvirtino, kad ŽŪA – puiki vieta pasvarstyti apie šalies gyvulininkystės dabartį ir ateitį. LSMU VA mokslininkai parodoje dalijosi gyvulininkystės žiniomis, įžvalgomis. Joje buvo eksponuojamos šios aukštosios mokyklos mokomojo ūkio didelės veislinės vertės pieninės telyčios.

Padėkojo veisėjams

Aukšta gyvūnų veislinė vertė – pagrindinis kriterijus, pagal kurį jie buvo atrinkti parodai. VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. A. Miceikienė, žemės ūkio ministras K. Starkevičius ir KRK pirmininkas prof. dr. V. Pranckietis įteikė padėkas gyvulininkystės ekspozicijas įrengusioms organizacijoms, įmonėms ir jų vadovams: Dzūkijos krašto žirginio sporto klubui ir Linui Balčiūnui, Alpakų ir lamų augintojų asociacijai ir Agnietei Pranckūnienei, Ekologiškų mėsinių galvijų augintojų asociacijai ir Arūnui Rutkauskui, Lietuvos avių augintojų asociacijai ir Gintarei Kisielienei, Lietuvos dekoratyvinių ir veislinių paukščių augintojų draugijai ir Linui Petraškai, Lietuvos galvijų gerintojų asociacijai (LGGA) ir Juozui Darbutui, Lietuvos galvijų veisėjų asociacijai ir Edvardui Gedgaudui, Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacijai (LJGGA) ir Virgilijui Urbonavičiui, Lietuvos nykstančių ūkinių gyvūnų augintojų asociacijai ir Rūtai Šveistienei, Lietuvos pieninių ožkų augintojų asociacijai ir Andželai Daliai Ėmužytei, Lietuvos sunkiųjų arklių veislės augintojų asociacijai ir Gedvilei Vinslauskaitei, Lietuvos sunkiųjų arklių veislės išsaugojimo asociacijai ir Algirdui Tarozai, Lietuvos veislinių triušių augintojų asociacijai ir Eduardui Kubiliui, VDU ŽŪA mokomajam ūkiui ir Viliui Venskutoniui, UAB „Lietuvos žirgynas“ ir Felicijai Kelmickaitei.

Atvėrė akis

Stacionariuose ir laikinuose paviljonuose puikavosi įvairių veislių triušiai, dekoratyviniai ir naminiai paukščiai, ožkos, avys, arkliai, lamos, alpakos, mėsiniai ir pieniniai galvijai. Jie buvo vertinami. Iš visų pristatomų veislinių mėsinių galvijų geriausiu pripažintas Lazdijų r. ūkininko Gintauto Migonio angusų veislės galvijas. Šiaulių r. ūkininkės Eimantės Laucevičienės sufolkų veislės avinas paskelbtas geriausiu iš pristatomų veislinių avių. Šakių r. Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės (ŽŪB) holšteinų veislės telyčia, gimusi 2023 m. kovą, pripažinta geriausiu galviju iš pristatomų pieninių veislių galvijų. Ji, pavadinta Čempione, kartu su savo seserimis telyčiomis buvo LJGGA stende.

Asociacijos direktorius V. Urbonavičius ŪP paaiškino, jog šios telyčios yra pasaulyje žinomo labai geros veislinės vertės Prancūzijos buliaus Kapitono palikuonės. Iš jų, dar mažų, buvo paimti mėginiai – po ausies plaukų svogūnėlį, paliekant joje perlinės kruopos dydžio skylutę – ir nusiųsti į JAV laboratoriją. Genominių tyrimų rezultatai bylojo, kad Kapitono dukteris verta toliau auginti, nes jų veislinė vertė puiki – žada gerus primilžius, geri ir kiti rodikliai. Toje laboratorijoje nustatyta, kad karve tapusi Čempionė duos 2,5 tūkst. svarų (svaras – JAV svorio vienetas, lygus 0,45 kg) daugiau pieno už savo bendraamžes karves. Jos seserų, laikomų toje pačioje ŽŪB, pieno primilžiai bus 1,5–1,8 tūkst. svarų didesni už bendraamžių. Žinoma, galutinį Kapitono dukterų primilžių kiekį lems pašarų kokybė, šėrimo būdas, kiti jų priežiūros veiksniai.

„Genominiai tyrimai atvėrė akis galvijų augintojams ir veisėjams – pamatėme, jog, karves tinkamai poruodami su buliais, galime gauti didesnės vertės gyvūnus. Ūkininkai, tuo įsitikinę, ieško, kaip užmokėti už gero buliaus sėklą“, – redakcijai aiškino V. Urbonavičius.

Problemų daug

LJGGA stende buvo ir dvi Kalvarijos sav. Jurgežerių kaimo pieno ūkio šeimininkų Linos ir Gintaro Kižių senojo genotipo Lietuvos juodmargės. „Turime 38 tokios veislės melžiamas karves. Jos labai ramios, nelepios, produktyvios – per dieną duoda vidutiniškai 27–30 kg pieno. Jo riebumas – 4–4,5 proc., baltymingumas – 3,3–3,4 proc. Buvo atvejų, kai „ant karto“ davė po 22 kg pieno“, – augintines gyrė sutuoktiniai. Jie turi ir holštenizuotų juodmargių, iš viso – 110 galvijų. Senojo genotipo Lietuvos juodmarges laiko 15 metų. Jų kilmės knygą veda, taigi ir veisti šios veislės galvijus, padeda LJGGA.

„Gali, – ŪP tvirtino AB „Lietuvos veislininkystė“ pardavimų vadybininkas Algis Truncė, jo pasiteiravus, ar gali taip būti, kad, kas mėnesį Lietuvoje sumažėjant maždaug po 1 tūkst. karvių, šalyje primelžiama 6 proc. daugiau pieno, nes padidėjo jų produktyvumas, sėklinant karves didelės vertės bulių sėkla ir, atsižvelgus į genominių tyrimų rezultatus, darant gimusių telyčių atranką. – Parduodame aukštos veislinės vertės bulių spermą. Lietuvoje sunku tokių bulių užsiauginti.“ Pasak pašnekovo, kai kuriose šalyse galvijų atranka daroma net embriono stadijoje – ištyrus jų genomą matyti, kuriuos gimusius veršiukus verta toliau auginti pienui ar mėsai.

Parodos konferencijoje „Tvarioji gyvulininkystė: iššūkiai ir galimybės“ pabrėžta, kad didesnė gyvulio pridėtinė vertė ir visa ūkio ekonomika neįsivaizduojama be veislininkystės. Apgailestauta, kad valstybė parduoda paskutinę įmonę „Lietuvos veislininkystė“. Joje nuo 2017 m. atleista daug specialistų. LGGA tarybos pirmininkas J. Darbutas minėjo atvejus, kai su veislininkyste susiję Europos Sąjungos (ES) reglamentai prieštarauja gyvulių augintojų interesams. Apgailestavo, kad Lietuva vienintelė šalis ES neturi kai kurių vietinių veislių karvių, būtent – Lietuvos juodmargių ir Lietuvos žalmargių veisimo programų, todėl praranda šias veisles.

Mašinos – išmaniosios

Parodos medaliais, kuriuose pavaizduotas avinas lenktais ragais, apdovanoti 3 eksponatai: UAB „Bioenergy LT“ pristatyta ekologiška priemonė „Penergetic k“, skatinanti mėšlo, komposto ir kitų bioatliekų puvimą, AB „Lytagra“ pristatytas mėšlo surinkimo robotas „Lely Discovery Collector“ bei UAB „Rovaltra“ pristatytas teleskopinis krautuvas „Merlo TF42.7 TTCS-136“.

Lankytojų dėmesio sulaukė ši ir kita tame pat paviljone rodyta technika. „Ar galėčiau ją išsinuomoti?“ – žolininkė Adelė Karaliūnaitė paklausė MB „Obena“ direktoriaus Virginijaus Novošinsko, pristatančio akmenų rinkimo mašinos „USARYA Polska“ modeliuką – daug kartų sumažintą jos variantą. „Kol kas negalėsite. Po metų, kitų, manau, teiksime šią paslaugą“, – atsakė jis.

„Ši mašina unikali tuo, kad gali surinkti akmenis iš žemės net 25 cm gylyje. Turime 4 jos modelius. Jie surenka akmenis iš skirtingų žemės gylių – nuo 5 cm iki 25 cm. Grūdininkams nereikia giliai arti žemės, todėl jiems užtektų mašinos modelio su viengubu rotoriumi – surenkančios akmenis iš 10–15 cm gylio. Daržovių augintojams praverstų modelis su dvigubu rotoriumi – juo surenkami ir giliau slypintys akmenys. Akmenų rinkimo mašinų rotoriai kopijuoja dirvos paviršių, jomis galima dirbti ir kalvotose vietose. Viengubo rotoriaus mašinos greitesnės, jų darbinis plotas didesnis negu dvigubo rotoriaus – iki 7 m“, – ŪP apie akmenų rinkimo mašiną „USARYA“ pasakojo V. Novošinskas. Jis pabrėžė, kad ši mašina, surinkusi akmenis, nuo jų nuvalo žemes, tad akmenis galima panaudoti statybose.

Iš UAB „InterAG“ stendo eksponatų – įvairios žemės ūkio technikos ir įrangos – išsiskyrė „Annaburger HTS 21.04“ mašina. „Tai išskirtinė, pirmoji Lietuvoje tokio tipo „Annaburger“ mašina – išmanusis organinių trąšų barstytuvas. Šiame modelyje sukomplektuota tikslioji žemėlapių skaitymo ir išbarstymo normų reguliavimo sistema. Ji naudotojui suteikia galimybę tiksliai paskleisti trąšas – ten, kur jų reikia, o paskleidimo plotis siekia net iki 20 m. Šiuo metu siūlome ūkininkams išbandyti savo ūkyje išmanųjį organinių trąšų barstytuvą „Annaburger HTS 21.04“, – ŪP aiškino UAB „interAG“ direktorius Ugnius Stančiauskas.

Tikisi ir prekybininkų

Pirmą kartą dalyvauti parodoje buvo pakviesti žemės ūkio produkcijos perdirbėjai. Dalyvavo trys: UAB „Biovela-Utenos mėsa Group“, AB „Žemaitijos pienas“ ir UAB „Krekenavos mėsa“. „Mūsų tikslas – būti šalia ūkininkų. Norime išgirsti apie iššūkius gyvulininkystėje ir kartu ieškoti sprendimų. Ne sudaryti verslo susitarimus, o pabendrauti. Gamintojo ir perdirbėjo darbo sėkmė priklauso nuo to, ar dialogas tarp jų bus atviras ir nuoširdus. Puiku, kad perdirbėjai dalyvauja šioje parodoje. Ir mes, ir ūkininkai turime prisidėti prie gyvulininkystės sektoriaus puoselėjimo“, – bendraudamas su ŪP, kalbėjo UAB „Biovela-Utenos mėsa Group“ pardavimų direktorius Almantas Klimonis. Šio Baltijos šalyse didžiausio mėsos perdirbėjo rinkodaros vadovas Povilas Vinžanovas kitąmet tikisi didesnio ūkininkų susidomėjimo paroda.

„Pasiekėme, ką planavome – šiemetėje parodoje „Gyvulininkystė“ dalyvauja ir perdirbėjai, ne tik ūkininkai. Tikimės, kitąmet joje bus daugiau gyvulininkystės produktų gamintojų, taip pat prekybininkų. Džiaugiamės inovacijų gyvulininkystėje pristatymu. Verslas be jų – verslas be ateities. Pasaulyje daugėjant gyventojų, reikės daugiau kokybiško maisto. Jo pasiūlyti gali Lietuvos žemės ūkis. Ir galutiniai produktai, o ne tik gyvuliai, turėtų būti svarbi Lietuvos eksporto šaka“, – apibūdindama gyvulininkystės parodą, mintimis su ŪP dalijosi VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. A. Miceikienė ir vylėsi, kad ji taps tarptautine, didžiausia Baltijos šalyse.

Autorės ir Vytenio NEVERDAUSKO nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.