Agroverslas piktinasi skleidžiamomis nesąmonėmis

Europos gyvūninių produktų gamintojų platforma „European Livestock Voice“ (ELV) skelbia savotišką manifestą, dėl klaidinančios informacijos, susijusios su mėsos vartojimu. Platforma, telkianti įvairius sektorius nuo gyvūnų sveikatos iki pašarų, veislininkystės ir gyvulininkystės, ūkininkų ir gamybos pramonės, siekia informuoti visuomenę apie gyvulininkystės socialinę vertę ir jos indėlį į pasaulinius iššūkius, siūlydamos kitą perspektyvą vykstančiose diskusijose.

„2019 m. Europos Parlamento rinkimuose tokios temos kaip gyvūnų gerovė ir gyvulininkystė tapo svarbiausiomis visuomenės darbotvarkės dalimis. Ūkininkai, kaip ir visi šio sektoriaus profesionalai, susiduria su vis didesniu dezinformacijos kiekiu, neturėdami galimybės ir (arba) gebėjimo atsakyti. Ši situacija turi pasikeisti. Esame įsitikinę, kad visų formų gyvulininkystė atnešė ir toliau duos daug naudos Europai, nuolat tobulindama savo praktiką“, - skelbia ELV.

Ji atkreipia dėmesį, jog moksliniai įrodymai patvirtina ūkinių gyvūnų reikšmę aplinkai bei mėsos reikšmę žmonių mityboje, tačiau alternatyvūs radikalūs požiūriai, skleidžiami per socialinę žiniasklaidą, paveikė visuomenės įsitikinimus. Nepaisant mėsos ekonominės ir maistinės svarbos, dabar raginama drastiškai sumažinti arba net atsisakyti jos gamybos peršant argumentą, kad augalinis maistas neva gali pakeisti mėsą ir išmaitinti augančią populiaciją.

„Tam tikra žiniasklaida, nevyriausybinės organizacijos ir politikos formuotojai pateikia mėsą pernelyg neigiamai, klaidina iš piršto laužtais „įrodymais“ arba cituoja pavienius formuojamai nuomonei patogius tyrimus, pagrįstus abejotinomis prielaidomis. Tai paskatino diskusijas, kuriose dominuoja ideologija. Tačiau mokslinė komunikacija turi būti aiški, griežta ir prieinama siekiant užtikrinti, kad sprendimai būtų veiksmingai pagrįsti įrodymais.

Tokiomis negatyvumo sąlygomis sumažėjęs mokslinių tyrimų finansavimas ir ištekliai kelia grėsmę mėsos pramonės gebėjimui diegti naujoves ir gerinti gamybos efektyvumą, saugą, kokybę, gyvūnų gerovę, sveikatą ir aplinkos tvarumą. Šių iššūkių sprendimas yra labai svarbus, nes prognozuojama, kad iki 2030 m. pasaulinė mėsos gamyba pasieks 373 mln. tonų, o iki 2050 m. reikės išmaitinti dar 2 mlrd. žmonių.

Be to, veiksmingas ganomų galvijų naudojimas dirvožemio kokybei, anglies dioksido surinkimas, vandens sulaikymas siekiant gelbėtis nuo sausrų turi būti tvarumo darbotvarkės dalis. Gyvulininkystės socialinis vaidmuo apima sveikatos, ekonominius ir socialinius aspektus, todėl taip ir turėtų būti vertinamas.

Pramonės ir akademinės bendruomenės bendradarbiavimas yra esminis inovacijų pagrindas. Labai svarbu įtraukti jaunus žmones, laužyti tradicines ribas ir skatinti bendradarbiavimą visais lygmenimis. Be to, norint išspręsti daugelį iššūkių ir rasti ilgalaikius sprendimus, reikės atviro dialogo ir plataus dalyvavimo“, - sakoma pareiškime.

Parengė Ričardas Čekutis