Horizonte ryškėja rizikos fondų kontūrai

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) rengia teisės aktus, kurie reikalingi tam, kad Lietuvoje galėtų būti steigiami ir pradėti veikti žemės ūkio gamybos rizikos valdymo fondai. Vakar ministerija pateikė naujausią informaciją žemdirbių bendruomenės atstovams, šia tema penktadienį diskutavo Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidiumas. Ar pavyks ėjimas žirgu ir savanoriška pagalba išvaduos valstybės biudžetą nuo skubios pagalbos žemės ūkiui ekstremaliomis sąlygomis?

Nuostata įsigalios nuo Naujųjų metų

Iki šių metų pabaigos parengti rizikos fondams veikti reikalingus teisės aktus Vyriausybę įpareigoja Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo pataisos, kurias Seimas priėmė pernai spalio 15-ąją. Ūkininkų ir kitų žemės ūkio subjektų tarpusavio pagalbos savanoriškiems fondams steigti kelią atveriančios pataisos įsigalioja 2022 m. sausio 1 d.

Remiantis įstatymo nuostatomis, rizikos valdymo fondai – savanoriška žemės ūkio veiklos subjektų tarpusavio pagalbos sistema, grindžiama narių įnašais ir skirta jų pajamų lygiui palaikyti; juos galės steigti ne mažiau kaip 5 žemės ūkio veikla užsiimantys fiziniai ar juridiniai asmenys. Kiekvienas fondas turės atidaryti specialią sąskaitą, turėti administratorių, patvirtintas savo veiklos taisykles.

Rizikos valdymo fondai galės pretenduoti į ES paramą, o jų veiklą tiek, kiek ji susijusi su europine parama, vertins ir kontroliuos Nacionalinė mokėjimo agentūra. Taip pat įstatymas numato galimybę teisėtai gautas fondo lėšas (išskyrus valstybės ir ES paramos lėšas) gausinti jas laikinai investuojant į vertybinius popierius ar indėlius.

Parama iš valstybės biudžeto ir ES fondų lėšų galės būti skiriama pajamoms sumažėjus daugiau kaip 30 proc. (vertinant vidutines metines 3 metų pajamas). Žemės ūkio veiklos subjektui galės būti kompensuojama ne daugiau kaip 70 proc. prarastų pajamų. Pajamų praradimo priežastis nėra įvardijama – tai būsimiems fondų dalyviams labai paranku, nes nuostolių ūkyje gali atsirasti dėl įvairių priežasčių: nederliaus, ligų ir kenkėjų antplūdžio ar kainų krizės...

Pažangesnis nuostolių kompensavimo įrankis

ŽŪM Strateginių pokyčių valdymo grupės patarėjas Edvardas Makšeckas įvardija svarbiausius rizikos valdymo fondų privalumus: šių fondų narių patiriami nuostoliai bus kompensuojami didesne apimtimi ir daug operatyviau, palyginti su ligšioline patirtimi, kai ekstremaliais metais buvo mokama pagalba iš valstybės ar ES biudžeto.

Per 1996-ųjų sausrą žemdirbių patirti nuostoliai siekė 700 mln. Lt, o kompensacijų buvo išmokėta 126 mln. Lt. 2017-aisiais dėl perteklinės drėgmės įvertinta nuostolių suma siekė 180 mln. Eur. Valstybės ir ES biudžeto lėšomis buvo padengta tik nedidelė dalis nuostolių – 18,24 mln. Eur. 2018-aisiais užklupusi sausra pridarė dar daugiau žalos – už 200 mln. Eur. O nuostolių kompensavimo kartelė buvo dar žemesnė, siekė 17 mln. Eur. Jos išmokėjimas buvo komplikuotas: pusė kompensacijų buvo išmokėta 2019 m., kita pusė – 2020 m.

Žemdirbių veiklos rizika susijusi ne tik su gamtos stichijomis, bet ir rinkos kainų šuoliais. Pamename 2015–2016 metų krizę pieno sektoriuje. Tuomet šalies pienininkai patyrė 184,5 mln. Eur nuostolį, iš valstybės ir ES biudžeto kompensacijoms buvo skirta 95,6 mln. Eur.

Kloja pamatą naujai patirčiai

Rizikos fondų patirtis ES yra kukli. Savanoriškas tarpusavio pagalbos fondas veikia Prancūzijoje, jis Ūkininkų sąjungos. Pasak šiame fonde besilankiusio E. Makšecko, jis yra šiek tiek siauresnio naudojimo, palyginti su būsimų fondų vizija. Taip pat ŽŪM išnagrinėjo Italijos, Ispanijos patirtį. Yra klojamas pamatas naujai Kaimo plėtros programos (KPP) priemonei.

ŽŪM sudėliojo darbų grafikus: dabar pradedamos diskusijos, tuomet bus tikslinamas priemonės aprašymas, per vasarą bus aptartas Stebėsenos komitete, o rudenį turėtų būti gautas Vyriausybės pritarimas. Po šių parengiamųjų žingsnių sausio mėnesį pagal KPP naująją priemonę būtų galima pradėti rinkti paraiškas.

Neatmetama, kad dėl patirties trūkumo, mažo įsitraukimo yra tam tikrų grėsmių. Gali būti santykinai didelės fondų administravimo sąnaudos, tačiau pradžioje jas bus leidžiama kompensuoti iš KPP.

Pereinamasis laikotarpis rizikos fondams būtų tarsi apšilimas. Preliminariai svarstoma, kad jiems skirtoje KPP eilutėje galėtų būti rezervuota 1,6 mln. Eur. Patobulinus taisykles, 2023–2027 metų laikotarpiu galėtų startuoti platesnės apimties priemonė.

Kitais metais sulauksime pirmųjų kregždžių

ŽŪM prognozuoja, kad naujoji priemonė nebus labai populiari, tačiau tikimasi, kad pirmaisiais metais galėtų įsikurti du rizikos fondai – solidarumo, tarpusavio pasitikėjimo pagrindu veikiantis tarpusavio pagalbos įrankis.

Daroma prielaida, kad kasmet į tokius fondus galėtų burtis apie 20 ūkių.

„Priemonė turėtų būti įdomi prekiniams ūkiams. Jei ūkis pusiau natūrinis ar natūrinis, nedalyvauja rinkoje, jam saugotis nuo rizikų nelabai yra tikslo“, – preliminariomis įžvalgomis dalijasi E. Makšeckas.

Modeliuojant buvo skaičiuojama, kad jei savanoriškos pagalbos sistemoje dalyvautų pusė pieno sektoriaus bei dešimtadalis grūdų sektoriaus ir kiekvienas narys mokėtų 1 proc. pajamų dydžio įnašus, per metus finansinei apsaugai galėtų sukaupti apie 10 mln. Eur. Dėl rizikos fondo pobūdžio – jis turėtų būti sektorinis ar sudarytas kitais principais – turės teisę apsispręsti patys fondo steigėjai.

Iššūkis, kaip užtikrinti skaidrumą ir sąžiningumą

LŽŪBA prezidiumo nariai pritaria geroms iniciatyvoms, tačiau mato ir piktnaudžiavimo pavojų.

Asociacijos viceprezidentas, Raseinių rajono ūkininkas Alfredas Bardauskas pasidalijo nerimu, kuris yra pagrįstas ligšioline patirtimi: ar nebus imituojama veikla, ar pakaks skaidrumo? Abejonių kelia, kiek efektyvus gali būti penkių ūkių suburtas pagalbos fondas. Palyginti su draudimo fondu, dabar patikimesnis atrodo pastarasis: ir sukaupiama suma nepalyginti didesnė, ir nuostolių kompensacija šimtaprocentinė nuo pirmo prarasto euro, o ne nuo 30 proc. kartelės.

Bendrovių grupės „AUGA group“ generalinis direktorius Kęstutis Juščius svarsto kiek kitaip, draudimo principo siūlo nepainioti su rizikos fondais. „Produktas atitinka pasaulines tendencijas, labai reikalingas“, – tvirtai jis teigia ir paaiškina, kad ne visi verslai gyvena pasidėję storą finansinę pagalvę, rizikos fondai agroverslui padėsiantys ekstremaliai blogais metais. Tai, kad esi rizikos fondo narys, bus stiprus koziris ir bankininkų akyse, kai prireiks paskolos, padės išsaugoti kaime esančius verslus.

Anot K. Juščiaus, kol ateis blogieji laikai, fondas galėtų sukaupti pakankamai lėšų. Tačiau yra būtina sąlyga – skaidrumas. Dabar yra pavojus, kad gerą idėją gali sukompromituoti patys fondų dalyviai, jeigu atsiras tokių, kurie ims sukčiau- ti – siekdami didesnių kompensacijų manipuliuos produkcija ir tyčia pateiks prastesnę informaciją apie savo pajamas, nei yra iš tikrųjų. „Jei vieni dalyviai galės sukčiauti, o kiti bus sąžiningi, visa geroji intencija sugrius, todėl pajamos turi būti pagrįstos“, – pastebi agroverslo grupės vadovas. Jo manymu, geriausia būtų pajamas vertinti remiantis ne kiekvieno atskiro ūkio pateikiamais skaičiais, o oficialia statistika. Būtų paprastesnė kontrolė, fondui mažiau atsieitų administravimas.

Anot diskusijoje dalyvavusio žemės ūkio ministro patarėjo Daivaro Rybakovo, panašiai vaizdas matomas ir ministerijoje – įvardijamos tos pačios grėsmės ir galimos naudos.

Būsimų fondų skaidrumas, sąžiningumas daug priklausys tiek nuo pačių steigėjų, tiek ir nuo taisyklių „protingumo“. Be kitų sąlygų, jose turės būti aptartos ir aplinkybės, kai kompensacijos nemokamos ar mažinamos.

Irma DUBOVIČIENĖ

ŪP korespondentė

Redakcijos ir 123rf nuotraukos

2021-05-25