Bendras siekis suvienijo tris kartas

Senelis, tėvas ir sūnus

Kai ūkininkavimas tampa gyvenimo būdu, labai dažnai jis perduodamas iš kartos į kartą. Taip nutiko ir druskininkiečių Baublių šeimai. Dzūkas A. J. Baublys ūkininkauti pradėjo prabėgus metams kitiems po Nepriklausomybės atkūrimo, o žemės ūkio valdą ir ūkininko ūkį oficialiai įregistravo gerokai vėliau – 2004 m. „Tai buvo nedidelis augalininkystės ūkis“, – teigė vyriausiojo Baublių ūkininko sūnus Tomas.

Pats T. Baublys ūkininkauti taip pat pradėjo nuo augalininkystės. Žemės ūkio akademijoje (dabar – Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija) įgijęs agronomo specialybę vyras, pritaikydamas tėvo ūkyje įgytą praktiką ir studijų metu sukauptas žinias, 2001 m. Leipalingio kaime įregistravo 15 ha ūkį. Žemę ūkininkavimo pradžiai T. Baublys paveldėjo iš motinos pusės senelių. Smulkiame ūkyje druskininkietis augino grūdines kultūras, laikė tris karves ir pulkelį vištų. Po keliolikos metų prie senelio ir tėvo prisijungė ir Žygimantas.

Susižavėjo angusais

„Kadangi Dzūkijoje žemės nederlingos, vien iš augalininkystės nepragyvensi, nusprendžiau išplėsti žemės plotus ir auginti mėsinius angusų veislės galvijus“, – apie motyvą pereiti prie mišraus ūkio „Ūkininko patarėjui“ pasakojo T. Baublys.

Ūkininkas iš Danijos parsivežė 30 grynaveislių angusų veislės karvių. Po metų jo pėdomis pasekė sūnus Žygimantas. Jauniausias Baublys tapo jaunuoju ūkininku ir, laimėjęs projektą, 2016 m. iš patikimų Lietuvos veisėjų nusipirko 15 angusų veislės telyčių bandą.

Seną Škotijoje išvestą mėsinių galvijų veislę Baubliai pasirinko dėl visame pasaulyje vertinamos marmuringumu išsiskiriančios mėsos, dėl jų ištvermingumo, nereiklumo ir lengvo prisitaikymo prie įvairių laikymo sąlygų. „Mums patiko, kad jie neagresyvūs, nereiklūs pašarams ir gali ganytis dzūkiškose pievose. Žiemą nereikia šiltų tvartų, pakanka pastatytos trisienės stoginės, kurioje gali pasislėpti nuo lietaus, sniego ir vėjo. Stoginėse esame įrengę girdyklas, kurios neužšąla iki 20 laipsnių šalčio. Vasarą jie maitinasi pievose, o žiemą šeriame į ritinius susuktu šienainiu, kurį frontaliniu krautuvu įkrauname į šėryklas“, – apie angusų laikymo sąlygas pasakojo ūkininkas.

Pasikeitė ūkio statusas

Šiandien A. J. Baublys rūpinasi 15 bičių šeimų, viena karve su prieaugliu ir pulkeliu vištų, o jo sūnus su vaikaičiu – mišriu augalininkystės ir mėsinių galvijų ūkiu, kurį sudaro per 120 ha žemės, beveik 60 angusų veislės karvių žindenių ir prieauglis. Ūkyje auginama avižų, avižų-vikių mišinio ir mėlynžiedės liucernos – bene labiausiai pasiteisinančios kultūros, duodančios derlių 3–4 kartus per metus. Jas ūkininkai suka į ritinius ir naudoja galvijų pašarui. Visų kitų pašarų Baubliai, turėdami įrangos, irgi pasigamina patys. Derliui auginti ir nuimti ūkininkams pakanka savos technikos, tik kombainą samdo per javapjūtę.

„Didžiąją dalį ūkyje užaugintų angusų parduodame veislei, dalį buliukų penime patys, likusius parduodame kitiems ūkiams auginti toliau. Ir sūnus, ir aš savo ūkiuose esame įdarbinę po vieną darbuotoją. Dabar mūsų ūkiai yra pereinamajame periode į ekologinį ūkininkavimą. Antri metai sertifikuojami laukai ir gyvuliai, gauname išmokas už ekologinį ūkininkavimą, o kitąmet gausime ekologinio ūkio sertifikatą“, – pasakojo T. Baublys.

Anot jo, pasukti ekologine kryptimi paskatino žymiai brangusios trąšos. Druskininkų savivaldybėje žemės nėra našios ir be didelio trąšų kiekio gero derliaus neužauginsi, todėl buvo pasirinktas optimalus variantas. Baubliai laukams tręšti naudoja galvijų mėšlą, kurio visiškai pakanka ekologiniam ūkiui. „Kadangi cheminių trąšų jau keleri metai visiškai nenaudojame, jų brangimas įtakos ūkio veiklai neturėjo. Pagrindines išlaidas sudaro pabrangę degalai, elektra, technika ir kiti žemės ūkio reikmenys, išaugęs darbuotojų darbo užmokestis“, – aiškino T. Baublys.

Pragyventi galima

„Sumaniai ūkininkaujant, turint 30 galvijų bandą ir apie 50–70 ha žemės, jaunai šeimai iš ūkininkavimo pragyventi galima, o jei dar ūkininkauji ekologiškai, pajamos gali būti dar didesnės“, – neabejojo ūkininkas. T. Baublio nuomone, ūkininkavimo sėkmė priklauso ir nuo gebėjimo planuoti, organizuoti darbus, mokėjimo apskaičiuoti pajamas ir optimizuoti išlaidas. Be minėtų dalykų, labai svarbi ir valstybės parama. „Be jos ūkininkauti būtų sudėtinga, tikriausiai neišsilaikytume“, – ŪP tvirtino ne kartą valstybės parama su sūnumi pasinaudojęs T. Baublys.

Norintiems pradėti ūkininkauti T. Baublys pataria įvertinti ne tik galimą pelną, bet ir tai, kad vasaros bus tarsi parduotos, o labai didelio pelno, ypač pirmaisiais ūkininkavimo metais, tikėtis neverta, tačiau jei darbas mielas ir už jį dar gauni pajamų, kodėl neįgyvendinti savo svajonių? Taip pat labai svarbu nesusigundyti plėtra neįvertinus savo galimybių.

Ūkių mažėja, bet jie stambėja

Druskininkų savivaldybėje, sausio 1 d. duomenimis, yra įregistruoti 405 ūkininkų ūkiai ir 660 žemės ūkio valdų. Pernai deklaruoti žemės ūkio naudmenų ir kiti plotai siekė nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų hektarų.

Dominuoja smulkūs ūkiai ir žemės ūkio valdos, užsiimančios augalininkyste, antroje vietoje – gyvulininkystė. Tačiau ūkininkavimo kryptys keičiasi – palaipsniui atsisakoma pieninių veislių karvių laikymo, sumažėjo kiaulių bandų ir laikomų kiaulių skaičius. Pastebima, kad ūkių ir žemės ūkio valdų skaičiui kasmet mažėjant, žemės ūkio veiklos subjektų deklaruojami žemės plotai didėja.

„Džiaugiamės darbščiais, atsakingais, aktyviais Druskininkų krašto ūkininkais, savo pavyzdžiu užkrečiančiais kitus. Vieni jų – pernai metų konkurso laimėtojai Baubliai, kurių ūkyje vykdoma įvairi pirminė žemės ūkio produkcijos gamyba: augalininkystė, bitininkystė, mėsinė galvijininkystė“, – ŪP teigė Druskininkų savivaldybės administracijos Ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėjo pavaduotojas Alvydas Vengrauskas.

ŪP korespondentė Rita KRUŠINSKAITĖ

Tomo BAUBLIO nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.