Į Briuselį – kovoti dėl išlikimo!

„Gana miglos ir apgaulingų triukų“

Likus savaitei iki Kalėdų Belgijos sostinėje nuvilnys protesto akcija, kurioje žada dalyvauti apie 10 tūkst. žemdirbių iš visos Europos. Protestuotojų tikslas – atkreipti Europos Komisijos (EK) dėmesį į dabartinę žemės ūkio politiką, jos žalingą poveikį žemės ūkiui, atotrūkį tarp pažadų ir veiksmų, perteklinius reikalavimus, tampančius nepakeliama našta ūkininkams, taip pat į laisvosios prekybos susitarimą su MERCOSUR šalimis, galintį sudaryti nevienodas konkurencijos sąlygas, lemti didelį žemės ūkio produktų importą į ES, destabilizuoti kainas, o tai sukeltų grėsmę vietos gamintojams.

Protestą, kurio šūkis – „Gana miglos ir apgaulingų triukų“, organizuoja ES ūkininkų asociacijų ir kooperatyvų skėtinės organizacijos COPA ir COGECA, jį palaiko apie 40 žemės ūkio organizacijų iš visos Europos. Pagrindiniai protestuotojų reikalavimai: stipri, bendra ir tinkamai finansuojama bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP) po 2027 m., sąžiningos ir skaidrios prekybos taisyklės, ginančios ES standartus ir jautriausius sektorius, tikras reguliavimo supaprastinimas ir teisinis aiškumas. Žemdirbiai nuo 2024 m. ne kartą bandė atkreipti EK dėmesį į planuojamas BŽŪP ir ES biudžeto reformas, perteklinę reguliavimo naštą ir siekius sudaryti nepriimtinus prekybos susitarimus, ypač su MERCOSUR šalimis, tačiau nei tinkamo dėmesio, nei veiksmų iki šiol nesulaukė.

Žemdirbiai į Briuselį gruodžio 18-ąją sukviesti neatsitiktinai. Protestas organizuojamas būtent šią dieną, likus kelioms valandoms iki to momento, kai, kaip planuojama, EK pirmininkė Ursula von der Leyen išvyks į Braziliją pasirašyti MERCOSUR susitarimo. Tuo pačiu metu ES valstybių vadovai Europos Vadovų Taryboje svarstys būsimą ES biudžetą.

Palaiko žemdirbių siekius

„Pritariu ūkininkų protesto akcijai, nes tik sutelkę bendras jėgas galime pasiekti rezultatų. Ūkininkų teisė išsakyti savo nuomonę ir kelti aktualius klausimus yra svarbi demokratinės visuomenės dalis, todėl man suprantamas jų apsisprendimas dalyvauti tarptautinėje protesto akcijoje Briuselyje. Sektoriui rūpimos problemos turi būti girdimos ir sprendžiamos europiniu lygmeniu. Ar tokia akcija gali duoti rezultatų, priklausys nuo to, kaip konstruktyviai bus pateikti reikalavimai, ar pavyks juos argumentuotai pristatyti Europos institucijoms. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) savo ruožtu ir toliau sieks, kad Lietuvos žemdirbių pozicijai būtų atstovaujama derybose, o jų lūkesčiai – tinkamai įvertinti rengiant būsimas ES politikos kryptis“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė žemės ūkio ministras Andrius Palionis.

Paklaustas, ar neverta mūsų žemdirbiams šioje akcijoje akcentuoti išmokų suvienodinimą, A. Palionis pabrėžė, kad tiesioginės išmokos – tema, kuri Lietuvai bei kitoms regiono šalims išlieka aktuali ir skaudi jau daugelį metų, tad laukti nebegalima. „Šioje akcijoje žemdirbiai kels ir konvergencijos klausimą, palaikau proteste ūkininkų išsakomus lūkesčius“, – redakciją patikino ŽŪM vadovas.

Svarbiausia – BŽŪP išlikimas

„Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA) daug prisidėjo rengiant COPA ir COGECA būsimos akcijos reikalavimus. Iškėlėme esminę problemą ir pateikėme argumentus. EK pasiūlymas iškelia dilemą – būti ar nebūti ES BŽŪP. Apie tai buvo rašoma LŽŪBA vadovų interviu ŪP publikacijoje „Lūžio taškas“. Tačiau tai turi išjudinti dar gilesnes drumzles – kodėl EK, kuri privalo įgyvendinti ES sutartis (šiuo atveju – Sutartį dėl ES veikimo), savo siūlomais teisės aktų projektais iš esmės keičia jos turinį, t. y. ją perrašo. Juk 2028–2034 m., nutraukus finansavimą, faktiškai panaikinami abu BŽŪP fondai. Tikėtis, kad jie išliks po 2034 m. – naivu. Vadinasi, praktiškai jie bus išbraukti iš sutarties. Bet juk tokius įgaliojimus turi tik valstybių narių parlamentai. Labai gaila, bet po minėtos ŪP publikacijos rimtesnės reakcijos nesulaukėme iš Seimo. Juk tai ir parlamentinės savigarbos dalykas“, – redakcijai  tvirtino LŽŪBA prezidentas Eimantas Pranauskas.

Jo nuomone, išmokų konvergencija nėra aktuali visoms ES šalims: „Deja, atrodo, kad EK pavyko įbrukti politikams idėją, jog išmokų konvergencija turi būti vykdoma perdalijant pinigus – atimant iš vienų ir pridedant kitiems. Todėl nesinorėtų skaldyti judėjimo, kai sprendžiamas egzistencinis BŽŪP klausimas. Manau, kad dabartinis išmokų konvergencijos principas yra absoliučiai ydingas, o galbūt ir neteisėtas. Juk kitų ES valstybių narių išmokų dydžiai yra pagrįsti realiais poreikiais, sutartyje įtvirtinta pareiga „užtikrinti deramą žemės ūkiu besiverčiančios bendruomenės gyvenimo lygį, ypač didinant žemės ūkyje dirbančių asmenų asmenines pajamas“. Jei taip nėra ir kažkurių ES valstybių narių žemdirbiams šiuo metu yra mokamos perteklinio dydžio išmokos, EK aparatas už tai turėtų atsakyti, ar ne? Vadinasi, vėl savavališkai interpretuojamos sutarties nuostatos, įveliant žemdirbius į tarpusavio susipriešinimą pagal „skaldyk ir valdyk“ principą. Tikriausiai todėl, kad iki šiol negauta deramo atkirčio iš tų, kurie privalo saugoti sutarčių nuostatas, užtikrinti jų tikslų įgyvendinimą. Tiesa, būsimojoje BŽŪP žemdirbių supriešinimo vienų su kitais pavyzdžių – nors vežimu vežk“, – kalbėjo ŪP pašnekovas.

E. Pranausko įsitikinimu, išmokų konvergencija neturi būti vykdoma perdalijimo principu, tam ES biudžete turi būti ieškoma papildomų lėšų, pvz., mažinant biurokratijos apetitus. Bet ir šios žinutės iš politikų negirdėti.

„Tai, kad LŽŪBA vadovų iškelta BŽŪP panaikinimo grėsmė nėra šūvis iš tuščių sviedinių, liudija ką tik paskelbta ES Jungtinio tyrimų centro parengta studija „Scenar 2040“, kurioje nagrinėjami keli scenarijai – vienas iš jų „Jokios BŽŪP“. Jeigu kažkas užsako tokias studijas ir moka už jas pinigus, tai, manau, gali reikšti tik viena – verda mintys dėl galimo BŽŪP panaikinimo. Beje, ES BŽŪP nuostatos taip pat yra įtvirtintos sutarties 38–44 str., tad kokia prasmė jas kvestionuoti ir užsakyti tokius scenarijus? Bet jeigu niekas nekerta per nagus, kodėl ne?“ – svarstė E. Pranauskas.

Kovoti verta ir būtina

„Diskusijos dėl BŽŪP vyks 2027 m., tačiau vyksianti akcija atkreips atsakingų žmonių dėmesį jau dabar, bus priimtas kažkoks dokumentas ir tai svarbu. Bus išsakyta ne tik Europos Parlamento ar atskirų valstybių parlamentų, bet ir „apačių“, tai yra tų, kuriems kuriami teisės aktai, pozicija“, – ŪP teigė Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininkas Bronis Ropė.

Anot jo, sąžiningas uždirbtų lėšų pasidalijimas labai svarbus ir reikėtų siekti, kad kuri nors grandis nebūtų tarsi uzurpuotoja. Ypač tokioje mažoje šalyje, kaip Lietuva, kur kooperacijos lygis yra labai žemas ir daugiau jėgos turi labiau kooperuoti perdirbėjai ir prekybininkai, o žemdirbiai lieka kraštiniais. Kiek jiems pasiūlo ir jei jie neturi alternatyvos, už tiek ir parduoda, nors ne visada gauta kaina padengia išlaidas ir duoda pelną. Todėl, parlamentaro nuomone, būtina sukurti bendraeuropines taisykles, kuriomis vadovaujantis būtų sudarytos vienodos ūkininkavimo sąlygos visiems ES žemdirbiams. Popierizmo mažinimas taip pat labai svarbus dalykas. Visi nori aiškumo ir paprastumo. Ši problema keliama nuolatos. Kitas dalykas – reikalavimų kaitos sumažinimas, reikėtų vieno laikotarpio gerąsias dedamąsias perkelti į kitą, nieko iš esmės nekeičiant, nes nauji dalykai tik apsunkina žmones ir neduoda laukto rezultato.

B. Ropė neabejoja, kad protesto metu akcentuoti išmokų suvienodinimą visų šalių žemdirbiams yra verta, nes problema nėra išspręsta. „Lietuvai stojant į ES, buvo žadėta, kad 2013 m. išmokos susilygins, tačiau tai iki šiol neišspręsta. Esame pasiekę 80 proc. vidurkį, likę dar 20 proc. Suvienodintos išmokos visoms ES valstybėms sudarytų vienodas konkurencines sąlygas. Vis tik nereikėtų užmiršti ir kitos pusės, turime pripažinti, kad Lietuvą remia turtingos ar turtingesnės už mus valstybės. Mes į bendrą ES katilą kasmet įnešame 600–700 tūkst. Eur, o gauname apie 2 mlrd. Eur. Dar esame išlaikytiniai, gauname daugiau paramos, nei įnešame į bendrą biudžetą“, – priminė nelinksmą tiesą KRK pirmininkas.

Nieko nedarydamas, nieko ir nepasieksi

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkė, Telšių r. ūkininkų sąjungos pirmininkė Zita Dargienė protesto akciją Briuselyje vertina kaip reikšmingą visos ES ūkininkų iniciatyvą, kuri parodo augantį susirūpinimą dėl dabartinės BŽŪP krypties. „Šiandien akivaizdu, kad žemės ūkio sektorius visoje Europoje susiduria su didėjančiu reguliaciniu spaudimu, mažėjančiu finansavimu ir konkurencijos iškraipymais tarp šalių narių. Todėl vieningas ūkininkų balsas Briuselyje yra labai svarbus, jis siunčia aiškią žinutę, kad žemdirbių interesai turi būti girdimi, formuojant ateities politiką. Tokia akcija, manau, gali duoti rezultatų, ypač kai jos derinamos su nuosekliu dialogu tiek nacionaliniu, tiek ES lygiu“, – mintimis su ŪP skaitytojais dalijosi Z. Dargienė.

Ji taip pat pritaria, kad Lietuvai šiame kontekste tikrai verta akcentuoti išmokų moduliacijos ir bendro teisingo finansavimo problemas. „Lietuvos ūkininkai negali būti stumiami į nelygią konkurencinę padėtį dėl sisteminių spragų ir nevienodų išmokų dydžių. Moduliacijos tema yra svarbi ne tik dėl finansinių srautų, bet ir dėl bendros BŽŪP logikos – paramos struktūra turi būti sąžininga, skaidri ir užtikrinanti vienodas galimybes visiems ES ūkininkams. Todėl konstruktyvus šios problemos kėlimas Briuselyje, manau, yra visiškai pagrįstas ir labai būtinas.

Tikimės, kad ši akcija taps rimtu signalu Europos institucijoms ir paskatins labiau subalansuotus sprendimus, atspindinčius tiek Lietuvos, tiek visos ES žemdirbių lūkesčius“, – kalbėjo ŪP pašnekovė.

LŽŪBA viceprezidentas, Šakių r. Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės (ŽŪB) pirmininkas Petras Puskunigis redakcijai teigė: „Nieko nedarydamas, nieko ir nepasieksi. Labai gaila, jog susiklostė tokia situacija, kai žemdirbys turi vis daugiau kovoti už savo išlikimą, nepaisant to, kad jo darbo rezultatai maitina žmones. Mūsų organizacija pritaria šiai akcijai ir deleguoja atstovą. Džiugu, kad neliekame nuošalyje. Nemanau, kad šiuo laikotarpiu gali kas nors pavykti, siekiant išmokų suvienodinimo, nors šioje srityje tvyro didelė neteisybė. Mes jau seniai ES ir pas mus niekas ne prasčiau. Labai norėtųsi, kad būtų vienodos konkurencinės sąlygos.“

„Jei ūkininkai važiuoja taip toli ir vargsta, vadinasi, mato grėsmę. Rezultatas bus vien tai, kad atkreips dėmesį į žemdirbių problemas. Didesnių rezultatų pasiekimas priklausys nuo to, kaip nacionaliniai parlamentai dirbs ir priims tinkamus sprendimus“, – protesto akcijos reikšmę vertino LŪS vicepirmininkas Martynas Puidokas. Anot jo, spręsis, kokiomis sąlygomis bus prekiaujama su ištisu Pietų  Amerikos žemynu, kurio žemės ūkis stiprus, bet standartai žemesni nei ES. ŪP pašnekovo nuomone, žemės ūkis aukojamas pramonei. Suvienodinus prekybos sąlygas, pramonei atsivers naujos rinkos, tačiau žemės ūkiui kils daugiau grėsmių nei galimybių, nepaisant to, kad bus įdiegti apsaugos mechanizmai. Yra aibė pavyzdžių, kai saugikliai nesuveikė.

„Šios akcijos metu bus sprendžiama daug problemų, todėl kažin ar būsime išgirsti, tačiau, jei pasitaikys proga, galime išsakyti ir savo siekį. Kai sprendžiamos esminės problemos ES mastu, tai Baltijos šalių išmokų suvienodinimas nėra svarbiausia problema ir natūraliai gali būti neišgirsta. Viskam turi būti tinkamas laikas. Ketinama nacionalinėms valdžioms suteikti daugiau iniciatyvos sprendžiant įvairias problemas. Neabejoju, kad kitų šalių valdžios pasinaudos tuo, bet ar tai padarys Lietuvos valdžia –
didžiulis klausimas“, – svarstė M. Puidokas.

Seimo Kaimo reikalų komiteto vicepirmininkas Matas Skamarakas pasidžiaugė, kad mūsų žemdirbiai aktyvūs ir važiuoja į Briuselį išreikšti savo pozicijos, tiesiogiai akcentuoti aktualias problemas, nes protestas yra vienas iš būdų atkreipti ES institucijų dėmesį į ūkininkų problemas. „Planuojamas mažesnis finansavimas. Jei niekas nieko nesakys, tai taip viskas ir liks. Protestai orientuoti į tikrąją padėtį, iš visos Europos susirinkę ūkininkai pristatys argumentus ir išsakys, kas laukia ūkių, kokios bus pasekmės mažesnio finansavimo atveju“, – akcentavo parlamentaras.

Jis pritaria ūkininkų siekiams, kad Lietuvos žemdirbių išmokos pasiektų ES vidurkį – juk didelę ūkininkų pajamų dalį sudaro išmokos. „Jų sumažinimas paveiktų maisto kainas, o smulkieji ūkiai, ko gero, net bankrutuotų. Svarbiausia, kad finansavimas nemažėtų ir mūsų ūkininkai rinkoje išliktų konkurencingi. Ūkininkų siekius palaikau, jie turi ne sėdėti ir laukti, bet drąsiai išsakyti savo poziciją. Padaryti viską, kas galima, turi tiek ūkininkai, tiek mes, politikai“, – tvirtino M. Skamarakas.

Bandė ir anksčiau

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. gruodžio 9 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.