Į gyvulininkystės ūkius ateina probiotikai

Mokslininkai ir ekspertai prognozuoja, kad pasaulyje ateityje didės gyvūninės kilmės maisto produktų poreikis. O fermose augant ūkinių gyvūnų koncentracijai, laikymo vietose atitinkamai daugės ir išlakų. Degraduojant biologiškai skaidžioms atliekoms išsiskiria amoniakas, sieros vandenilis ir kitos sieros junginių turinčios cheminės medžiagos, pasižyminčios nemaloniais kvapais (amoniako, sieros vandenilio ir kt.). Jie stipriai jaučiami gyvulių laikymo patalpose, sklinda ir į gyvenamąją aplinką. Fermų darbuotojai bei aplinkiniai gyventojai dėl nemalonių kvapų jaučia diskomfortą. Nuo patogeninės mikrofloros gali susirgti gyvuliai. Tręšiant laukus mėšlu ir laistant srutomis, kurių sudėtyje yra patogeninės mikrofloros, į dirvą patenka patogeninių mikroorganizmų, todėl mėšlo puvimo procesas yra pakeičiamas žemos temperatūros fermentacijos procesu.

Gyvulininkystės ūkiuose kvapus galima efektyviai mažinti techninėmis, cheminėmis ar mikrobiologinėmis priemonėmis. Pastarosios bene veiksmingiausios.

Pasaulinėje praktikoje gyvulininkystės ūkiuose probiotikai naudojami ne tik dėl gyvulių sveikatingumo, bet ir siekiant išvengti nemalonių kvapų. Tokių pavyzdžių daugėja ir Lietuvoje.

Mažiau nemalonių kvapų

Telšių krašto ūkininko Rimanto Šerlinsko ūkyje automatizuota probiotikų purškimo sistema įdiegta pirmiausia galvojant apie gerovę.  Neutralizuojant fermos kvapus gerėja ne tik ūkio darbuotojų, bet ir galvijų savijauta.

Ūkininko fermose probiotikai automatizuotai paskleidžiami kartą per savaitę. Teigiamą poveikį ūkininkas netruko pastebėti. „Naudojame probiotikus dar tik nuo vasaros, bet jau pradėjome pastebėti poveikį. Užėjus į fermą oras nebe toks tvankus, nemalonių kvapų mažiau“, – tvirtino R. Šerlinskas.

Fermoje sukūrus bekvapę aplinką, karvės jau ketvirtą parą pradėjo duoti maždaug vienu litru daugiau pieno. Ūkininkas neskuba daryti išvadų dėl įtakos primilžiams, mat šiltuoju metų laiku piendavių banda buvo ganoma ganyklose. Pasak vyro, „suskaičiuoti viščiukus“ ir apibendrinti pokyčius galima bus metų pabaigoje. Tačiau jis neabejoja, kad tai „ilgalaikis projektas“.

„Jeigu tyrimai rodo, kad probiotikai veikia, kodėl jų nenaudoti? O ir gyvuliai jaučiasi geriau, ir mums į fermas maloniau užeiti“, – tikino R. Šerlinskas.

Nori tausoti ir gyvulius, ir aplinką

Pažangi automatizuota biotechnologinių produktų purškimo sistema įdiegta ir kitame Telšių krašto ūkyje.

Pieno ūkio šeimininkas Marijus Kaktys anksčiau probiotikus skleidė vadinamuoju nugariniu purkštuvu. Kas kita – su automatizuotomis sistemomis, kai fermose probiotikai išpurškiami kartą per savaitę.

Ūkininkas probiotikus naudoja siekdamas išvengti kvapų. „Aplink ūkį gyvena kaimynai, todėl nesinori su jais pyktis ir jiems gyvenimo kokybės gadinti“, – sako M. Kaktys. Taip pat jam svarbu ir poveikis aplinkai.

„Turime rūpintis aplinka, gamta. Žinau, kad probiotikai padeda „užrakinti“ amoniaką. Dabar jau pastebime, kad kvapų fermoje tikrai mažiau, oras gaivesnis. Tikiuosi, kad ir piendavės dėl to jaučiasi geriau. Probiotikai patenka ir ant gyvuliams skirto pašaro, todėl gerėja karvių virškinimas“, – naudą pastebi ūkininkas.

Partnerio turinys

ŪP redakcijos nuotr.