Probiotikai – pinigus ūkiui nešantis aitvaras

Naudojami daug kur

Pasak AVAI vadovo dr. R. Budrio, Japonijos mokslininkai įrodė, kad dirvos humusingumą – dirvožemio struktūrą ir kokybę – galima išsaugoti ir didinti naudojant natūralią probiotinę mikroflorą, kurios kilmė – žmogaus veiklos nepažeista aplinka. Japonijos ir JAV mokslininkai sukūrė probiotinių preparatų (kompozicijų), skirtų ir žemdirbystei, gyvulininkystei, ne tik žmonėms vartoti. Probiotiniai preparatai daugelį metų masiškai naudojami Japonijos, Pietų Korėjos, Didžiosios Britanijos, JAV, Vokietijos, Austrijos, Lenkijos, kai kurių kitų Europos Sąjungos (ES) šalių, deja, kol kas ne Lietuvos žemės ūkyje. Jie, gerindami dirvožemio mikrobiologinę sandarą, didina jame auginamų žemės ūkio kultūrų derlumą ir kokybę, kovoja su fitopatogenais, tiek augalų (daržovės, vaisiai, javai) vegetacijos metu, tiek sandėliuojant jų derlių. Šie preparatai padeda siekti žaliojo kurso tikslų: mažinti aplinkos taršą, naudojant mažiau trąšų, augalų apsaugos priemonių ir saugiai tvarkant mėšlą.

Maistinių medžiagų stoka

Dirvožemyje augalui įsisavinti maistines medžiagas padeda dirvožemio mikroflora. Jame sumažėjus „gerosios mikrofloros“ kiekiui, augalai negali įsisavinti visos eilės žmogui būtinų mikroelementų, antioksidantų, vitaminų ir t. t., kas ilgainiui tampa daugelio lėtinių ligų priežastimi.

„Pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių, cukraligės, vėžio, osteoporozės, priežastis – ilgalaikis mikroelementų ir kitų būtinų maistinių medžiagų trūkumas. Tik tinkama dirvožemio kokybė lemia žemės ūkio produkcijos maistines savybes. Humusas su jo mikroflora reguliuoja maistinių medžiagų ir mikroelementų įsisavinimą, antioksidantų, fermentų, vitaminų susidarymą augale“, – kaip žmogaus sveikata priklauso nuo dirvožemio kokybės, „Ūkininko patarėjui“ aiškina R. Budrys ir supažindina su Liublino gamtos universiteto (Lenkija) prof. hab. dr. Ewos Solarskos 1985–1996 metais atliktų tyrimų rezultatais.

Tyrimų laikotarpiu dėl dirvožemio degradavimo bulvėse kalcio kiekis sumažėjo 70 proc. (nuo 14 iki 4 mg/100 g produkto), magnio – 33 proc. (nuo 27 iki 18 mg/100 g produkto); braškėse vitamino C kiekis sumažėjo 80 proc. (nuo 60 iki 13 mg/100 g produkto), kalcio – 14 proc. (nuo 21 iki 13 mg/100 g produkto).

Dirvožemio vandenų apsauga

R. Budrys primena, kas kelia grėsmę dirvožemio derlingumui: chemizacija, t. y. masinis biocidų ir nesubalansuotas mineralinių trąšų naudojimas, organinių medžiagų kiekio sumažėjimas, drėgmė (netinkama melioracija) ir tankis (sunkiosios technikos naudojimas), tarša sunkiaisiais metalais, dezinfekatoriais ir kitkuo, sėjomainų nesilaikymas (monokultūros) ir pan.

Siekiant didesnio žemės ūkio augalų derlumo, naudojami nuodai, t. y. biocidai, skirti kovai su kenkėjais, piktžolėmis, augalų ligomis. Neretai nekreipiama dėmesio į jų ilgalaikį poveikį dirvožemio mikroflorai. Naudojant biocidus, pirmiausia paveikiama (slopinama) mikroflora, dalyvaujanti humusinių medžiagų susidarymo procese.

„Dirvožemyje vykstantys fizikiniai, cheminiai ir biologiniai procesai yra susiję tarpusavyje. Jų visuma lemia ir derliaus kokybę – ne tik derlingumą. Viename grame geros kokybės dirvožemio yra apie 3 mlrd. mikroorganizmų. Jų veikla garantuoja ilgalaikį augalų derlingumą ir gerą derliaus kokybę. Dėl vartotojiško požiūrio į dirvožemį jo degradacija vyksta sparčiau už atsikūrimą“, – apgailestauja R. Budrys. Pasak jo, siekiant intensyvioje žemdirbystėje atkurti iš dirvožemio su derliumi paimtas maisto medžiagas, naudojama daug mineralinių trąšų. Tačiau, kai jame per mažai humuso ir mikroorganizmų, šios trąšos išsiplauna ir teršia paviršinius bei požeminius vandenis.

„ProbioHumus“ ir „ProbioAgro“

Šias problemas gali išspręsti tik humuso ir probiotinės mikrofloros padidėjimas. Probiotinė mikroflora (pieno rūgšties, azotą fiksuojantys, fotosintezės mikroorganizmai, enzimai ir t. t.) naudojama augalų biostimuliacijai yra visiškai nekenksminga žmogui bei aplinkai, tad probiotikų naudojimui apsaugos priemonės nereikalingos. Simbiotiniu būdu pagaminti preparatai („ProbioHumus“, „ProbioAgro“) koncentruoti, todėl prieš naudojimą skiedžiami nechloruotu, chemiškai ir biologiškai neužterštu vandeniu santykiu 1:100 (turi būti sunaudojami per dvi paras). Paruoštą tirpalą, kaip ir probiotinę kompoziciją, reikia saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių. Patartina sėklas ar daigus 1–2 min. palaikyti „ProbioAgro“ preparato tirpale.

Vegetacijos metu apsaugai nuo ligų augalai apdorojami juos apipurškiant ar įvedant į dirvožemį apsiniaukus ar saulei leidžiantis. Purškimui technika naudojama tik gerai ją išplovus. Atlikti bandymai auginant kviečius ir rugius su „ProbioAgro“ parodė, kad sumažinus mineralines trąšas per pusę su 3–5 l/ha preparato visais atvejais derliaus kokybė pagerėjo, o kiekiai padidėjo. „Užauginus geresnės kokybės produkciją, ypač daržoves, galima tikėtis, kad jų kaina padidės 15–20 proc. Atsiras galimybė užauginti sveikatai palankesnių produktų“, – probiotinių mikroorganizmų naudą ekologiniam ūkininkavimui išskiria mokslininkas.

Degraduotam dirvožemiui atstatyti naudojant „ProbioHumus“, reikia į dirvą įterpti ir pakankamą organikos (mėšlas, ražienos, šiaudai) kiekį, prieš aparimą ar mulčiavimą apipurškiant „ProbioHumus“ tirpalu (4–6 l/ha koncentruoto produkto).

Probiotiniai preparatai ypač veiksmingi auginant gyvulius ir gaminant organines trąšas: probiotinė mikroflora slopina nemalonius kvapus, gaunami fermentuoti kompostai.

„Probiotinė mikroflora atkuria dirvožemio gyvybingumą, gausina derlingumą, skatina šaknų ir lapijos vystymąsi, stiprina augalų imunitetą ir atsparumą ligoms, atstato humuso irimo ir sintezės pusiausvyrą, stiprina fotosintezės procesą bei gerina anglies ir azoto ciklą“, – probiotinių preparatų naudą apibendrina R. Budrys. Jo nuomone, veiksmingiausi preparatai dirvai – „ProbioHumus“, „ProbioAgro“.

Pasak ŪP pašnekovo, Lietuvoje ir Latvijoje atliktų mokslinių bei praktinių bandymų rezultatai patvirtino, kad, auginant javus, žirnius, daržoves dirvoje, apdorotoje probiotiniais preparatais, dažnai padidėja jų derlius, visada ankštyse ar varpose būna daugiau sėklų, be to, didesnių nei įprastai. Stambesni užaugo šakniavaisiai. Šie rezultatai pasiekti naudojant perpus mažiau trąšų. Parodos „Ką pasėsi 2023“ metu sertifikuotų probiotikų gamintojas SIA „Baltic Probiotics“ pasirašė jų platinimo sutartį su žemdirbių pasitikėjimą pelniusia bendrove „Lytagra“. Dabar jų galima įsigyti tiek internetinėje „Lytagros“ parduotuvėje, tiek ir visuose 24 bendrovės prekybos centruose.

AVAI ir 123rf nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.