Į kanalizaciją pilami riebalai ir maisto likučiai vamzdynais toli nenukeliauja

Didžiausios šalies vandentvarkos bendrovės duomenimis, praėjusių metų lapkritį fiksuoti 189 vamzdynų užsikimšimai, tuo metu gruodį – 226, sausį – 246. Kasmet užfiksuojama apie 2 tūkst. netinkamo nuotekų tvarkymo nulemtų vamzdynų gedimų. Jų remontas, atnaujinimas ir priežiūra kasmet atsieina iki 800 tūkst. eurų.

„Vilniaus vandenų“ užsakymu „Spinter tyrimų“ rugsėjį atlikta šalies gyventojų apklausa parodė, kad didelė dalis žmonių (40 proc.) panaudotą aliejų ir kitus riebalus tvarko netinkamai. Daugiau nei penktadalis jų (22 proc.) riebalus ir jų likučius pila į klozetus, o 19 proc. – kriaukles. Tik 8 proc. respondentų atliekant apklausą teigė riebalus surenkantys į specialiai tam skirtas talpas ir išvežantys į šio tipo atliekas tvarkančias stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles.

„Prieš šventes, kai daugiau laiko praleisime virtuvėje, ypač svarbu atsilaikyti pagundai riebalus išpilti į kriauklę. Daugiausia rūpesčių klientams sukelia namuose įvykstantys užsikimšimai – juos pašalinti paprasčiau, nors neretai prireikia ir santechnikų pagalbos. Vis dėlto kur kas sudėtingesni yra vamzdynų užsikimšimai miesto tinkluose ir dėl jų įvykstančios avarijos. Klientai jų dažniausiai nepajaučia – kanalizacija toliau veikia, nes mūsų specialistai gedimus operatyviai pašalina. Deja, avarijos kainuoja brangiai ir gali padaryti žalos aplinkai“, – sako Viktoras Matonis, „Vilniaus vandenų“ Gamybos tarnybos direktorius.

Didžiausia grėsmė – riebalai ir vienkartiniai rankšluosčiai

Per pirmąjį šių metų pusmetį bendrovės nuotekų valykloje specialia įranga surinkta net 555 tonos įvairių atliekų, iš kurių vien riebalai sudarė 22 tonas.

„Vilniaus vandenų“ specialistai pastebi, kad per šventes vilniečiai į nuotekas išmeta daugiau maisto produktų ir jų gamybos atliekų.

„Didžiausią žalą nuotekų sistemoms padaro riebalai, tačiau pavojingos ir kitos maisto atliekos, kavos tirščiai ar į tualetus metami vienkartiniai rankšluosčiai. Susimaišę su riebalais kavos tirščiai ir kitos atliekos formuoja nuotekoms neįveikiamus kamščius. Nesunku įsivaizduoti, kas nutinka, kai tonos nuotekų, tekančių vamzdžiais, staiga susiduria su tokia kliūtimi – jos ima kauptis vienoje vietoje ir rizika rimtai avarijai laiku nesureagavus smarkiai išauga“, – teigia V. Matonis.

Atlikta apklausa taip pat parodė, kad nuotekų vamzdžiais vis dar labai dažnai keliauja plaukai (tai nurodė 38 proc. apklaustųjų), pasenę maisto produktai (29 proc.) ir vienkartiniai rankšluosčiai (23 proc.). Gyventojai prisipažino į nuotekas metantys ir naminių gyvūnų kraiką, higienos bei kosmetikos priemones, vaistus, sauskelnes ir drėgnas servetėles.

Įpročius pakeisti nesunku

Tvarkyti po maisto gamybos likusius riebalus visai nesudėtinga. Didesnį visiškai atvėsusio aliejaus kiekį reikia supilti į sandarų indą – tinka stiklainiai, plastikiniai buteliai ar specialios talpyklos. Prikaupus tokius indus juos reikia išvežti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Nedidelį kiekį aliejaus ar riebalų galima tiesiog išvalyti popierine servetėle ir mesti į tam skirtą atliekų konteinerį. Tuo tarpu maisto atliekas reikia rūšiuoti tam skirtose talpose – Vilniuje tą reikia daryti pasitelkus oranžinius maišelius, kuriuos vėliau lengva atskirti nuo bendro komunalinių šiukšlių srauto.

„Vilniaus vandenys“ informacija