Į Krekenavos regioninį parką sugrįžo 27 stumbrų banda

Stumbrai grįžta

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vyriausiasis specialistas Rytas Papšys pasakojo apie rūpesčius dėl stumbrų:

„Viską darome, kad stumbrams būtų gera ir saugu mūsų rezervatuose. Tačiau ganydamiesi netoli Krekenavos, stumbrai greičiausiai „strateguoja“, kaip saugiau kirsti kelią Krekenava–Ramygala. Ši banda autoįvykio metu jau yra nukentėjusi. Vasario pradžioje judriame kelio ruože buvo numušta stumbrė jauniklė. Tokio stumbrų maršruto tendencija formuojasi jau penkeri metai. Pavasarį viena iš laisvėje gyvenančių stumbrų bandų porai mėnesių grįžta į Krekenavos regioninį parką, į Pašilius, kur ir buvo veisiami nuo 1969 metų.“

Pasak stumbrų specialisto, jei pasikartos praeitų metų scenarijus, gegužės mėnesį stumbrai, Pašilių mišku prisidengdami ir eidami pietų kryptimi, sugrįš į šiaurinę Kėdainių rajono dalį ties Truskavos gyvenviete, kur ir praleis vasarą, rudenį ir žiemą.

Lietuvoje – trys regionai

„Su stumbrais dirbu nuo 1989 metų. Nesitikėjau, kad taip ilgai čia užsibūsiu, bet gyvenimas taip susiklostė. Nuostabūs gyvūnai“, – kalbėjo stumbrininkas.

Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vyriausiojo specialisto, stumbrininkų tikslas – padėti ir stumbrams, ir ūkininkams nepatirti nuostolių laukuose bei mažinti laisvai besiganančių stumbrų bandas.

„Šiuo metu Lietuvoje yra trys regionai – Aukštaitija, Žemaitija, Dzūkija, kuriuose saugomi stumbrai. Laisvėje ganosi daugiau nei 250 stumbrų. Dažnai stumbrai iš Kėdainių rajono nuklysta į Jonavos rajoną, o pavasarį dalis jų grįžta į Panevėžio rajoną“, – aiškino R. Papšys.

Įgyvendina projektą

Stumbrininkas teigė, kad jau kuris laikas vykdo stumbrų apsaugos priemonių įgyvendinimo projektą, kurio tikslas – spręsti problemas su laisvai besiganančiais stumbrais ūkininkų laukuose.

„Pagrindinės grėsmės stumbrams kyla ne tik ūkininkams bandant juos išvyti iš laukų, bet per išvystytą infrastruktūrą – kelius, geležinkelius, ant kurių jie dažnai žūsta. Gaila ūkininkų, kurie kiekvieną pavasarį patiria nuostolių, bet labai gaila ir stumbrų. Šiais metais jau turime net tris keliuose žuvusius stumbrus: patelę, turinčią jauniklį, ir jauniklę stumbrę netoli Ramygalos“, – apgailestavo R. Papšys.

Niekada nepalieka bejėgio

Stumbrininkas pabrėžė, kad laukinėje gamtoje vyksta išgyvenimas ne tik dėl gyvybei svarbių dalykų, bet ir dėl jėgų nepritekliaus.

Pasak R. Papšio, sunkiausia būna tada, kai bandoje atsiranda sužalotų ar senų stumbrų, nebepajėgiančių keliauti kartu su savais, todėl tenka nutraukti jų turimas kančias.

„Senus ar sužalotus stumbrus specialistai privalo pašalinti medžioklės metu, kad nekiltų pavojus saugomai rūšiai. Stumbrų banda niekada nepalieka atsiliekančio gyvūno, todėl kyla pavojus ne tik sužeistajam, bet ir visai bandai. Atlikdami populiacijos mažinimą, stabilizavome stumbrų kiekį miškuose“, – aiškino Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vyriausiasis specialistas.

Modestas PARIAUKA/JP.lt

Živilės VEČIORKUTĖS nuotraukos