I. Šimonytė: del Gamtos atkūrimo reglamento reikia plataus politinio sutarimo (papildyta – Seimo komitetas siūlo pritarti)

„Jeigu tokios pozicijos laikomės, kad jai yra pritarta plačiausiu įmanomu mastu. Kad nebūtų tokio dalyko, kad Šimonytė su Gentvilu (aplinkos ministru Simonu Gentvilu – BNS) pritarė reglamentui, dėl kurio po penkerių metų į gatves išvažiuos traktoriai. Duok, Dieve, kad ne“, – Seimo Europos reikalų komiteto posėdyje penktadienį teigė premjerė.

„Reikia, kad visi nuoširdžiai padiskutuotume. Jeigu pritariam – pritariam, pozicijos nekeičiam, keliaujam į tarybą (Europos aplinkos ministrų tarybą – BNS), savo rūpestį galbūt išsakome, bet visi esame sąmonėje priimdami šį sprendimą“, – pridūrė I. Šimonytė.

Komitetas penktadienį vėliau uždarame posėdyje dar kartą nutarė nekeisti pernai patvirtintos pozicijos dėl reglamento, tačiau įpareigojo ministrą S. Gentvilą Aplinkos ministrų taryboje akcentuoti finansavimo poreikį jo įgyvenimui.

Pasak premjerės, neužtenka tik meilės gamtai vedinais motyvais pritarti sprendimams, svarbiems gamtai išsaugoti, – reikia labai aiškiai suprasti pasekmes ir įvertinti, ar Lietuva tuos sprendimus galės įgyvendinti.

„Turint minty reglamento svorį, politinį debatą, turint minty, kad tikrai nesinori, kad žaliasis kursas pasidarytų šiaudine kaliause, ant kurios savo raumenį augintų įvairių pusių radikalai, neigiantys klimato kaitą... Tai per svarbus klausimas, kad Vyriausybė tik savo pasitarime pritartų be platesnių diskusijų, (oficiali valstybės pozicija – BNS) nukeliautų į Tarybą, o vėliau, kada prasidėtų reglamento įgyvendinimas, visi vienas į kitą žiūrėtų ir sakytų: kas čia tam reglamentui Lietuvoje pritarė“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigė iš komiteto norintis gauti „platesnį mandatą“ dėl reglamento.

„Šis klausimas itin karštai buvo diskutuojamas Europos Parlamente, tarp europinių partijų buvo daug debatų. Norėtume, kad Seimas aiškiau duotų mandatą dėl nuoseklios pozicijos palaikymo“, – komitete sakė ministras.

S. Gentvilo teigimu, Europos Sąjungos valstybės reglamentą svarstant dvejus metus „stipriai sušvelnino“. Pavyzdžiui, daug nuolaidų suteikta privačių durpynų savininkams.

Pasak jo, Lietuva su Danija prašė padaryti išimtį ir reglamento taisyklių netaikyti poligonuose ir krašto apsaugos sistemoje, o su Latvija siekė lengvesnio durpynų reguliavimo – į tai buvo atsižvelgta. Taip pat reglamente nebeliko reikalavimų dėl negyvos medienos miškuose normų.

S. Gentvilas pabrėžė, kad Lietuva reglamentą visais jos derinimo etapais palaikė, o dabar jo koreguoti jau nebegalima.

Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkės Aistės Gedvilienės tvirtinimu, įsipareigojimus bus būtina vykdyti nuo 2030 metų ir iki to laiko galima surasti reikalingą finansavimą.

Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis pabrėžė, kad reglamento reikalavimai suvaržys žemdirbystę ir miškininkystę bei apribos privačią nuosavybę.

Europos Komisija reglamento projektą parengė prieš dvejus metus. Didžiausias dėmesys skiriamas prastos būklės ir prarastų ekosistemų atkūrimui.

Autorė Sniegė Balčiūnaitė / BNS

ŪP redakcijos nuotr.

Seimo komitetas siūlo pritarti galutiniam Gamtos atkūrimo reglamento tekstui

Birželio 14 d. Seimo Europos reikalų komiteto (ERK) posėdyje, dalyvaujant Vyriausybės, Seimo Aplinkos apsaugos ir Kaimo reikalų komitetams, taip pat suinteresuotų nevyriausybinių organizacijų atstovams, buvo aptartas Gamtos atkūrimo reglamentas. Įvykus aktyviai ir turiningai dalyvaujančių šalių diskusijai, Europos reikalų komitetas priėmė sprendimą rekomenduoti Vyriausybei laikytis nuoseklios pozicijos ir pritarti galutiniam Reglamento tekstui.

2022 m. birželį Europos Komisija pateikė pasiūlymą, kuriuo siekiama nustatyti teisiškai privalomus bendrąjį ir specifinius gamtos atkūrimo kiekybinius tikslus, kurie padėtų įgyvendinti Europos žaliojo kurso, Europos Sąjungos (ES) Bioįvairovės strategijos iki 2030 m. ir ES strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ tikslus. Didžiausias dėmesys skiriamas prastos būklės ir prarastų ekosistemų atkūrimui.

Lietuva aktyviai dalyvavo ES Taryboje vykusiose derybose dėl dokumento teksto. Derybų metu sutarta dėl Lietuvai priimtinų Reglamento nuostatų, leidžiančių siekti gamtosauginių tikslų ir kartu suteikiančių lankstumą įgyvendinti Reglamento reikalavimus. 2023 m. birželį buvo pritarta Tarybos bendrajam požiūriui. 2023 m. rudenį derybose su Europos Parlamentu Reglamento tekstas buvo dar labiau sušvelnintas.

ERK biuro informacija