Į užribį stumia skaitmenizacija

Nereikalingi?

Prie Lietuvoje akis badančios pajamų atskirties prisideda dar viena – skaitmeninė atskirtis, kuri daugybę žmonių verčia jaustis atstumtaisiais. Pirmiausia tai yra vyresnio amžiaus žmonės, sulaukę pensinio amžiaus, sudarantys daugiau nei penktadalį visų šalies gyventojų. Jų kasmet tik daugėja. Šioje amžiaus grupėje fiksuojamas didžiausias skurdo rizikos lygis. Be tokio pažeminimo, jiems tenka ir dar vienas šiuolaikinės visuomenės tėkštas iššūkis – skaitmenizacija beveik be alternatyvos.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (LGKT) atlikto tyrimo duomenimis, 65–74 m. amžiaus grupėje pagrindinių skaitmeninių įgūdžių turi tik 13 proc. žmonių. Kaip jaučiasi ir ką galvoja tokie piliečiai? Drąsesni jų kreipiasi į LGKT ir aiškina, kad yra atskirti ir nereikalingi visuomenėje, nes, stokodami skaitmeninių įgūdžių ir nesinaudodami skaitmeninėmis priemonėmis, negali gauti būtinųjų prekių ir paslaugų vienodomis sąlygomis, kaip kiti gyventojai. Apie tai Seimo Žmogaus teisių komitete (ŽTK), kur buvo pristatyta LGKT ataskaita, kaip valstybės institucijos, savivaldybės ir paslaugų teikėjai įgyvendina rekomendacijas, skirtas mažinti vyresnio amžiaus žmonių patiriamą skaitmeninę atskirtį, kalbėjo Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė.

Anot jos, dažnai sakoma, kad vyresnius žmones reikia mokyti skaitmeninių įgūdžių, tačiau ne mažiau svarbus yra alternatyvų užtikrinimas per teisės aktų tobulinimą ir priėmimą. To dabar labiausiai ir trūksta, nes nepakankamai užtikrinamos realiai veikiančios alternatyvos skaitmeninėms paslaugoms, neapibrėžtas skaitmeninės pagalbos teisinis statusas, netolygios savivaldybių praktikos ir kt.

Įdomiausia, kaip nurodoma skaitmeninės atskirties mažinimo rekomendacijų įgyvendinimo apžvalgoje, kad dauguma paslaugų teikėjų net nemano, jog tai, kad vyresnio amžiaus žmonės patiria sunkumų dėl skaitmeninių įgūdžių stokos, rodo paslaugų neprieinamumą. Jie siūlo prašyti artimųjų pagalbos apmokant sąskaitas arba mokytis naudotis skaitmeninėmis priemonėmis.

ŽTK rekomendavo Vyriausybei įvertinti LGKT pateiktus siūlymus ir inicijuoti teisės aktų pataisas, kuriomis skaitmeninė pagalba būtų įtvirtinta kaip atskira viešoji paslauga. Taip pat pasiūlyta ministerijoms ir savivaldybėms integruoti konkrečias, pamatuojamas skaitmeninės atskirties mažinimo priemones į strateginius planavimo dokumentus ir vykdyti jų įgyvendinimo stebėseną.

Vengia sostinės

Chrestomatiniu skaitmeninės atskirties pavyzdžiu tampa Vilniaus viešasis transportas, kai panaikinta galimybė autobusuose ir troleibusuose įsigyti bilietus už grynuosius pinigus ir įdiegta atsiskaitymo bekontakčiu būdu sistema. Dėl to regionų gyventojai jau vengia važiuoti į sostinę. Tokią praktiką LGKT pripažino diskriminuojančia vyresnius asmenis, tačiau niekas neketina nieko keisti.

Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto (MČTAU) rektorė, Nacionalinės trečiojo amžiaus universitetų asociacijos prezidentė dr. Zita Žebrauskienė „Ūkininko patarėjui“ teigė kvietusi drauges iš Šiaulių atvažiuoti į sostinę, bet jos atsisakė vien tik dėl baimės, kad nesugebės susimokėti už važiavimą troleibusu ar autobusu. „Visose srityse ir ne tik senjorai turi turėti alternatyvą, jeigu negali ar nenori naudotis skaitmeninėmis technologijomis. Kitu atveju tai bus diskriminacija“, – tvirtino MČTAU rektorė.

Ji akcentavo, kad MČTAU studentai – senjorai, šis universitetas daug dėmesio skiria skaitmeninio raštingumo tobulinimui ir daug vyresnio amžiaus žmonių tai yra įvaldę, bet vis tiek dėl įvairių aplinkybių jomis kartais vengia naudotis. Dr. Z. Žebrauskienė atviravo, kad pati žino, kaip naudotis skaitmeninėmis priemonėmis, bet būna atvejų, kai nedrįsta kišti mokėjimo kortelės į automatą, pavyzdžiui, perkant bilietą į traukinį. „Kai mano kolegei tame automate užstrigo kortelė, o traukinys jau buvo atvažiavęs, liko prastas jausmas. Tikrai nedrįstu kartais vienoje ar kitoje vietoje naudoti kortelės, nes nežinau, ar ji bus grąžinta, be to, elektroninėje erdvėje dabar yra tiek daug sukčių“, – prisipažino ŪP pašnekovė.

Atbaido sudėtingumas

MČTAU rektorė įsitikinusi, kad gyventojus nuo skaitmeninės atskirties būtų galima apsaugoti tik įstatymiškai. „Visame pasaulyje yra įteisintos alternatyvos, tik pas mus norima kartelę pakelti labai aukštai, nepaisant to, kad labai daug žmonių atsiduria žeminančioje padėtyje. Pas mus į universitetą ateina labiau mokyti ir technologiškai pasiruošę asmenys, bet ir jie susiduria su kliūtimis dėl paslaugų skaitmenizavimo“, – tvirtino dr. Z. Žebrauskienė.

Kai būtiniausios paslaugos perkeliamos į elektroninę erdvę ir beveik nepaliekama alternatyvių būdų, žmonėms nėra kur dėtis, jie patiria stresą, jaučiasi atstumti. O aplinkui kalbama apie gerovės valstybę, gerėjantį gyvenimą ir orią senatvę. „Negali jaustis visavertiškai, kai, pavyzdžiui, kavinėje nepateikiama jokio meniu, sako, skenuokit. O jeigu neturi mobiliojo telefono? Ar galima šitaip elgtis?“ – stebėjosi ŪP pašnekovė.

Ji atkreipė dėmesį į šių dienų paradoksą: sakoma, kad reikia senjorus integruoti į visuomenę, bet kyla klausimas, kas ir kada juos iš jos išbraukė? „Lietuvoje yra apie 600 tūkst. vyresnio amžiaus žmonių, tai yra valstybės socialinis kapitalas, kurio negalima ignoruoti“, – konstatavo dr. Z. Žebrauskienė.

Ar išspręs pasivažinėjimai?

Seime svarstomas Vyresnio amžiaus žmonių politikos pagrindų įstatymo projektas. Jame siūloma aiškiai įtvirtinti principus, kurie užtikrintų nediskriminavimą dėl amžiaus, pagarbą žmogaus orumui. Toks įstatymo projektas buvo pateiktas dar 2024 m., o pernai buvo tobulintas.

„Šis įstatymo projektas praėjo pateikimo stadiją, bet mes metus dar dirbome ir pateikėme daug pataisų. Pavasario sesijoje bandysime jį priimti. Be kitų dalykų, yra siūlymai ir dėl skaitmeninės atskirties, greta skaitmeninių turi likti ir tradiciniai atsiskaitymo būdai už prekes ir paslaugas“, – ŪP komentavo Seimo narė Birutė Vėsaitė. Ji užsiminė, kad žmonėms svarbūs yra atsiskaitymai už komunalines paslaugas, todėl buvo kalbėtasi su Lietuvos elektros ir dujų tiekimo gigantu „Ignitis“, kurio būstinės yra tik 5 didžiuosiuose miestuose, ir sutarta, kad įmonė rengs išvažiuojamuosius priėmimus regionuose, tai jau daro kai kurie bankai. Tik ar pasivažinėjimai po regionus išspręs būtiniausių paslaugų skaitmeninę atskirtį?

Atsiranda platesnė atskirtis

ŽTK pirmininkas Laurynas Šedvydis ŪP teigė ne visai sutinkantis, kad situaciją galima pagerinti tik teisės aktų keitimu. „Didžioji dalis institucijų, gavusios LGKT pastabas, pradėjo reaguoti. Kiek efektyviai ir tvariai –
atskiras klausimas, bet tai yra ir parlamentinės kontrolės įrankis. Esama gerų pavyzdžių, kai atskiros ministerijos, institucijos labai aktyviai pasižiūrėjo į pateiktas pastabas ir ištaisė trūkumus. Pavyzdžiui, „Lietuvos geležinkeliai“ pasitaisė ir suteikė galimybę gyvai įsigyti bilietus, o Vilniaus miesto savivaldybės administracija dėl viešojo transporto skaitmenizacijos net nesureagavo“, – aiškino parlamentaras.

L. Šedvydis pabrėžė, kad tos įmonės ar organizacijos, kurios užsidaro vien tik skaitmeninėse platformose, daro klaidą, nes tiesiog atstumia vartotojus. „Ir tai yra ne tik vyresnio amžiaus žmonės ar asmenys, turintys negalią, bet yra ir tokių, kurie dėl įvairių priežasčių atsisako ar nenori naudotis tam tikromis skaitmeninėmis technologijomis. Tad atsiranda platesnė atskirtis, jeigu nėra alternatyvų. Reikia suprasti, kad institucijos ir technologijos turi taikytis prie žmonių poreikių, o ne atvirkščiai. Ir tai turėtų būti įtvirtinta teisės aktuose“, – akcentavo ŽTK pirmininkas.

Sparčios pažangos nebepasivys

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. sausio 23 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.