Į valstybinį mišką vežė atliekas – užfiksavo vaizdo kameros

Neseniai VMU Trakų regioninio padalinio Pravieniškių girininkijoje užfiksuotas stambus šiukšlinimo atvejis. Asmuo sunkvežimiu į valstybinį mišką vežė žaliąsias atliekas – per dieną čia atgabenti trys sunkvežimiai šakų.

Kadangi ši teritorija stebima VMU vaizdo kameromis, pažeidimas buvo netrukus pastebėtas, o asmenį miškininkai sustabdė trečiojo atliekų atvežimo metu.

Jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir skirta 275 eurų bauda. Pažeidėjui atsakomybė taikoma pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnio 9 dalį dėl atliekų tvarkymo reikalavimų pažeidimo ir 278 straipsnio 1 dalį dėl lankymosi miške taisyklių pažeidimo.

Atliekų krūva skatina atsirasti daugiau šiukšlių

Atsiradusi savavališka atliekų krūva gali paskatinti ir kitus žmones ar įmones ten palikti savo šiukšles. Taip pavienis pažeidimas ilgainiui gali virsti vis didėjančiu nelegaliu sąvartynu. Todėl net ir žaliosios atliekos turi būti tvarkomos tam skirtose vietose, o ne vežamos į gamtą.

Toje pačioje teritorijoje Trakų regioninio padalinio vaizdo kamera užfiksavo, kad dieną prieš minėtam sunkvežimiui atvežant šakas, čia žaliąsias atliekas – taip pat šakas – išmetė trys moterys. Joms irgi surašyti administracinių nusižengimų protokolai ir skirtos baudos.

Išmestos statybinės atliekos sutvarkytos bendromis pastangomis

Tuo tarpu to paties regioninio padalinio Ropėjų girininkijoje miškininkai aptiko neteisėtai paliktas statybines atliekas. Kadangi neseniai į Ropėjų girininkijos girininką kreipėsi bendrovė „Vilniaus baldai“, prašydama prisidėti švaresnės miško aplinkos kūrimo, miškininkai susisiekė su bendrovės atstovais ir šie prisijungė prie talkos.

Pasitelkę techniką AB „Vilniaus baldai“ darbininkai surinko atliekas ir nuvežė jas teisėtam atliekų tvarkytojui. Viso atliekų tvarkytojui perduotos 2 t statybinių šiukšlių. Iniciatyva organizuota nuosavomis bendrovės lėšomis.

Natūralios kilmės atliekos miške – ne mažesnė žala

VMU primena, kad žaliosios atliekos – šakos, nupjauta žolė, lapai, vaisių krituoliai ar kitos sodo ir daržo atliekos – negali būti vežamos į mišką, nors ir yra organinės kilmės. Miškas nėra vieta atsikratyti nereikalingomis atliekomis: jų krūvos darko aplinką, gali keisti dirvožemio savybes ir vietos augalijos sudėtį.

Kartu su atliekomis į mišką gali patekti invazinių augalų sėklų, kenkėjų ar augalų ligų sukėlėjų, o pūvančios atliekos gali sudaryti palankias sąlygas jiems plisti.

Be to, miške palikta sausa mediena ir šakos didina gaisrų pavojų – jos gali paspartinti ugnies plitimą ir apsunkinti gaisro gesinimą.

Anot miškininkų, žaliąsias atliekas būtina tvarkyti atsakingai: kompostuoti savo sklype, naudoti mulčiui arba pristatyti į tam skirtas žaliųjų atliekų surinkimo aikšteles.

Kaip elgtis, radus atliekas ar pastebėjus šiukšlintoją

Miške išmestos atliekos ne tik gadina kraštovaizdį. Jos gali užteršti dirvožemį ir gruntinį vandenį, sužeisti ar pražudyti laukinius gyvūnus, didinti gaisrų tikimybę bei ilgainiui pažeisti miško ekosistemą.

Pavojingiausios yra kartu su buitinėmis atliekomis paliekamos cheminės, elektroninės ar kitos pavojingos atliekos. Ilgai nesuyrančios jų dalelės gali patekti į aplinką ir maisto grandinę, o atliekų krūvos tampa palankia vieta veistis kenkėjams.

VMU pabrėžia, kad nelegaliai paliktų atliekų surinkimas ir sutvarkymas reikalauja papildomų darbuotojų laiko bei lėšų. Šie ištekliai galėtų būti skirti miškų priežiūrai, rekreacinių vietų tvarkymui ar kitoms svarbioms veikloms. Todėl būtina atliekas perduoti teisėtiems jų tvarkytojams ir nelikti abejingiems pastebėjus pažeidimus.

Radus miške išmestų atliekų, apie jas galima pranešti artimiausiam VMU regioniniam padaliniui arba užregistruoti pranešimą platformoje „Tvarkau Lietuvą“. Pastebėjus žmogų, miške verčiantį atliekas, reikėtų skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112. Jei saugu, galima užfiksuoti ir transporto priemonės valstybinį numerį.

Renkantis atliekų vežėją svarbu įsitikinti, kur jos bus pristatytos

Kad atliekos nepatektų į mišką, pakeles ar kitas tam neskirtas vietas, būtina atsakingai pasirinkti jų išvežimo paslaugą. Skelbimas socialiniuose tinkluose, interneto grupėse ar skelbimų portale dar nereiškia, kad atliekos bus sutvarkytos teisėtai.

Prieš užsakant paslaugą verta pasidomėti, kas ją teikia, į kokią vietą bus vežamos atliekos ir ar jas priimantis tvarkytojas gali priimti būtent tokios rūšies atliekas. Rekomenduojama išsaugoti susirašinėjimą, užsakymo ir apmokėjimo informaciją bei, jei įmanoma – paprašyti atliekų perdavimą patvirtinančių dokumentų. Tai ypač aktualu, kai susitariama neformaliai, pavyzdžiui, per socialinius tinklus.

Abejonių turėtų kelti pasiūlymai, kai paslaugos teikėjas nenurodo savo duomenų, nepaaiškina, kur veš atliekas, arba negali pateikti paslaugą bei atliekų perdavimą pagrindžiančių dokumentų. Itin maža kaina taip pat gali būti ženklas pasitikslinti, ar atliekomis tikrai bus pasirūpinta teisėtai.

VMU informacija