Iki vasaros pabaigos dar galima papildyti namų vaistinėlę: ką rinkti Lietuvos miškuose?

„Lietuvos miškuose auga daugybė vaistinių augalų, nuo seno vertinamų dėl savo savybių ir įvairaus panaudojimo. Atsakingai surinktos vaistažolės gali praturtinti namų atsargas, paįvairinti kasdienius arbatos ritualus ir leisti mėgautis natūraliais miško skoniais bei aromatais. Tokios arbatos vertinamos ne tik dėl savo skonio ir kvapo, bet ir dėl to, kad yra natūralus pasirinkimas kasdienai“, – sako Valstybinių miškų urėdijos (VMU) gamtotvarkos specialistė Gintarė Karelina.

Kokias vaistažoles iki vasaros pabaigos dar verta rinkti Lietuvos miškuose ir kaip jas tinkamai paruošti žiemai? VMU specialistė G. Karelina dalijasi patarimais, į kokius augalus verta atkreipti dėmesį dabar, kad natūralią namų vaistinėlę papildytumėte dar iki rudens.

Kaip tinkamai rinkti ir džiovinti vaistažoles?

Vaistažoles geriausia rinkti saulėtą dieną, kai nuo augalų jau nudžiuvusi rytinė rasa. Rinkti reikėtų tik gerai pažįstamus augalus, o prieš džiovinimą jų plauti nerekomenduojama – pakanka pašalinti pažeistas ar nešvarias augalo dalis.

„Džiovinimas yra ne mažiau svarbus nei pats rinkimas – netinkamai džiovinami augalai gali prarasti dalį savo vertingųjų savybių“, – teigia G. Karelina.

Vaistažoles rekomenduojama džiovinti gerai vėdinamoje, nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje vietoje. Augalus geriausia plonu sluoksniu paskleisti ant popieriaus, lino audinio ar medinių sietų ir kasdien lengvai pavartyti.

Vasarą surinktos vaistažolės gali praversti peršalimo sezonu

Dalis Lietuvos miškuose augančių vaistinių augalų nuo seno naudojami įvairioms arbatoms ruošti, ypač šaltuoju metų laiku.

Viena geriausiai pažįstamų – mažalapė liepa (Tilia cordata Mill.). Žydinčios liepos skleidžia saldų aromatą, vilioja bites, o jų žiedai dažnai renkami kvapniai arbatai. Liaudies medicinoje liepžiedžių arbata tradiciškai vartojama prakaitavimui skatinti ir gerklės diskomfortui lengvinti.

Paprastasis čiobrelis (Thymus serpyllum L.) dažniausiai auga sausuose smėlinguose šlaituose, pakelėse, ant pylimų ir retuose pušynuose. Iš jo ruošiama kvapni arbata, kuri tradiciškai siejama su kvėpavimo takų priežiūra.

Ne mažiau vertingi ir paprastosios avietės (Rubus idaeus L.) lapai. Nors dažniausiai renkamos uogos, lapai taip pat naudojami arbatoms ruošti ir nuo seno vertinami kaip vienas iš augalų, pasirenkamų peršalimo laikotarpiu.

„Renkant vaistažoles svarbu ne kiekybė, o kokybė. Geriau prisirinkti mažiau, tačiau sveikų, nepažeistų augalų, surinktų švariose vietose, atokiau nuo intensyvaus eismo ar kitų taršos šaltinių. Tokios vaistažolės bus kokybiškesnės“, – sako G. Karelina.

Miško augalai, padedantys virškinimui

Miško pakraščiuose ir saulėtose pamiškėse auga ne vienas aromatingas augalas, kurio arbata tradiciškai ruošiama kasdieniam vartojimui. Dalis jų liaudies medicinoje siejama ir su virškinimo funkcijos palaikymu.

Paprastasis raudonėlis (Origanum vulgare L.) lengvai atpažįstamas iš kvapnių lapų ir rausvai violetinių žiedų. Geriausia jį rinkti žydėjimo metu – liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Raudonėlių arbata dažniausiai vartojama virškinimui palaikyti.

Dar vienas gerai pažįstamas augalas – paprastoji jonažolė (Hypericum perforatum L.). Ryškiai geltoni jos žiedai, patrynus nusidažantys rausvai, padeda augalą lengvai atpažinti. Jonažolės arbata nuo seno vartojama virškinimui palaikyti ir kasdienei savijautai.

Gamtos dovanos gali papildyti kasdienę mitybą

Subalansuota mityba, fizinis aktyvumas ir visavertis poilsis yra svarbiausi geros savijautos pagrindai. Juos gali papildyti ir įvairūs augalai, naudojami arbatoms ar kitiems gaminiams ruošti.

Didžioji dilgėlė (Urtica dioica L.) vertinama dėl joje esančių vitaminų ir mineralinių medžiagų. Jaunus lapus rekomenduojama rinkti gegužės–liepos mėnesiais, kol jie dar švelnūs. Iš jų ruošiamos arbatos ar kiti gaminiai, tačiau jie tinka ne visiems. Asmenims, kuriems nustatytas padidėjęs kraujo krešumas arba yra alergija šiam augalui, prieš vartojimą rekomenduojama pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.

Nors paprastosios pušies (Pinus sylvestris L.) pumpurai nepriskiriami vaistažolėms, jie taip pat nuo seno renkami įvairiems naminiams gaminiams – arbatoms ar sirupams – ruošti.

G. Karelina pabrėžia, kad vaistažolės negali pakeisti gydytojo paskirto gydymo, tačiau atsakingai surinktos ir tinkamai paruoštos jos gali tapti natūralia kasdienių arbatos ritualų dalimi.

VMU primena, kad renkant vaistažoles reikėtų skinti tik gerai pažįstamus augalus ir rinkti tik tiek, kiek iš tiesų reikia. Atsakingas elgesys padeda išsaugoti Lietuvos miškų biologinę įvairovę ir užtikrina, kad jų teikiamomis gėrybėmis galės džiaugtis ir ateities kartos.

VMU informacija