Kaunas +8,7 °C Debesuota
Trečiadienis, 14 Spa 2026
Kaunas +8,7 °C Debesuota
Trečiadienis, 14 Spa 2026




Įkvėpė siekti daugiau: sūnus – į pirmą klasę, mama – į pirmą kursą universitete

2024/05/04


Padidink tekstą

Regis, kas profesiškai bendro šiandien galėtų būti tarp vieno šalies rajonų verslininkų asociacijos prezidento, buvusios grožio specialistės ir antrakursės studentės? Aiškėja, kad toks bendras vardiklis yra. Ir tai – netikėta gija šiuos žmones sujungusi žemėtvarkininko profesija.

Motyvavo vyresnioji sesuo ir jos darbdavys

Kelių šalies rajonų verslo ir savivaldybių iniciatyva ir teikiama finansine parama Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) jau treji metai sėkmingai gyvuoja eksperimentinės inžinerijos klasės, kurių veiklose dalyvaujantys regionų moksleiviai skatinami rinktis inžinerinės krypties studijas, o vėliau grįžti dirbti į gimtuosius regionus.

Tokią klasę vietos verslininkai yra įsteigę ir Biržų krašto moksleiviams. Tačiau Biržų rajono verslininkų asociacijos prezidentas, žemėtvarkos ir nekilnojamojo turto srityje dirbančios UAB „Šiaurinis taškas“ vadovas Tomas Bekeris šiandien su šypsena pasakoja, kad savo pamainą pradėjo ugdyti dar gerokai anksčiau, nei gimė ši verslo darbdavių ir VDU Žemės ūkio akademijos iniciatyva. Mat pašnekovo vadovaujamoje įmonėje prieš kelerius metus jau buvo pradėjusi dirbti šiame universitete žemėtvarkos studijas baigusi biržietė Toma Karvelytė, o pas ją į darbą po pamokų nuolat užbėgdavo jos jaunesnioji sesuo Živilė. „Stengėmės kartu su Toma sudominti moksleivę moderniausia mūsų sektoriuje naudojama įranga, pasakojome, koks dinamiškas, įdomus bei reikalingas žemėtvarkos specialisto darbas. Ir akivaizdu, kad šios pastangos davė puikių vaisių – Živilė šiuo metu sėkmingai studijuoja VDU ŽŪA, o mano darbuotoja Toma eina Biržų rajono mero patarėjos teritorijų planavimo klausimais pareigas“, – apie seserų Karvelyčių vienos kitai pramintą kelią į žemėtvarką pasakoja T. Bekeris.

VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto studijų programos Žemėtvarka ir nekilnojamojo turto vertinimas antrakursė Živilė Karvelytė šiandien taip pat su šypsena kalba apie tai, kaip su džiaugsmu skubėdavo į darbą pas seserį ir kaip įdomu buvo vis ką nors naujo išgirsti iš jos tuomečio darbdavio.

„Matininke dirbusi sesuo mane, paauglę, pasiimdavo drauge ir vykdama matuoti laukų. Tuomet ir supratau, kad mane traukia gyvas darbas, kaskart nauji iššūkiai ir ateityje tikrai nenorėčiau visą dieną sėdėti prie kompiuterio uždarame biure“, – žemėtvarkos studijų pasirinkimo motyvus argumentuoja VDU ŽŪA studentė, pastebinti, kad svarbus apsisprendimo argumentas buvo ir tai, jog baigusiems žemėtvarkos studijas belstis į Užimtumo tarnybos duris tikrai netenka, nes šių specialistų poreikis visoje šalyje yra didelis.

„Nuo šių metų mūsų studijų programa VDU ŽŪA yra atnaujinta ir praplėsta – tapsime ne tik žemėtvarkininkais, bet ir nekilnojamojo turto vertintojais. Mano žiniomis, tokio specialisto mano gimtuosiuose Biržuose nėra nė vieno“, – kalba Živilė, prisipažįstanti, kad, nors kelias iš Kauno, kur studijuoja, į Biržus ir gana tolimas, savaitgaliais, jeigu tik įmanoma, visada stengiasi grįžti namo, o baigusi mokslus savo ateitį taip pat mato gimtajame mieste.

Studijų procesą VDU ŽŪA studijų programoje Žemėtvarka ir nekilnojamojo turto vertinimas Živilė su šypsena vadina „nepaliaujančiu stulbinti reiškiniu“, kuriame nekantriai lauki kiekvienos paskaitos ir kiekvieno praktinio užsiėmimo.

Sūnus į pirmą klasę – mama į pirmą kursą universitete

Ž. Karvelytės nuomonei visiškai pritaria ir jos bendramokslė Eglė Vainorienė – kaip galėtų būti neįdomu pasipraktikuoti dirbti su keliolika tūkstančių eurų kainuojančiu bepiločiu orlaiviu, turinčiu multispektrinę kamerą, ar mokytis tokio dalyko kaip fotogrametrija – remiantis fotografinių vaizdų ir matavimų duomenimis nustatinėti įvairių objektų formą, dydį, padėtį, sudarinėti planus ir žemėlapius?

Eglė prieš kurį laiką dirbo grožio paslaugų srityje. Tačiau prisipažįsta ėmusi jausti, jos pačios žodžiais, „neišsipildymą“, nes mokykloje mokėsi gerai, o rankose – tik profesinio mokymo centro baigimo pažymėjimas.

„Supratau, kad noriu siekti universitetinio išsilavinimo, juolab, kad tam pritarė ir vyras, o septynmetis sūnus Domantas jau žengė į pirmąją klasę. Galvojau, kad jeigu šiuo metu prisiimsiu iššūkį, abu kartu pasieksime ir finišą – pati baigsiu bakalauro studijas, o sūnus – pradinę mokyklą. Tad labai daug laiko praleidau prie kompiuterio analizuodama Lietuvos universitetų studijų programas bei pasiūlymus potencialiems studentams. Žinojau, kad ieškau unikalios programos, kuri nėra populiariausių topų viršūnėje. Norėjau ne tik gauti diplomą, bet ir dirbti pagal įgytą specialybę įdomų, bet „žemišką“ darbą. Taip ir atradau žemėtvarką“, – su šypsena pasakoja Eglė, pastebinti, kad tokiam jos apsisprendimui svorio pridėjo ir tai, jog Žemės ūkio ministerija pasirinkusiesiems šią studijų programą skiria solidžias stipendijas. O tai, anot pašnekovės, įrodymas, kad programa yra aktuali valstybiniu lygmeniu.

Šiuo metu E. Vainorienė derina studijas ir darbą įmonėje, kuri vysto saulės energetikos projektus – įrenginėja saulės elektrines.

„Šioje srityje yra labai daug su žemėtvarka ir teritorijų planavimu susijusių dalykų, tad žinios, kurių įgyju universitete, mano darbe yra reikalingos kiekvieną dieną, todėl ir baigus universitetą man darbovietės keisti nereikės. Tačiau esu tikra, kad visi studijų programos Žemėtvarka ir nekilnojamojo turto vertinimas absolventai sėkmingai gaus darbą, nes mūsų specialybė yra labai plati ir jos žinias galima pritaikyti daugelyje sričių“, – reziumuoja VDU ŽŪA antrakursė E. Vainorienė.

karvelyte vainoriene
VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto studijų programos Žemėtvarka ir nekilnojamojo turto vertinimas studentės Živilė Karvelytė ir Eglė Vainorienė.

Tokia universitetinė studijų programa – vienintelė Lietuvoje

VDU ŽŪA Inžinerijos fakultete įgyvendinamos I pakopos studijų programos Žemėtvarka ir nekilnojamojo turto vertinimas komiteto pirmininkė doc. dr. Jolanta Valčiukienė pastebi, kad tai yra išskirtinė plačios aprėpties ir vienintelė tokio pobūdžio aplinkos inžinerijos krypties universitetinė studijų programa Lietuvoje, kur išsiskiria tarpdiscipliniškumu, apjungiant technologinį, aplinkosauginį, ekonominį bei vadybinį aspektus sprendžiant žemėtvarkos, nekilnojamojo turto objektų formavimo, tvaraus naudojimo ir vertinimo klausimus. Studijų programos tikslas – parengti plačios erudicijos ir aukštos kvalifikacijos aplinkos inžinerijos specialistus, išmanančius šiuolaikines aplinkos inžinerijos mokslo teorijas, metodus ir pažangiausias technologijas, gebančius analizuoti ir spręsti darnaus kultūrinio kraštovaizdžio, žemės ir kito nekilnojamojo turto objektų formavimo, naudojimo bei aplinkosaugos problemas, realizuoti inovatyvius techninius ir technologinius sprendimus įvairiose žemėtvarkos, geodezijos, nekilnojamojo turto kadastro ir vertinimo srityse.

jolanta valciukiene
VDU ŽŪA studijų programos Žemėtvarka ir nekilnojamojo turto vertinimas komiteto pirmininkė doc. dr. Jolanta Valčiukienė.

Studijų programą baigę absolventai gali eiti specialistų, ekspertų, konsultantų pareigas įvairiose viešojo sektoriaus institucijose (Aplinkos apsaugos departamento padaliniuose, savivaldybių administracijose ir pan.), susijusiose su žemės ir kito nekilnojamojo turto tvarkymu, vertinimu ir administravimu. Taip pat absolventai gali dirbti projektuotojais, matininkais, geodezininkais, nekilnojamojo turto vertintojais valstybinėse, privačiose arba savo įkurtose įmonėse, rengiančiose žemėtvarkos planavimo ir kraštotvarkos projektus, atlikti žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastrinius matavimus, geodezijos ir kartografijos darbus bei atlikti nekilnojamojo turto vertinimą.

 

VDU ŽŪA informacija

Viršelyje asociatyvi 123rf nuotr.

Dalintis
2026/10/13

Triumfavo medžiotojų garbė, tradicijos ir bendrystė

Medžiotojus vienija kur kas daugiau nei aistra medžioklei. Tai žmonės, kuriems miškas – ne vien medžioklės plotai, o gyvas, nuolat besikeičiantis pasaulis, reikalaujantis pažinimo, pagarbos, rūpesčio ir atsakomybės. Jie puoselėja i&sc...
2026/10/13

Grikių sezonas – su iššūkiais

Šiemet Lietuvoje grikių pasėlių plotai padidėjo, tačiau derlius augintojų nedžiugina. Dėl lietingų orų derliaus nuėmimas vėluoja, grūdai yra labai drėgni, tad jų džiovinimo sąnaudos išaugo. Ir nors dabar rinkoje grikių supirkimo kain...
2026/10/13

Žemės ūkio ministerija neigia gandus apie kompensacijų tvarką

Daliai žemdirbių organizacijų pasipiktinus, esą Žemės ūkio ministerija neteisingai skirsto beveik 20 mln. eurų kompensacijų žemdirbiams dėl išaugusių trąšų ir kuro kainų ir kad neva „kompensacijos susižers tik didieji ūkiai,&ld...
2026/10/13

Prancūzijos laukuose dygsta kryžiai

Prancūzijos ūkininkai surengė kiek neįprastą tylų protestą, pastatydami savo laukuose geltonus kryžius: tuo mėginta parodyti, jog sausra, sunkiai pakeliamos sąnaudos ir neaiškios ateities perspektyvos žlugdo ūkius. Jau 2019 metais pana&scar...
2026/10/13

J. Eimontas. Aukštą temperatūrą grūdų rinkoje palaiko geopolitiniai veiksniai ir gamtiniai reiškiniai

Nors orų temperatūra krinta vos ne kasdien, pasaulinėje grūdų rinkoje karščio – tik daugėja. Aukštą temperatūrą toliau kursto kariniai konfliktai ir kiti geopolitiniai veiksniai, o prie jų prisijungia ir kita dedamoji – i...
2026/10/13

VU istorikas tiria vyno kultūrą tarpukario Lietuvoje: nuo namų gamybos iki atskiros pramonės šakos

Kaip vynas iš retai vartojamo gėrimo tapo tarpukario Lietuvos kasdienybės dalimi ir davė pradžią atskirai pramonės šakai? Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto magistrantūros studentas Karolis Bradūnas tiria, kaip kartu su v...
2026/10/13

Saulės ir vėjo elektrinės šiemet rugsėjį pagamino 74 proc. daugiau elektros energijos nei pernai rugsėjį

Nacionalinė elektros gamyba vis didesnė, didėjant atsinaujinančius energijos išteklius naudojančioms elektrinėms: vietinė elektra rugsėjį Lietuvoje patenkino 94 proc. šalies elektros vartojimo poreikio. Bendras šalies elektros...
2026/10/13

Estijos įmonei leista įsigyti žemės ūkio bendrovių grupės valdytoją „Litagrą“

Konkurencijos taryba davė leidimą kontroliuojančiajai bendrovei „Infortar Agro“ įsigyti 100 proc. „Litagros“ akcijų ir perimti jos vienvaldę kontrolę.