In memoriam Teresė Rubšytė-Ūksienė (1931–2025)

Teresė Rubšytė-Ūksienė gimė 1931 m. birželio 14 d. Bučių k., Šilalės rajone. 1950 m. baigė Laukuvos vidurinę mokyklą. Mokytojavo Jaunodavos septynmetėje mokykloje. Dar besimokydama vidurinėje mokykloje bendradarbiavo su Lietuvos partizanais. Perduodavo žinias, organizuodavo susitikimus, rūpinosi sužeistųjų saugiu pergabenimu. Aktyviai reiškėsi pogrindžio spaudoje. Po mokyklos baigimo, dirbant Jaunodavos mokykloje, atsirado galimybė laisvai, nesukeliant įtarimo,  bendradarbiauti su partizanais, esančiais kelių rajonų teritorijoje: perduodavo spaudą, keisdavosi informacija, pranešdavo apie okupantų „garnizonų“ judėjimus.

V. Montvydas-Žemaitis, suprasdamas, kad vien ginklu sunku pasipriešinti okupantams,  daug dėmesio skyrė partizanų spaudai. Teresės Rubšytės-Ūksienės ir kitų bendraminčių dėka Lietuvos partizanų leidiniai buvo platinami gyventojų tarpe. Jauna aktyvi mokytoja Teresė Rubšytė-Ūksienė buvo labai patikima, partizanų vadas V. Montvydas-Žemaitis net savo dukters Irenos likimą Jai patikėjo. Irena Montvydaitė buvo paslėpta Šilalės rajone, turėjo svetimus dokumentus, lankė mokyklą.

Aktyvi jaunos mokytojos Teresės Rubšytės-Ūksienės pozicija neliko nepastebėta okupantų. Jau 1951 m. pogrindžio spaudoje buvo Jos eilių, pas suimtus ar kritusius kovotojus buvo rasta Jos laiškų, raštų.

Teresė Rubšytė-Ūksienė buvo suimta 1953 metų balandžio 25 d., nuvežta į Varnių saugumo būstinę, vėliau pervežta į Klaipėdos saugumo būstinę. Iki išvežimo į lagerius kalėjo ir buvo tardoma Vilniuje. Tardymus, kankinimus  ištvėrė, nieko neišdavė. Už bendradarbiavimą pogrindžio veikloje, už pagalbą Lietuvos partizanams kalėjo Archangelsko srities Pusko Ozero ir Permės srities Gaivos lageriuose. Visą kalinimo laiką didvyriškai laikėsi, atmetė bet kokius siūlymus pasilengvinti kalinės duoną už bendražygių išdavimą.

1956 m. grįžo į Lietuvą, 1959 m. baigė Šiaulių pedagoginį institutą, 1957–1991 m. „laikinai“ mokytojavo Nevočių aštuonmetėje mokykloje Šilalės rajone. Kiek galėdama mokinių tarpe skiepijo meilę Tėvynei Lietuvai, per literatūros pamokas tarp nagrinėjamų kūrinių  įterpdavo žuvusių kovos draugų kūrinėlių iš pogrindinės spaudos.

Kovo 11-oji Teresei Rubšytei-Ūksienei buvo viso gyvenimo svajonė. Kartu su kitais rinko duomenis apie trėmimų mastą,  apie žuvusius, iš kalėjimų negrįžusius Lietuvos gyventojus. Būdama labai mėgiama buvusių mokinių, politinių kalinių, tremtinių ir visų Lietuvos patriotų, subūrė bendraminčius į aktyvią politinių kalinių ir tremtinių organizaciją. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šilalės skyriui atsakingai vadovavo nuo 2007 iki 2019 metų.

Teresė Rubšytė-Ūksienė dalyvavo atkuriant Lietuvos laisvės armiją, buvo aktyvi jos ir Lietuvos laisvės kovų – Miško brolių draugijos narė. Rūpinosi, kad būtų įamžintas Šilalės geradario, vaistininko Simono Gaudėšiaus atminimas. Jos rūpesčiu iš užmaršties buvo prikeltas ir įamžintas Igno Čėsnos-Benamio bei Irenos Petkutės-Neringos atminimas. Teresė visada liudijo šių bendražygių besąlygišką atsidavimą Lietuvos laisvei. Rūpinosi brolio, prelato Antano Rubšio atminimu.

Nuoširdus Teresės Ūksienės darbas renkant išlikusius Lietuvos partizanų rankraščius, laiškus, nuotraukas, leido susipažinti su laisvės kovotojų poezija, proza.

Ruošiantis išleisti tremtinių, politinių kalinių ir kitų žmonių prisiminimų knygą apie Lietuvių laisvės kovas, kančias, pažeminimus tremtyje ir kalėjimuose, Teresė Ūksienė ėmėsi sunkaus darbo perrašyti išlikusius rankraščius, paruošti juos redagavimui. Teresės pasišventimo, Jos suburtos talkininkų komandos dėka 2009 m. išleista atsiminimų knyga „Erškėčių keliu“ II dalis. Tai galimybė visiems praeitį gerbiantiems žmonėms susipažinti su mūsų krašto žmonių išgyvenimais. Knygos populiarumas paskatino nesustoti, rinkti atsiminimus ir juos leisti. Iki paskutinės gyvenimo minutės Teresė rūpinosi ir redagavo atsiminimų knygos „Erškėčių keliu“ jau net XI dalį.

Šilalės rajone pastatyta virš 100 paminklų, atminimo lentų, paminklinių kryžių Laisvės kovų dalyviams. Buvo nuosekliai dirbama, siekiant įamžinti visus žuvusius už Tėvynės laisvę. Teresės Ūksienės suburtos komandos tikslas – ateities kartoms palikti atminimą apie Laisvės kovų dalyvius. Tai įamžinta atsiminimuose, sudėtuose į knygas, paminkluose Lietuvos patriotų žūties vietose. Teresė Ūksienė, bendraudama su jaunimu, moksleiviais ir mokytojais, išgirdo prašymą, kad būtų gerai, jei visi žuvusiems Laisvės kovotojams pastatyti paminklai būtų aprašyti vienoje knygoje. Minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25-metį išleista knyga „Atgiję paminkluose“. Apie visus paminklus, atminimo lentas surinkta trumpa informacija, nuotraukos, paminklų adresai. Teresė Ūksienė buvo puikus pavyzdys, kaip galima neatlygintinai dirbti ir telkti savanorius prasmingam Lietuvos laisvės kovų įamžinimo darbui. 

Teresė Ūksienė rašė puikius eilėraščius, kurie išleisti knygose ir įvairiose rinktinėse, pvz.: „Spindulio“ draugijos rinktinė, Šilalės rajono literatų klubo„Versmė“ rinktinėje ir kt. Mažiesiems skaitytojams išleistos labai gražios ir mielos knygelės – „Grybų lietus“, „Kiškio kopūstai“, „Dvi pelytės“, „Pupa ir žirnis“, „Dvi sesytės žemuogytės“, „Pienių laukas“, „Kulverstukas“,  „Paspirtukas“, „Benas ir stirniukas“, „Zuikeli biednas“, „Barborytė ir Motiejukas“,  „Čyru vyru“, „Pūkes“. Knygutės vaikams iliustruotos Meno mokyklų mokinių darbais.

Poezijos gerbėjai visoje Lietuvoje žavėjosi Teresės Ūksienės poezija, gražiai apipavidalintose, Šilalės vaikų meno mokyklos jaunųjų dailininkų, knygose. Tėvynės meilė, pasišventimas, dvasinių vertybių puoselėjimas nesiskiria nuo darbų. Poezijos knygos telkia skaitytojus pažinti gimtojo krašto istoriją, kartu į istorijos metraštį įrašo ir jaunųjų dailininkų darbus. Tėvynė buvo pati svarbiausia autorei, tai atsispindi ir knygų pavadinimuose: „Be Tavęs – aš niekas, Tėvyne“. „Neapleisk Tėvynės, Dieve“, „Tėvynei mano dainos“, „Dainuoju Lietuvai“, „Lietuva – mano Tėvynė“, „Tėvynė ir širdis – viena“, „Laimink, Dieve, Lietuvą“, „Tėvyne mana“.

Poezijos knygose „Verta tikėti saule“, „Stovėki kryžkelėj tvirta“, „Liepsnok, širdie!“ poetės eilės skatina tikėti gražia Tėvynės ateitimi, nepamirštant istorijos vingiuose žuvusiųjų.

Daug laiko Teresė Ūksienė skyrė labai svarbiai veiklai: poetų, kurių nebėra tarp mūsų, rankraščių surinkimui ir parengimui spaudai. Jos puikios komandos darbo rezultatai išvydo dienos šviesą ir tapo prieinami skaitytojams. Išleista Lietuvos partizanės Irenos Petkutės-Neringos, Mečislovo Dargužo-Aro poezijos knyga „Ne mirt – gyvent atėjom“. Politinio kalinio Vytauto Liatuko-Keleivio kūryba „Žingsniai laike“ ir Stefos Grikšaitės-Kranauskienės „Nutrūkusi gyvenimo daina“.

Teresė Ūksienė bendradarbiavo leidžiant monografijas apie Šilalės kraštą, Ji buvo Žemaitijos rašytojų bendrijos narė. Rezistencijos poetės Irenos Petkutės-Neringos premijos, įsteigtos Klaipėdos universiteto, 2004 m. laureatė. Teresei Ūksienei 2008 m. įteiktas Tauragės apskrities viršininko ženklas „Už nuopelnus Tauragės apskričiai“.

Teresės Ūksienės pozicija, parodyta tvirta valia nepalūžtant sunkiausių tardymų metu, sunkiomis kalinimo sąlygomis, tikėjimas Laisva Lietuva ir begalinė meilė bei atsidavimas Tėvynei, nuveikti darbai, laimėjimai, pasiekimai yra įvertinti Valstybės apdovanojimu – 2012 m. Lietuvos Prezidento dekretu Teresė Ūksienė apdovanota Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiumi. Jai 2018 metais suteiktas Šilalės garbės pilietės vardas.

Teresė Ūksienė buvo nuostabi mama, močiutė, begaline meile ir rūpesčiu apglėbusi visus savo artimuosius ir šalia esančius.

Velionė palieka mus tyloje su viltimi, kad buvusių ir esamų bendruomenės narių darbai, ieškojimai ir atradimai visada bus lydimi meilės kupino žvilgsnio iš Aukštybių.

Dėl Teresės Ūksienės netekties dalijamės skausmu ir nuoširdžius užuojautos žodžius reiškiame dukrų ir sūnaus šeimoms, artimiesiems, draugams ir visiems Ją pažinojusiems. Liūdime ir gedime kartu su Jumis.

---

Atsisveikinti su velione galima Šilalės laidojimo namuose spalio 24 d. nuo 15 val. iki 22 val.; 25 d. nuo 10 val. iki 22 val.

Šv. Mišios 24 d. 18 val. Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje.

Karstas išnešamas spalio 26 d. 9 val. 45 min. Šv. Mišios Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje.

Amžinojo poilsio Teresė Ūksienė atguls šeimos kapavietėje Šilalės miesto kapinėse.

LPKTS Šilalės filialas ir bendražygiai