„Sakyčiau, kad Klaipėdos SGD terminalas yra labiausiai užimtas, palyginti su kitais. Nuo laivo darbo pradžios mes turėjome daugiau nei 450 STS (angl. Ship-to-Ship, dujų krova iš dujovežio į laivą-saugyklą – BNS) operacijų, o tai yra daugiau nei bet kokiame kitame SGD terminale, kuriame aš dirbau anksčiau. Be to, čia taip pat vykdomas aktyvus nedidelės apimties SGD eksporto verslas, kurio nėra kai kuriuose kituose SGD terminaluose“, – interviu BNS sakė M. Gately, kuris taip pat yra JAV karinių jūrų pajėgų kapitonas leitenantas.
Nuo 2021 metų laive „Independence“ po maždaug aštuonias savaites nuolat dirbantis kapitonas sako, kad darbas laive yra nuolatinė operacija.
„Čia, laive „Independence“, 24 valandas per parą bei septynias dienas per savaitę vyksta nuolatinė operacija. Taigi, čia visuomet vyrauja didelis tempas ir tai yra pagrindinis skirtumas. Šiame laive nuolat sukasi kompresoriai, o krovinių siurbliai nuolat pumpuoja suskystintas dujas“, – sakė laivo kapitonas.
Nuo 2020-ųjų dabartinei „Independence“ savininkei – Norvegijos bendrovei „Hoegh LNG priklausančių SGD laivų-saugyklų įguloms vadovaujantis kapitonas taip pat yra dirbęs tokiuose laivuose Kolumbijoje, Indonezijoje bei Turkijoje.
– SGD laivas-saugykla „Independence“, kaip ir kiti tokio tipo laivai, paprastai yra prisišvartavę vienoje vietoje ir kažkur pajuda tik apžiūrų ar remontų metu. „Independence“ atveju šiemet tai įvyko kartą per dešimtmetį. Kokie pagrindiniai skirtumai tarp darbo SGD laivuose-saugyklose ir įprastuose nuolat kažkur plaukiojančiuose laivuose?
– Kalbant apie tipinius prekybinius laivus, tai iš esmės yra kelionė jūra, kurią lydi didelis atvykimo į uostą, pakrančių navigacijos, krovinių operacijų tempas ir galiausiai dar viena ilga kelionė jūra. Čia, laive „Independence“, 24 valandas per parą bei septynias dienas per savaitę vyksta nuolatinė operacija. Taigi, čia visuomet vyrauja didelis tempas ir tai yra pagrindinis skirtumas. Šiame laive nuolat sukasi kompresoriai, o krovinių siurbliai nuolat pumpuoja suskystintas dujas.
– Su kokiais didžiausiais iššūkiais susiduria SGD laivų-saugyklų įgulos?
– Džiaugiuosi, kad „Independence“ yra ypač patikimas laivas. Didžiausi iššūkiai kyla dėl mūsų kintančio grafiko (SGD krovinių pristatymo – BNS). Mes turime laivus, kurie per kelias savaites atkeliauja tūkstančius mylių, kad pristatytų mums krovinius. Pagal tai mes turime sudaryti daugelį savo tvarkaraščių. Taigi, reikia planuoti, žiūrėti į ateitį ir būti aktyviems tiek čia rengiant savo grafiką, tiek bendradarbiaujant su partneriais sausumoje esančiuose terminaluose, kad mums efektyviai būtų išsiųstas krovinys laivu.
– Kokios yra pagrindinės SGD laivų-saugyklų, taip pat ir „Independence“, kapitono atsakomybės?
– Tai įdomu. Kai mano draugai ar šeima man užduoda tokį klausimą, jie vis dar nelabai supranta, ką aš čia veikiu, nes darbas yra kitoks. Kai jūs įsivaizduojate prekybinio laivo kapitoną, jūs matote jį stovintį ant kapitono tiltelio bei plaukiantį jūra. Tuo metu kalbant apie kapitono darbą čia, jis labiau primena darbą biure bei yra labiau susijęs su operacijomis.
Pavyzdžiui, šį rytą praleidau dirbdamas kartu su virėju, kad būtų užsakytas maistas savaitei, bei tvarkydamas apskaitą. Rytoj užsiimsiu kitos operacijos dalies planavimu. Vėliau šią savaitę galbūt lipsiu į balansavimo talpyklą. Kas šiame laive yra įdomiau – tai, jog jame nėra vienodų dienų. Tačiau didžiausias skirtumas (palyginti su kitokiais laivais – BNS) yra tas, kad čia darbas čia labiau ofisinis, paremtas operacijomis, o ne jūrinis bei navigacinis.
– Kokios specifinės žinios, įgūdžiai bei kvalifikacija yra būtini SGD laive-saugykloje dirbančiam kapitonui bei įgulai?
– Kalbant apie konkrečius įgūdžius, pirmiausia, mes visi čia dirbantys esame profesionalūs jūrininkai. Tuo metu kapitonui reikia labai gerai išmanyti teisės aktus bei reikalavimus, susijusius su saugiu tokio SGD terminalo eksploatavimu.
Greta bazinio SGD terminalo darbo išmanymo, didelę jo dalį užima tiesiog darbas su žmonėmis. Kai žiūrime į laivą ar įrenginį, kartais mes matome tik paviršių, tačiau už jo vis tiek yra žmonės. Taigi, aš turiu sugebėti suprasti, ko reikia mano personalui ir komandai laive, kad jie atliktų savo darbą. Taip pat turiu suprasti, ko reikia klientams bei partneriams, kad būtų pasiekti „Independence“ rezultatai. Todėl viskas susiveda į darbą su žmonėmis ir žinojimą, ko jiems reikia ir kas juos motyvuoja.
– Ar dirbant SGD laive-saugykloje jums reikia su energetika ar inžinerija susijusių žinių?
– Mums būtinai reikia šių įgūdžių. Turime turėti pagrindines žinias apie suskystintas gamtines dujas, kaip jos susidaro, jų chemines ir fizines savybes. Suskystintas gamtines dujas gauname iš viso pasaulio ir dviejų vienodų nėra.
– Papasakokite daugiau apie „Independence“ įgulą. Kiek žmonių dirba vienoje jos pamainoje, kokia jų patirtis ir kvalifikacija?
– Paprastai laivo įguloje dirba apie 30–32 žmonių komanda. Pažvelgus į mūsų terminalo dydį, šis skaičius išties yra gana mažas, palyginti su mūsų veiklos apimtimi. Kiekvienas įgulos narys turi rimtą atsakomybę už tai, kaip jis laive atlieka savo funkcijas. Be to, jie turi išskirtinių žinių tiek apie darbą su SGD, tiek su jų įranga. Taip pat jie turi ir specifinių įgūdžių. Pavyzdžiui, mano įguloje taip pat dirba kranų operatoriai. Taigi, jie moka naudotis sunkiąja švartavimosi įranga, o ne tik, tarkime, dažyti. Mūsų inžinieriai turi puikiai išmanyti darbą su įrengimais. Jie aptarnauja išskirtinę įrangą, kurios didžioji dalis skirta dujoms.
– O kokio išsilavinimo reikia norint dirbti SGD laive?
– Pirmiausia reikia turėti jūreivystės žinių bei jūrininko licenciją. Taip pat reikia įgyti pagrindinių žinių apie suskystintas gamtines dujas, jų procesus.
– Pakanka tik žinių ar reikia ir tai įrodančio dokumento?
– Reikia turėti darbui su suskystintomis gamtinėmis dujomis reikalingą pažymėjimą. Mūsų kompanijoje („Hoegh LNG“ – BNS) mes turime specialius mokymus, skirtus darbui su SGD laivų įrenginiais bei sistemomis, todėl bet kuriuo metu tiksliai žinom, su kokia įranga dirbame.
– Kokių tautybių ir iš kur atvykę žmonės dirba „Independence“ įguloje?
– Šioje pamainoje turime amerikietį kapitoną, taip pat vadovaujančias pozicijas užima žmonės iš Kroatijos, Filipinų, iš šios šalies yra ir eilinių įgulos narių. Įguloje turime vieną indą, taip pat ir vieną lietuvį. Jis dirba antruoju mechaniku.
– Kodėl tiek mažai lietuvių?
– Tikrai negaliu apie tai kalbėti. Mūsų kompanija turi didelį būrį jūrininkų, kurie dirba visame pasaulyje. Taigi, išties yra platesnė bazė, iš kur mes samdome įgulos narius.
– Ko, jūsų nuomone, reikia, kad „Independence“ įgulą papildytų daugiau lietuvių? Lietuvai dar šiemet ruošiantis perimti laivą iš „Hoegh LNG“, apie tai anksčiau yra diskutavę tiek šalies jūrininkų bendruomenė, tiek „KN Energies“, tiek valdžios atstovai.
– Manau, kad tai pirmiausia yra susiję su jūreivyste. Kiekvienas šios įgulos narys pirmiausia yra jūrininkas. Jie turi jūrinį pagrindą, jūrinį išsilavinimą, taip pat specifinį išsilavinimą apie SGD. Taigi, manau, kad pirmiausia reikėtų pradėti nuo šio pagrindo, išsilavinimo ir patirties, prieš pradedant ieškoti galimybių, kaip jūrininkus įtraukti į SGD laivą.
– Kaip vyksta laivo „Independence“ įgulų rotacija ir kiek laiko trunka viena pamaina?
– Mano pamaina tęsiasi laive maždaug dešimt savaičių – kiek daugiau nei du mėnesius. Kai kurie kiti vadovaujantys įgulos nariai turi ilgesnes pamainas, kurios trunka iki keturių mėnesių, tuo metu kai kurie eiliniai laive vienu metu dirba 6–8 mėnesius. Taigi, įgulos narių rotacijos yra skirtingos. Paprastai vienu metu keičiasi tik 5–6 jūrininkų pamaina, todėl visuomet lieka įgulos narių iš ankstesnės pamainos.
– Papasakokite, kaip atrodo eilinė, įprasta jūsų ir laivo įgulos darbo diena? Šiandien, kaip suprantu, būtent tokia diena ir yra?
– Manau, kad tai susiję su kitu apibūdinimu apie tai, kaip aš šįryt (praėjusį penktadienį – BNS) viryklėje ruošiau maistą. Šiandien… Be to, kad aš su jumis laive turiu interviu, šiandien yra eilinė diena (juokiasi). Tačiau tikrai nėra daug dienų, kurias aš pavadinčiau įprastomis. Dažnai turiu susitikimus, per kuriuos bendradarbiauju su mūsų biuru Osle, taip pat Klaipėdoje esančiuose mūsų biuruose, siekiant užtikrinti, kad atliekame mums reikalingas operacijas bei pasiekiame savo tikslus.
Kita darbo dalis yra tiesiog darbas su komanda, mūsų vadovaujančiais įgulos nariais, inžinieriais, siekiant įsitikinti, kad jie žino, ką reikia atlikti, kad būtų užtikrintas kuo efektyvesnis darbas.
– O kaip dirbate tomis neįprastomis dienomis, kai kelis kartus per mėnesį į terminalą atvyksta dideli laivai su SGD kroviniais?
– Berods prieš dvi dienas mus pasiekė didelis SGD krovinys, kurį atgabenęs laivas išvyko tik šiandien trečią valandą ryte. Taigi, tam ruošiantis reikia organizuoti įgulos darbą, kartu su mūsų inžinieriais prijungti SGD laivą-saugyklą (prie krovinį atgabenusio laivo – BNS), sujungti kriogenines žarnas. Taip pat mūsų vadovaujantys įgulos nariai susitinka ir derina veiksmus su kito laivo pareigūnais, kad būtų kartu užtikrintas operacijos saugumas.
– Ar tos dienos, kai į Klaipėdą atvykta dideli SGD kroviniai, yra sudėtingos? Ar joms reikia specialaus pasirengimo?
– Nepasakyčiau, kad tos dienos sunkios, tačiau jos reikalauja didelio tempo. Tai (krovinių priėmimas – BNS) gana greita operacija. Kiekvienas laive turi atlikti tam tikrą darbą ir kol kiekvienas jį žino, mes visa tai tinkamai organizuojame, o operacijos vyksta labai sklandžiai.
Žinoma, prieš atvykstant laivams su SGD kroviniais mes atliekame suderinamumo studijas. Taip pat patikriname mūsų laive esantį inventorių, artimiausių dienų paklausą dujų tinkluose, kad įsitikintume, jog galime ir turime laiko priimti atvykstančius krovinius.
– O kokį poveikį laivo „Independence“ darbui turi stiprūs vėjai ir audros, dėl kurių Klaipėdos uoste kartais tenka apriboti laivybą?
– Tai darbui nedaro daug įtakos. Mes paprastai deriname veiksmus su savo terminalo operatoriais („KN Energies“ – BNS), kad įsitikintume, jog galime pritaikyti iš jo siunčiamų dujų kiekį prie pasikeitusio jų poreikio. Taip pat tiesiog turime laukti geresnių oro sąlygų, kada galės įplaukti laivas (su SGD kroviniu – BNS).
– Jūs dirbote ir kitų šalių SGD laivuose-saugyklose – Kolumbijoje, Turkijoje, Indonezijoje. Ar darbas Klaipėdos SGD laive skiriasi nuo darbo kituose tokio tipo įrenginiuose? Ar matote Lietuvoje kokių nors vietinių ypatumų?
– Operacijos visur yra panašios. Kai kuriuose pakartotinio dujinimo laivuose naudojamos skirtingos technologijos. Sakyčiau, kad čia, Klaipėdoje, aš turėjau galimybę susitikti ir užmegzti tikrai puikius profesinius ryšius su kai kuriais mūsų partneriais tiek SGD terminale, tiek KN („KN Energies“ – BNS). Dėl to mūsų veikla čia buvo tikrai sklandi, ypač man, nes galėjau čia praleisti tiek daug laiko.
Sakyčiau, kad Klaipėdos SGD terminalas yra labiausiai užimtas, palyginti su kitais. Nuo laivo darbo pradžios mes turėjome daugiau nei 450 STS (angl. Ship-to-Ship, dujų krova iš dujovežio į laivą-saugyklą – BNS) operacijų, o tai yra daugiau nei bet kokiame kitame SGD terminale, kuriame aš dirbau anksčiau. Be to, čia taip pat vykdomas aktyvus nedidelės apimties SGD eksporto verslas, kurio nėra kai kuriuose kituose SGD terminaluose.
– Norėčiau paklausti apie specifinę mūsų regiono geopolitinę situaciją. Ar ji daro poveikį „Independence“ įgulos darbui?
– Mes suprantame SGD terminale vykstančių operacijų svarbą. Visa tai, vėlgi, veda prie mūsų laive dirbančių žmonių. Mūsų įgulos nariai ir komanda žino savo darbo svarbą. Jie nori jį atlikti gerai. Tai tiesiog mūsų komandos koordinavimo reikalas, kaip dienos pabaigoje mes pasieksime efektyvų rezultatą.
– Bet galbūt specifinė geopolitinė situacija yra vienas iš darbo Klaipėdoje ypatumų ar skirtumų nuo kitų terminalų?
– Ne tiek daug...
– Kokį poveikį „Independence“ ir jo įgulos darbui turėjo pastaraisiais metais įvykę incidentai Baltijos jūros energetikos objektuose – dujotiekio tarp Suomijos ir Estijos pažeidimas arba sprogimai dujotiekyje „Nord Stream“?
– Tikrai negaliu nurodyti jokio konkretaus poveikio. Visuose mūsų eksploatuojamuose SGD laivuose-saugyklose visame pasaulyje mes teikiame didžiausią prioritetą mūsų darbo svarbai bei mūsų laivų saugumui.
– Pavasarį „Independence“ pirmą kartą per dešimtmetį išvyko į Daniją apžiūrai ir remontui sausajame doke. Tuo metu jūs taip pat buvote šio laivo kapitonas. Papasakokite plačiau apie šį procesą ir laivo kelionę į Daniją ir atgal? Ar jis buvo išskirtinis laivo įgulai?
– Sakyčiau, kad tai buvo unikalu. Įgula labai džiaugėsi galėdama laive „Independence“ būti pirmos jo kelionės per dešimtmetį metu. Ir tai buvo gerai suplanuota, manyčiau, likus daugiau nei metams iki kelionės. Turėjome ilgą techninės priežiūros elementų ir projektų sąrašą, kuriuos reikėjo užbaigti, taip pat laive turėjome puikią komandą, kuri visa tai atliktų. Taip pat puikiai bendradarbiavome su KN, kol laivas buvo doke.
Kaip ir minėjau, laivo kelionei į Daniją buvo labai daug pasiruošimo darbų. Atliekant didžiąją dalį planavimo būtina suprasti, kokiems laivo komponentams reikalinga priežiūra, kokius elementus ar atsargines dalis reikia užsakyti prieš išplaukiant laivui. Esu tikras, kad KN savo pusėje turėjo derinti veiksmus su dujų tinklu, kad būtų užtikrinta, jog nesant laivui vyks dujų tiekimas. Taigi, prieš laivui išvykstant į Daniją tai reikėjo planuoti maždaug metus.
– Kokie buvo didžiausi iššūkiai atliekant šią operaciją – gabenant laivą apžiūrai bei remontui į Daniją?
– Didžiausias iššūkis buvo tam tikra nežinomybė, nes laivas niekur neplaukė dešimt metų. Tiesa, kai kuriems įgulos nariams tai buvo nauja patirtis. Tačiau daugelis mūsų, kurie tuo metu dirbo laive, turėjo plaukiojimo SGD laivais patirties. Taigi, sakykime, jiems tai buvo įprasta praktika.
Man, prieš atvykstant čia jau plaukiojusiam su daugeliu kitų „Hoegh“ priklausančių SGD laivų, „Independence“ kelionė į Daniją nebuvo nauja praktika. Todėl jos metu būti šiame laive buvo ne tiek sudėtingiau, kiek įdomiau. Taip, kai kuriems įgulos nariams tai buvo nauja patirtis. Tačiau, vėlgi, visi jie pirmiausia yra jūrininkai, todėl net ir tokia kelionė vyksta sklandžiai.
– Gruodį Lietuva perims SGD laivą „Independence“ iš dabartinės jo savininkės. Ar dėl to kaip nors keisis laivo įgulos darbas?
– Nemanau, kad kasdieniniame darbe bus kokių nors pokyčių. Laivas ir jo įgula turės tas pačias atsakomybes. Mes vis dar turime tuos pačius tikslus ir tą patį poreikį iš dujų tinklo. Taigi, kasdienė veikla laive „Independence“ turėtų išlikti nepasikeitusi.
– Galbūt bus pokyčių pačioje įguloje?
– Nežinau... Tikrai negaliu apie tai kalbėti.
– Koks epizodas dirbant laive „Independence“ jums įsiminė labiausiai?
– Labiausiai įsiminė šio laivo pargabenimas iš Danijos atgal į Klaipėdą. Kai įplaukėme pro molą, matėme daug mūsų draugų, kolegų, kitų žmonių, kurie buvo ant kranto ir sveikino mus bei laivą sugrįžus namo. Šito aš anksčiau nebuvau matęs laivui įplaukiant į uostą. Laivai veikiau tyliai nuolat įplaukdavo ar išplaukdavo iš uosto be didesnio dėmesio. Taigi, grįžtant atgal į Klaipėdą taip būti pasveikintiems buvo kažkas ypatinga ir įsimintina.
– Ačiū už pokalbį.
Autorius Giedrius Gaidamavičius / BNS