Indrė Genytė-Pikčienė. Apdirbamoji gamyba auga dviženkliais tempais, kiek ji atspari muitų karams?

Valstybinės duomenų agentūros duomenimis, apdirbamoji gamyba sausį sukūrė 4,8 proc. daugiau produkcijos nei pernai gruodį, o palyginti su pernai metų sausiu, stebėtas­ net 11,5 proc. pagamintos produkcijos augimas.

Dar sparčiau augo apdirbamosios pramonės produkcijos apimtys, neskaitant naftos produktų perdirbimo. Vienos įmonės – „Orlen Lietuva“ – vaidmuo bendrojoje pramonės produkcijoje yra reikšmingas ir iškraipo rezultatus, tad sektoriaus sveikatą taikliau atspindi apdirbamosios pramonės be naftos produktų rodiklis. Jis šių metų sausį buvo net 13,4 proc. didesnės nei atitinkamą mėnesį prieš metus.

Lietuvos gamintojų sėkmės formulė – efektyvumas, lankstumas, greitis, dėkinga geografinė padėtis ir patraukli sąnaudų struktūra. Jau pernai Lietuvos pramonė įrodė, kad geba auginti gamybos apimtis, net ir kertinėms rinkoms susiduriant su sunkumais. Rezultatai byloja patys už save, kol kas konkurencinius pranašumus pavyksta išsaugoti.

Vis dėlto, nerimą kelia D. Trumpo muitų politika ir galima „akis už akį“ muitų karų eskalacija. Tiesa, pirminis išaugusių JAV muitų poveikis Lietuvos ekonomikai turėtų būti ribotas, atsižvelgiant į palyginti silpnus ir tik keliose šakose koncentruotus tiesioginius prekybinius ryšius su JAV. Lietuva į JAV pernai eksportavo 6,8 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto. 27 proc. šio srauto sudarė mineralinis kuras, 32 proc. – chemijos produktai, įskaitant trąšas ir farmacijos gaminius, 10 proc. – baldai, patalynė, čiužiniai; 7,4 proc. – optikos, foto ar kinematografijos, matavimo, tikrinimo, medicinos prietaisai ir aparatai; 5,4 proc. – dirbiniai iš juodųjų metalų; 5,3 proc. – elektros mašinos ir įranga bei jų dalys.

JAV rinka vaidina kritinį vaidmenį chemijos (įskaitant farmacijos produktus) produktų eksportui, nes į šią rinką eksportuojame net 27 proc. viso lietuviškos kilmės chemijos pramonės produkcijos eksporto. Taip pat šiai rinkai atitenka 16 proc. viso optikos, foto ar kinematografijos, matavimo, tikrinimo, medicinos prietaisų ir aparatų eksporto bei dešimtadalis viso Lietuvos naftos produktų eksporto. Kitų prekių grupių eksporto struktūroje pagal eksporto partneres JAV svoris nėra toks reikšmingas.

Be to, vienpusis tarifų poveikis priklausys ir nuo gebėjimo persiorientuoti ir rasti alternatyvų JAV rinkai, eksporto nukreipimo per tarpininkų šalis, kurios išvengia muitų karų, galimybių bei JAV paklausos elastingumo, reaguojant į tarifų didėjimą. Kai kurių unikalių prekių atveju paklausa išliks pakankamai stipri, todėl JAV importuotojai bus pasirengę patys prisiimti tarifų naštą.

Tikėtina, kad pirminius muitų poveikius ekonomikai iš esmės atsvers vidaus paklausos atsparumas ir augimo veiksniai, įskaitant namų ūkių vartojimo augimą bei planuojamą viešųjų investicijų ir išlaidų didinimą. JAV muitų poveikį taip pat gali švelninti tolesnis euro nuvertėjimas JAV dolerio atžvilgiu bei didėjanti Vokietijos ir Šiaurės šalių tarpinio vartojimo produkcijos paklausa, siekiant optimizuoti vertės grandines ir užtikrinti efektyvesnius ir lankstesnius kontraktus.

Tiesa, ilgainiui vargu ar išvengsime antrinių muitų karų poveikių. Prekybos karų eskalacija gali lemti reikšmingus pasaulinio prekybos neefektyvumus ir žaliavų, tarpinio bei galutinio vartojimo prekių pasiūlos bei paklausos disbalansus, kurie veiks infliaciją ir susilauks atitinkamos pinigų politikos reakcijos.

Be to, prekybos karai su JAV gali reikšmingai paveikti Lietuvos eksporto partnerių, kurios priklausomos nuo JAV rinkos ekonomikos trajektoriją ir apetitą importui. Pavyzdžiui, Suomija į JAV eksportuoja 11 proc. viso eksporto, Italija – 10,7 proc., Vokietija – 9,9 proc., Švedija – 8,9 proc., Danija – 8,3 proc. ir joms operatyviai atrasti, kuo pakeisti praradimus didelėje ir turtingoje JAV rinkoje gali būti nelengva.

Vertinant Lietuvos pramonės perspektyvas, ciklinis vakarų eksporto rinkų atsigavimas tęsis. Įgautą pagreitį katalizuos tolesnė palanki pinigų politikos kryptis. Prie neutralaus lygio artėjančios palūkanų normos skatins investicijų ir vidaus vartojimo atsigavimą tiek Lietuvoje, tiek Vakarų Europoje ir didins apetitą mūsų galutinio ir tarpinio vartojimo produkcijai.

Be to, pastarųjų savaičių geopolitinių jėgos centrų perversmas turėtų galutinai pažadinti Europą. Kelias yra vienas – skirti gerokai daugiau lėšų gynybai ir ginkluotis. Pragmatiškai vertinant, negudru būtų neįdarbinti savo šalies gamybinių pajėgumų ir leisti šioms lėšoms keliauti į kitas šalis – šitą principą turėtų suvokti vis daugiau ES valstybių ir plėsti vietinius gamybos pajėgumus. Tai galėtų suveikti kaip naujas kvėpavimas ir strigusiai Vokietijos pramonei.

„INK agency“