Infliacijos signalas rudeniui: kainos vartotojams auga 5,9 proc., tačiau gamintojams – beveik dvigubai sparčiau

Gamintojų kainų spaudimas – jau dviženklis

Tačiau 5,9 proc. vartotojų infliacija gali būti tik dalis istorijos. Naujausi gamintojų kainų duomenys rodo, kad kainų spaudimas ankstesnėse tiekimo grandinės stadijose šiuo metu yra gerokai stipresnis. Liepą Lietuvos gamintojų parduodamos pramonės produkcijos kainos buvo 11,5 proc. didesnės nei prieš metus. Dar birželį jų metinis augimas siekė 9,6 proc. – vadinasi, per vieną mėnesį metinis gamintojų kainų augimo tempas paspartėjo beveik 2 procentiniais punktais.

Dar ryškesnis vaizdas Lietuvos rinkoje. Čia parduodamos pramonės produkcijos kainos per metus išaugo 12,9 proc. Reikšmingą dalį šio augimo lemia naftos produktai, tačiau net ir juos eliminavus Lietuvos rinkai parduodamos produkcijos kainos per metus padidėjo 7,5 proc. Be to, spaudimas nemažėja ir vertinant trumpiausią laikotarpį. Vien per liepą gamintojų kainos padidėjo 2,1 proc., o neįskaitant rafinuotų naftos produktų – 0,4 proc.

Kainų skirtumas savaime neišnyks

Tai nereiškia, kad 11,5 proc. gamintojų kainų augimas automatiškai virs tokio pat dydžio infliacija parduotuvėse. Tačiau šis skirtumas savaime taip pat neišnyks. Jis turi būti kažkur absorbuotas. Dalį kainų augimo gali prisiimti gamintojai, tiekėjai ar prekybininkai mažesnių maržų sąskaita. Dalį gali kompensuoti produktyvumo augimas ar kitų sąnaudų mažėjimas. Tačiau dalis gali palaipsniui persikelti ir į galutines kainas.

Pasak LPK ekonomistės dr. Živilės Simonaitytės-Vasiliauskienės, būtent todėl gamintojų kainų dinamika šiandien yra svarbus perspėjimas rudeniui. Kuo ilgiau gamintojų kainos augs gerokai sparčiau nei vartotojų, tuo didesnė rizika, kad bent dalį šio spaudimo vėliau pamatysime ir vartotojų kainose.

„Turime savotišką infliacijos „vamzdyną“: jo gale vartotojas šiandien mato 5,9 proc. kainų augimą, tačiau aukščiau grandinėje gamintojų kainų augimas jau yra dviženklis. Ne visas šis spaudimas pasieks vartotoją, tačiau būtų rizikinga tikėtis, kad jis tiesiog išnyks.

Todėl ruduo gali būti gerokai mažiau ramus, nei norėtume. Jei reikšminga šiandien gamybos grandinėje susikaupusio kainų spaudimo dalis persikels į galutines kainas, infliacija gali ne tik išlikti aukšta, bet ir dar paspartėti. Jei nepersikels – didesnę jos dalį turės absorbuoti pati tiekimo grandinė“, – sako Ž. Simonaitytė-Vasiliauskienė.

Valstybė neturėtų kurti papildomų infliacijos impulsų

Pasak LPK generalinės direktorės Ramintos Radavičienės, šioje situacijoje laukti rudens ir tik tada ieškoti sprendimų būtų klaida.

„Artimiausių mėnesių ekonominės politikos principas turėtų būti labai paprastas – valstybė bent jau neturi pati papildomai kurti infliacijos. Todėl priimant sprendimus dėl mokesčių, reguliuojamų tarifų, energetikos, darbo kaštų ar naujų administracinių reikalavimų būtina vertinti ir jų poveikį kainoms. Kai Lietuva jau yra tarp didžiausią infliaciją turinčių ES valstybių, o gamintojų kainos kyla dviženkliu tempu, kiekvienas papildomas sąnaudų didinimas gali tapti dar vienu impulsu kainų augimui.

Infliacijos negalima sustabdyti vienu Vyriausybės sprendimu, tačiau tai nereiškia, kad valstybė neturi svertų jos spaudimui mažinti. Tačiau galime labai aiškiai peržiūrėti, kur valstybės sprendimai patys didina sąnaudas, kur jas galima mažinti ir kokių naujų infliacinių impulsų artimiausiu metu galime išvengti. Kartu turime kalbėti apie ilgalaikį atsakymą – produktyvumo ir konkurencingumo didinimą, nes būtent didesnis produktyvumas leidžia augančias sąnaudas absorbuoti neperkeliant jų visa apimtimi į kainas.

Šiandien turime du skaičius – 5,9 proc. vartotojui ir 11,5 proc. gamintojui. Jų skirtumas žymi vieną svarbiausių rudens ekonominių rizikų. Kainų spaudimas gamybos grandinėje jau akivaizdus, o jo našta neišvengiamai turės būti pasidalyta tarp gamintojų, prekybininkų ir vartotojų. Todėl apie priemones turime kalbėti dabar – kol šio spaudimo dar nepamatėme parduotuvių lentynose“, – pažymi R. Radavičienė.

LPK informacija