Inga Ruginienė: antroji pensijų pakopa bus lankstesnė ir patrauklesnė

„Nuo metų pradžios intensyviai dirbome, konsultavomės su specialistais, socialiniais partneriais ir parengėme įstatymų keitimo projektus. Pakoreguoti siūlymai antrąją pensijų kaupimo pakopą darytų dar lankstesnę ir patrauklesnę. Teikiame projektus, kurie atitinka Vyriausybės programoje numatytus ir visuomenės iškeltus lūkesčius, tikimės gausaus palaikymo iš politikų parlamente bei greito numatytų sprendimų įgyvendinimo“, – sako I. Ruginienė.

„Pensijų fondai turi padaryti savo darbą ir įtikinti kaupti antrojoje pakopoje. Dėl to ir grįžtame prie savanoriško kaupimo. Jie turi įtikinti kiekvieną žmogų, kad verta kaupti antrojoje pakopoje ir laikyti pinigus“, – LRT radijui šiandien sakė ministrė. - „Kad jie daro tokį gerą darbą ir duoda tokią gerą grąžą, kad tikrai verta tą daryti 40 metų, netgi su tam tikrais apribojimais, neturint galimybės išeiti“.

Ministrė pasidžiaugė, kad pensijų fondai nuo šių metų aktyviau konsultuoja klientus – anot jos, tą daryti fondus skatina ministerijos žadami sistemos pakeitimai.

Be to, pasak I. Ruginienės, „nereikia gąsdinti žmonių“, jog priėmus SADM pateiktus pasiūlymus, antroji pensijų pakopa „staiga sugrius ir visi išeis“.

Ji pakartojo, kad šie pakeitimai padidins pasitikėjimą kaupimu, suteiks galimybę gyventojams patiems spręsti, kur investuoti savo pinigus. I. Rugienės teigimu, be jų, antroji pakopa tik silpnėtų, o po kelių metų „neliktų nieko kito“, kaip ją naikinti.

„Bandome gaivinti, reabilituoti ir atliepti lūkesčius tų, kurie tikrai mato vertę ir nori kaupti. Bet kartu sudaryti sąlygas nematantiems prasmės iš sistemos išeiti“, – tikino ministrė.

Perėjimas prie savanoriško kaupimo modelio

Siūloma atsisakyti automatinio gyventojų įtraukimo į antrąją pensijų pakopą. Vietoje jo įtvirtinti savanorišką kaupimo modelį t. y. dabar galiojantį automatinį įtraukimą kas trejus metus pakeisti nuolatiniu kvietimu savanoriškai kaupti ir visuomenės informavimu apie kaupimo antroje pensijų pakopoje galimybes.

Siūloma sudaryti galimybę kaupiantiesiems, kurių netenkina atnaujintos kaupimo sąlygos, pasitraukti iš kaupimo. Galimybę pasitraukti per numatytą laikotarpį siūloma įgyvendinti tokiu būdu:

1. Asmuo galės atsiimti savo lėšomis į antrąją pensijų pakopą sumokėtas įmokas ir investicinį prieaugį;
2. Už „Sodros“ ir (ar) valstybės biudžeto už asmenį įmokėtas pensijų įmokas į asmens „Sodros“ sąskaitą bus įskaičiuojami papildomi pensijų apskaitos vienetai.

Papildomai įgyti pensijų apskaitos vienetai ateityje prisidėtų prie žmogaus individualiosios socialinio draudimo pensijų dalies.

Siūloma, kad pereinamasis laikotarpis galiotų nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. rugsėjo 30 d.

Nusprendusiems toliau kaupti antroje pakopoje, numatoma galimybė pasirinkti optimalų įmokų dydį, o prireikus – jas stabdyti

Savanoriškai pasirinkę kaupti antroje pensijų pakopoje, gyventojai galėtų elgtis lanksčiai: pasirinkti standartinę 3 proc. įmoką, ją patogiai didinti, o suprastėjus finansinei situacijai, – įmokas stabdyti. Įmokas būtų galima stabdyti vieneriems metams su galimybe pratęsti šį laikotarpį.

Kartu su asmens įmoka dalyviai ir toliau gautų valstybės skatinamąją įmoką (1,5 proc. nuo užpraeitų metų šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU)).

Lankstesnės galimybės atsiimti sukauptas lėšas

Galimybės lanksčiau atsiimti dalį lėšų iki sulaukiant senatvės pensijos amžiaus, didins kaupimo patrauklumą gyventojams.

Siūloma iki sulaukiant senatvės pensijos amžiaus (taikant nustatytą išsiėmimo atskaitymą – 3 proc. išsiimamos sumos):

• Vieną kartą per visą gyvenimą leisti atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų (bet ne daugiau, negu paties gyventojo įmokėtą sumą);
• Likus mažiau kaip 5 metams iki pensinio amžiaus, leisti visą sukauptą sumą atsiimti asmenims, sukaupusiems iki pusės privalomo anuiteto sumos.

Iki sulaukiant pensinio amžiaus, neapmokestinant gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) ar kitokiais mokesčiais, būtų leidžiama nutraukti kaupimą ir atsiimti visas sukauptas lėšas kai kaupimas tampa apsunkintas ar betikslis:

• Netekus 70-100 proc. dalyvumo;
• Nustatyta sunki liga, įtraukta į Sveikatos apsaugos ministerijos sudarytą ligų sąrašą;
• Nustatytas paliatyvios pagalbos poreikis.

Sulaukus pensinio amžiaus, išmokos nebus apmokestinamos. Siūloma:

• Privalomo anuiteto minimalią ribą padidinti iki 10 proc., o maksimalią ribą nustatyti kaip 50 proc. praėjusių metų I ketv. vidutinės senatvės pensijos. Sukauptą sumą iki ir virš nustatytų ribų būtų leidžiama atsiimti laisvai pasirenkant išmokos tipą;
• Leisti atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų, jei šia teise nebuvo pasinaudota iki sulaukiant senatvės pensinio amžiaus. Išmokamos lėšos neatleistų nuo anuiteto prievolės tuos, kurie pasiekė minimalią privalomo anuiteto ribą.

Bankų asociacijos pozicija

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė abejoja, ar reikalingas beveik dviejų metų „langas“, per kurį pensijas kaupiantys gyventojai galėtų apsispręsti, ar nutraukti sutartį su pensijų fondu bei atsiimti savo sumokėtas lėšas ir jų investicinį prieaugį.

„Džiugu matyti, kad valstybės (paramos – BNS) dalį siūloma išlaikyti, tačiau manome, kad tas pasiūlytas „langas“ yra labai ilgas. „Langą“ arba reikėtų sutrumpinti arba apskritai svarstyti dėl jo poreikio“, – antradienį po susitikimo su premjeru Gintautu Palucku BNS teigė asociacijos vadovė. 

Susitikime taip pat dalyvavo bankų atstovai finansų ministras Rimantas Šadžius, teisingumo ministras Rimantas Mockus bei Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Ji pateikė Estijos pavyzdį, kad gyventojai, kurie nutraukė sutartis ir pasiėmė pensijai kauptas lėšas, jas išleido. E. Čipkutė siūlo koncentruotis į tik tuos atvejus, kai pensijai kaupti žmonėms nėra prasmės. 

Pasak jos, bankai ragina daugiau lėšų skirti kaupiamai pensijos daliai. 

„Bankai išreiškė nuomonę, kad vis tik reikėtų skatinti gyventojų kaupimą ir siekti, kad kaupiamoji pensijos dalis augtų ir stiebtųsi link Europos Sąjungos vidurkio, nes kol kas esame dar žemame lygyje. Norėtųsi, kad pensijų sistemos pakeitimai skatintų žmones labiau pasitikėti sistema ir daugiau lėšų skirti kaupimai pensijos daliai“, – kalbėjo asociacijos vadovė. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo nustatyti beveik poros metų pereinamąjį laikotarpį, per kurį gyventojai galėtų apsispręsti, ar nori toliau pensiją kaupti antros pakopos fonduose.

Siūloma, kad žmonės tokį sprendimą galėtų priimti per 21 mėnesį – nuo 2026 metų sausio pradžios iki 2027 metų rugsėjo pabaigos.  

Ministerijos skaičiavimais, jeigu per šį „langą“ kaupimo sutartis nutrauktų 20 proc. žmonių (iš jų pusė – 2026 metais, o kiti – 2027-aisiais), 2026 metais būtų sutaupyta apie 16,2 mln. eurų, o 2027 metais – 52,3 mln. eurų biudžeto lėšų, skiriamų pensijų įmokoms valstybės lėšomis mokėti. 

SADM siūlo ir toliau mokėti valstybės skatinamąją įmoką – 1,5 proc. nuo užpraeitų metų šalies vidutinio darbo užmokesčio, o gyventojai, pasirinkę standartinę 3 proc. įmoką, panorėję, ją galėtų didinti, o suprastėjus finansinei situacijai, – stabdyti vieneriems metams su galimybe pratęsti šį laikotarpį.

SADM, „Ūkininko patarėjo“, BNS informacija