Inovacijos ir dėmesys aplinkosaugai gerina ūkininkų įvaizdį

Bendrovės „Spinter“ atlikta visuomenės apklausa atskleidė, kad daugiausia – net 57 proc. – gyventojų ūkininkams priskiria darbštumo savybę (prieš dvejus metus – 63 proc.). Tačiau per pastaruosius dvejus metus net 32 proc. padaugėjo manančiųjų, kad Lietuvos ūkininkai yra pažangūs bei diegiantys inovacijas (nuo 22 proc. iki 29 proc.). O manančių, kad ūkininkai dirba tvariai, dalis per dvejus metus išaugo net 110 proc. (nuo 10 proc. iki 21 proc.).

„Galime drąsiai sakyti, kad Lietuvos ūkininkai šiandien žengia pirmyn su visa Europa – vis aktyviau įdarbina naujausias technologijas, duomenų sprendimus, dirbtinį intelektą bei imasi proaktyvių veiksmų rūpinantis aplinka. Lietuvoje ūkininkai yra linkę remtis mokslu pagrįstomis tvaraus ūkininkavimo praktikomis, taikyti tiksliosios žemdirbystės principus, kurie leidžia sumažinti trąšų ir pesticidų naudojimą ūkiuose, kontroliuoti sąnaudas ir tuo pačiu išsaugoti gausų derlių, tausoti aplinką bei bioįvairovę. Smagu matyti, kad visuomenė pastebi ir teigiamai vertina šiuos ūkininkų vykdomus pokyčius“, – sako „CropLife Lietuva“ direktorė Zita Varanavičienė.

Pasak jos, per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos ūkiuose atsirado autonomiškumu pasižymintys kombainai ir traktoriai, dronai vaizdų analizei, azoto jutikliai, pradėtas taikytis duomenimis ir dirvožemio tyrimais grįstas išberiamų trąšų bei augalų ligų prognozėmis paremtas augalų apsaugos produktų naudojimas.

„Sąrašas nėra baigtinis, o ūkininkai nuolat ieško būdų maistą auginti efektyviau ir tvariau, o išteklius naudoti tausiau, – sako Z. Varanavičienė. – Žinoma, pažanga galėtų būti ir dar spartesnė, jeigu žemės ūkio politika, siekiant ES Žaliojo kurso tikslų, būtų labiau orientuota į inovacijų prieinamumo didinimą – remtų technologinių įrankių įsigijimą, dirbtinio intelekto įdarbinimą, „genų žirklių“ panaudojimą augalų selekcijoje, pagreitintų jau sukurtų modernių biologinių ir cheminių produktų patekimo į rinką terminą ir t.t. Labai svarbu, kad šios inovacijos būtų prieinamos visiems ūkiams, ypač – smulkiems ir vidutiniams. Tai leistų didinti šalies ūkių efektyvumą ir konkurencingumą auginant pakankamai sveiko ir saugaus maisto be žalos aplinkai.“

Ragina skatinti jaunąją kartą

„CropLife Lietuva“ asociacijos vadovės teigimu, prie pozityvių ūkininkų įvaizdžio pokyčių prisideda ir tai, kad viešojoje erdvėje vis dažniau matome istorijas apie pažangius ūkius ir jų šeimininkus, kurie juos vysto kaip skaidrų, tvarų ir modernų verslą. Ūkininkauti imasi ir jaunimas, kuris užaugo su technologijomis ir todėl entuziastingai diegia inovacijas.

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos, Agronomijos fakulteto profesorius Zenonas Dabkevičius mano, kad siekiant sudominti jauną žmogų žemės ūkio karjera ir tematika, reikia skleisti dar daugiau pozityvios informacijos apie ūkininko darbą, vengti Lietuvos skirstymo į provinciją ir didmiesčius, skatinti rinktis žemės ūkio pakraipos studijas.

„Naudinga būtų rasti daugiau galimybių skirti skatinamąsias stipendijas, dalį jų jau skiria Žemės ūkio ministerija, tačiau to nepakanka. Be to, būtų naudinga leisti, kad ir mokamai studijuoti ir kiek mažesnius egzaminų balus surinkusius, bet turinčius pagrįstų ketinimų ūkininkauti jaunuolius“, – teigia Z. Dabkevičius.

Žemės ūkio akademijos Agronomijos bakalauro studijos kasmet surenka apie 50, o magistro – apie 30 studentų,  didžioji dalis jų – būsimi jaunieji ūkininkai.

„Studijuodami magistrantai jau dirba savo ūkiuose, yra samdomi didelių ūkių ar bendrovių, taip pat dirba konsultavimo srityje, arba privačiose agrofirmose. Studentai yra aktyvūs, domisi naujovėmis, turi praktinio patyrimo, todėl diskusijos su jais ir jiems kylantys klausimai yra profesionalūs“, – sako Žemės ūkio akademijos, Agronomijos fakulteto profesorius Zenonas Dabkevičius.

Būtina griauti mitus

„CropLife Lietuva“ užsakymu atlikta apklausa taip pat parodė, kad šalia pozityvių pokyčių ūkininkų įvaizdyje yra ir gajų klaidingų stereotipų. Pavyzdžiui, kad ūkininkai nuolat skundžiasi ir prašo išmokų bei kad per daug tręšia ir purškia pesticidais augalus.

„Nors išmokos yra skiriamos ūkininkams, iš tiesų jų tikslas yra apsaugoti galutinius vartotojus, gyventojus nuo per didelių produkcijos kainos šuolių ar maisto trūkumo. Ūkininkų derlius yra labai priklausomas nuo klimatinių sąlygų, tad išmokos tarnauja kaip saugiklis, kad duona, burgerio bandelės ar kiti produktai po derlių nuniokojančios liūties nepabrangtų neadekvačiai. Iš tiesų, jeigu nebūtų išmokų ir kainos parduotuvėse priklausytų nuo ūkininkų gamybos savikainos, tai produktai būtų kai kuriais atvejais ir keletą kartų brangesni. Taigi išmokos yra kaip kompensacinis metodas sureguliuoti, kad dėl klimato reiškinių kainos būtų stabilesnės ir gyventojai galėtų įsigyti bazinį krepšelį produktų“, – aiškina ūkininkė iš Prienų r. Rasa Rasimaitė.

Beje, Lietuva šiuo atžvilgiu nėra išskirtinė – tokia praktika yra visose ES šalyse, deda papildomas pastangas ir skiria finansavimą, kad užtikrintų ūkių veiklos tęstinumą, produkcijos kainų stabilumą ir apsaugotų mažus bei vidutinius ūkius nuo užsidarymo ar susitraukimo, kuomet klimatas yra nepalankus.

Be to, Lietuvoje išmokos ūkininkams yra vienos mažiausių Europoje ir siekia vos 70% ES vidurkio. Mūsų šalies ūkininkai nuo pat Lietuvos įstojimo į ES gauna mažesnes tiesiogines išmokas nei jų kolegos Vakarų Europos šalyse.

Komentuodama antrąjį mitą – apie neva besaikį purškimą pesticidais, „CropLife Lietuva“ vadovė teigia, kad pesticidai, arba kitaip – augalų apsaugos produktai, ūkininkams kainuoja, todėl jie kaip tik suinteresuoti jų naudoti minimaliai, kiek reikia išsaugoti derlių ir jo kokybę.

„Be to, didesnis augalų apsaugos produktų naudojimas didesnio poveikio neduos. Čia kaip vaistai žmogui – paprastai yra nurodyta, kokį kiekį ir kada naudoti. Taip ir su augalų apsaugos produktais, ūkininkui juos pakanka ir apsimoka naudoti tik tada, ten ir tik tiek, kiek reikia augalui nuo ligų apsaugoti“, – sako Z. Varanavičienė.

„CropLife Lietuva“ užsakymu reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ š. m. balandžio mėnesį. Tyrimo metu visoje Lietuvoje apklausta 1014 šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.

„CropLife Lietuva“ informacija

Asociatyvi 123rf nuotrauka