Ashburn +9,1 °C Mažai debesuota
Ketvirtadienis, 25 Bal 2024
Ashburn +9,1 °C Mažai debesuota
Ketvirtadienis, 25 Bal 2024

Institucijų bendradarbiavimui – EJRŽAF parama

2023/09/27


Nuo spalio 16 d. iki lapkričio 30 d. bus priimamos paraiškos paramai pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021‒2027 metų programos ketvirtojo prioriteto „Tarptautinio vandenynų valdymo stiprinimas ir saugių, apsaugotų, švarių ir tvariai valdomų jūrų bei vandenynų užtikrinimas“ priemonę „Pakrančių apsaugos funkcijas atliekančių institucijų bendradarbiavimas“. Šio paraiškų priėmimo etapu projektams įgyvendinti skiriama 2 000 000 Eur viešojo finansavimo lėšų, o paramos intensyvumo norma sudaro iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Orientuota į institucijas

Stiprinant tarptautinį vandenynų valdymą ir sudarant sąlygas užtikrinti jūrų ir vandenynų saugą, saugumą, švarą ir tvarų valdymą, Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo (EJRŽAF) lėšomis numatoma remti pakrančių apsaugos funkcijas atliekančių institucijų (PAFI) efektyvesnį bendradarbiavimą, siekiant sklandesnio bendrai atliekamų apsaugos funkcijų atlikimo bei tam skirtos įrangos ir priemonių įsigijimo, taip pat kartu naudojamos infrastruktūros pagerinimo. PAFI atsako už įvairias užduotis, kurios gali apimti saugią laivybą, jūrų saugumą, paiešką ir gelbėjimą, sienų kontrolę, žvejybos kontrolę, muitinį tikrinimą, bendrąją teisėsaugą ir aplinkos apsaugą. Todėl jos pagal savo įgaliojimus turėtų stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą, siekdamos didinti informuotumą apie padėtį jūrose ir vykdyti darnius bei ekonomiškai efektyvius veiksmus.

EJRŽAF reglamento 4-ojo politikos tikslo įgyvendinimas suteikia unikalią galimybę gerinti PAFI efektyvesnį bendradarbiavimą, skatinant sklandesnį bendrai atliekamų apsaugos funkcijų atlikimą. Sąlyginai nedidelėje Lietuvai priklausančioje išskirtinėje ekonominėje zonoje (IEZ) jūrų erdvės planavimas kaip horizontalioji kryptis jungia Lietuvos integruotos jūrų politikos įgyvendinimo kryptis ir yra tiesiogiai ir netiesiogiai susijusi su jūros aplinkos apsaugos stebėjimu ir kontrole, teritorinės jūros stebėjimu, kontrole ir gynyba, išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo stebėjimu ir kontrole, teritorinės jūros ir gretutinės zonos kontrole, žuvininkystės veiklų organizavimu ir kontrole, kitomis veiklomis.

Pagal priemonę „Pakrančių apsaugos funkcijas atliekančių institucijų bendradarbiavimas“ bus finansuojamas PAFI efektyvesnis bendradarbiavimas, kuris gali apimti saugią laivybą, jūrų saugumą, paiešką ir gelbėjimą, sienų kontrolę, žuvininkystės kontrolę, muitinį tikrinimą, bendrąją teisėsaugą ir aplinkos apsaugą. Taip pat – apsaugos funkcijoms kartu naudojamos infrastruktūros gerinimą – Kopgalio krantinių rekonstrukciją ar statybą. Bendradarbiavimas taip pat apimtų bendro patruliavimo standartinių procedūrų sukūrimą ir pritaikymą praktiniams atvejams, bendrų operacijų ar pratybų organizavimą ir bendrų ilgalaikių patruliavimų vykdymą, kitas veiklas, skirtas geresniam PAFI bendradarbiavimui užtikrinti, įskaitant reikalingų priemonių ir įrangos įsigijimą.

Pretenduoti į paramą pagal priemonę „Pakrančių apsaugos funkcijas atliekančių institucijų bendradarbiavimas“ gali Žuvininkystės tarnyba, Valstybinės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), Lietuvos kariuomenei priklausanti Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnyba.

Dėmesys Kopgaliui

Šiuo metu Lietuvos teritorinėje jūroje ir Kuršių mariose patruliuoja VSAT laivai ir kateriai, kurie atlieka kontrolės, paieškos ir gelbėjimo funkcijas, ir Žuvininkystės tarnybos laivai ir kateriai, kurie vykdo žuvininkystės kontrolę – stabdo mažąsias žvejybines, pramogines ir kt. plaukiojimo priemones patikrai atlikti.

VSAT laivai ir kateriai švartuojami ir laikomi Kopgalio krantinėje – VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Neringos pasienio užkardos Kopgalio atraminio punkto patrulinių laivų švartavimosi bazėje. Kopgalio krantinę eksploatuoja VSAT, kurioje Žuvininkystės tarnyba, esant būtinumui, turi galimybę švartuoti savo plaukiojimo priemones. Anksčiau krantinės infrastruktūros dalis nebuvo pritaikyta skirtingų tipų, dydžių plaukiojimo priemonių švartavimui, dėl ko neužtikrintos galimybės pakankamai greitai reaguoti į incidentus.

2007 m. Kopgalio krantinės infrastruktūra buvo iš dalies modernizuota. Pritrūkus finansavimo, II etapas krantinės modernizavimo nebuvo užbaigtas, todėl dalis krantinės neatitinka reikalavimų tarnybinių plaukiojimo priemonių švartavimui dėl nepritaikytų krantinių aukščio, saugaus švartavimosi elementų (knechtų, atmušų, elektros ir vandens tiekimo, privažiavimo logistiniam aprūpinimui ir pan.).

Be to, dėl vandenų tėkmės poveikio susidarančių sąnašų Klaipėdos jūrų uoste nuo 2007 m. gylis patrulinių laivų bazės akvatorijoje sumažėjo nuo 6 m. iki 2,5–3 m. Padidinus Klaipėdos jūrų uosto gylius ir sustiprėjus vandens srovėms, padidėjo šoninio bangavimo poveikis Kopgalio krantinėje prišvartuotoms plaukiojimo priemonėms, dėl ko kyla pavojus jų korpusų apgadinimui.

Viltis pateisino

Šiuo metu prie Kopgalio krantinės įmanoma sąlyginai saugiai prišvartuoti 2 patrulinius laivus, nes didesnis prišvartuotų plaukiojimo priemonių skaičius trukdo saugiam manevravimui, nors vien VSAT valdo 3 patrulinius laivus, 5 greitaeigius katerius bei 2 mažuosius katerius. Kaip pastebėjo VSAT patarėjas Giedrius Mišutis, šios plaukiojimo priemonės fiziškai negali būti dislokuojamos prie Kopgalio krantinių dėl vietos trūkumo prie saugios krantinių infrastruktūros dalies. Dėl prastos Kopgalio krantinės būklės sunku užtikrinti aukštą VSAT ir Žuvininkystės tarnybos paslaugų kokybę – infrastruktūros ir specifinės problemos apsunkina greitą Kopgalio krantinėje švartuojamų patrulinių laivų ir katerių reagavimą, padidina riziką juos apgadinti, sudėtinga užtikrinti sulaikytų ar tikrinamų plaukiojimo priemonių stabilų ir saugų prišvartavimą tikrinimui atlikti.

Nesant modernios, įvairių tipų laivams švartuoti ir laikyti reikalavimus atitinkančios krantinės su išplėtota infrastruktūra, nepakankamai išnaudojamos PAFI bendradarbiavimo ir jungtinės veiklos galimybės, nepakankama VSAT ir Žuvininkystės tarnybos teikiamų visuomenei paslaugų kokybė. Todėl nuo gegužės mėnesio VSAT jau įgyvendina vieną Europos Sąjungos Integruoto sienų valdymo, EJRŽAF ir valstybės konsoliduotomis lėšomis finansuojamą projektą, kurio vertė 4 177 908 Eur. Pabaiga numatoma 2026 m. gegužę.

Šio projekto metu bus rekonstruota Kopgalio krantinė, sudarant sąlygas pagerinti VSAT ir Žuvininkystės tarnybos teikiamų paslaugų kokybę Lietuvos teritorinėje jūroje ir Kuršių mariose, bus sukurta nauja saugiam plaukiojimo priemonių švartavimui ir laikymui krantinės infrastruktūra. Ji bus pritaikyta skirtingų dydžių plaukiojimo priemonių švartavimui, taip pat – žymiai padidintas esamų patrulinių plaukiojimo priemonių manevravimo ir švartavimo saugumas atitinkantis plaukiojimo priemonių skaičių ir skirtingus dydžius. Dalis rekonstruotos krantinės bus įrengta ir pritaikyta tikrinamųjų plaukiojimo priemonių saugiam prišvartavimui ir apžiūrai, suteikta galimybė švartuoti bendradarbiaujančių pakrančių apsaugos funkcijas vykdančių institucijų plaukiojimo priemones.

 

ŪP informacija

Socialinių tinklų nuotrauka

Dalintis

Advertisement

Advertisement

2024/04/25

Buvęs miestietis žemės ūkyje – kaip žuvis vandenyje

Kėdainių r. Vermenos žemės ūkio bendrovės (ŽŪB) karvės – vienos produktyviausių šalyje. Per dieną duoda vidutiniškai po 34 litrus pieno. „Karvė gali suėsti daug kokybiško pašaro, tačiau neduos daug baltyming...
2024/04/25

Radviliškio rajone statys „Agrokoncerno“ fermų kompleksą – darbų vertė 52,6 mln. eurų

Tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ Radviliškio rajone, Bebrujų kaime, statys modernų 52,6 mln. eurų vertės „Agrokoncerno grupės“ karvių fermų kompleksą. 53 ha ploto sklype plėtojamas kom...
2024/04/25

Vidmantas Janulevičius. Kad Rusija mūsų nepultų

Savaitgalį džiaugėmės, kad JAV Atstovų Rūmai pritarė milijardinei paramai Rusijos užpultai Ukrainai. Nepaprastai svarbus momentas Ukrainai. Ir nors skeptikai vis tiek kabinėjasi prie paramos teikimo formos, bet ne skeptikai galų gale priima pasaul...
2024/04/25

Minint Vaistinių augalų sektoriaus šimtmetį, atidaryta paroda VDU Botanikos sodo parke

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo Vaistinių augalų skyrius šiemet švenčia savo šimtąsias metines. Minint šią progą, sodo parkas pasipuošė istorinių nuotraukų ir dokumentų paroda, kurioje peržvelg...
2024/04/25

Darbštūs žemaičiai po išbandymų nepasidavė

Šilalės r. Burkėnų k. ūkininkaujančių Loretos ir Vytauto Šacauskų ūkininkavimo patirtį bene geriausiai apibūdintų žinomas posakis – kai užsidaro durys, atsiveria langas. Susidūrę su sunkumais, užsispyrę darbštūs žemaičia...
2024/04/25

Panevėžio veterinarijos tarnybai gresia pardavimas

Panevėžys (JP.lt). Pažagieniuose ruošiamasi parduoti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Panevėžio departamento patalpas. Bus pardavinėjami keli pastatai. Kol kas aukcionas nepaskelbtas, bet VMVT Panevėžio departamento darbu...
2024/04/25

Aktualūs pakeitimai dalyvaujantiems agrarinės aplinkosaugos priemonėje

Žemės ūkio ministro balandžio 22 d. įsakymu pakeistos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisyklės.
2024/04/25

Europos Parlamentas supaprastino žemės ūkio politikos reikalavimus

Trečiadienį europarlamentarai patikslino ES bendrosios žemės ūkio politikos nuostatas, kurios sumažina administracinę naštą žemdirbiams ir leidžia lanksčiau taikyti taisykles.
2024/04/25

Topinambų gumbai rūgsta stiklainiuose, o lapai džiūsta arbatėlėms

Iš tiesų džiugu, kai atsiranda į užsienio šalis išvykusių ir ten ilgokai gyvenančių lietuvių, kurie prisipažįsta: „Kai gyvenau Lietuvoje, skaičiau „Ūkininko patarėją“. Viena iš jų – Austrijoje, T...