Ashburn +6,0 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 24 Vas 2024
Ashburn +6,0 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 24 Vas 2024

BNS

 

Investicijų projektams trūkstant valstybės žemės diskutuojama, iš kur jos paimti

2023/12/08


Aplinkos viceministrei pareiškus, kad Lietuvoje beveik nėra laisvos valstybinės žemės investicijų projektams, Seimo Ekonomikos komiteto nariai abejoja, ar reikia steigti tokios žemės rezervo fondą. Kai kurie jų siūlo iš ūkininkų paimti jiems dabar nuomojamą žemę, kiti siūlo numačius saugiklius investuotojams sklypus suteikti be konkurso. 

Investicinių valstybinės žemės sklypų rezervavimą, dėl kurio dabar diskutuoja Seimas, inicijuoja Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Komitetas Investicijų įstatymo pataisų svarstyme šią savaitę padarė pertrauką.

„Neatskleistas pilna apimtimi tikrasis pakeitimų tikslas. Neteigiu, kad buvo mėginama klaidinti, bet jeigu turime išgauti tuos dalykus, nėra sąžiningas elgesys“, – komiteto posėdyje pareiškė socialdemokratas Gintautas Paluckas.

Pasak jo, neįvertintos naujo teisinio reguliavimo pasekmės.

Tuo metu Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovė Laima Mogenienė mano, kad formuojant tokį fondą valstybinę žemę galima paimti iš ūkininkų, kuriems dabar ji nuomojama. Ji, be kita ko, pasigedo informacijos, iš ko valstybinė žemė būtų paimama, jeigu ji dabar yra „įdarbinta“.

„Galvoju, kad turime dar plačiau į tą paveikslą pažiūrėti, nes esant tokioms geopolitinėms rizikoms, karo sąlygoms, būtent žemės ūkis ir maisto gamyba yra ypatingai strateginė ir nacionalinį saugumą užtikrinanti ūkio šaka“, – tvirtino parlamentarė.

Aplinkos viceministrės Monikos Juodvalkės teigimu, dabar „neįdarbintos“ laisvos valstybinės žemės beveik nėra.

„Neišnuomotų arba nesuteiktų panaudai valstybinės žemės sklypų iš principo nėra“, – komitete teigė ji.

Dabar valstybinė žemė gali būti išnuomota ne ilgiau kaip 25 metams, vėliau nuomą galima pratęsti.

„Investuok Lietuvoje“ Infrastruktūros komandos vadovės Virginijos Gelžinytės teigimu, dabar nėra ir įrankio, kaip valstybinę žemę išsaugoti ateities investicijoms.

"Laisvos valstybinės žemės, tinkamos investicijoms, nėra arba tie plotai yra labai maži. Jeigu žemė atsiranda, ji keliauja į laisvos valstybinės žemės fondą automatu ir tada iš jo panaudojama tam tikriems tikslams, bet pagrindo, kad panaudotume investicijoms, nėra“, – komitete aiškino V. Gelžinytė.

Pasak jos, investuotojai ilgai nelaukia, kol sklypas bus paruoštas: „Todėl pralaimime laike investicijas“.

V. Gelžinytės teigimu, nuo 2024 metų sausio miestuose esanti valstybinė žemė pereina savivaldai, o kaimiškose teritorijose lieka NŽT žinioje: „Rezervuoti investiciniams projektams žemę bus galima tik kaimiškose teritorijoje. Į miestų žemę nebus pretenduojama“.

Tuo metu L. Mogenienė pasigedo garantijų, kad į valstybės lėšomis sutvarkytą infrastruktūrą investuotojas tikrai ateis.

„Kokios garantijos, kad kažkokiu būdu išvystyta tokio sklypo infrastruktūra nežinant, kokiu tikslu ir koks investuotojas ateis, tam investuotojui tiks. O jeigu netiks?“ – klausė ji.

Ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis sako, jog valstybė įrengtų tik bazinę infrastruktūrą.

„Tada kiekvienas investuotojas galutinai įsirengia, kaip jam reikia, o mes kalbame apie bazinę infrastruktūrą, kuri 95 proc. investuotojų yra tokia pati – kad būtų kanalizacija, elektra, kelias“, – kalbėjo viceministras.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Ekonominės plėtros grupė vadovė Gina Jaugielavičienė pabrėžė, kad sklypas būtų rezervuojamas penkeriems metams su galimybe pratęsti dar tiek pat. Pasak jos, speciali infrastruktūra konkrečiam investuotojui nebūtų įrengiama dėl valstybės pagalbos ribojimų.

Konservatorius Mindaugas Skritulskas siūlo trumpinti žemės suteikimo procedūras dideliems investuotojams, kurie „sukurs daugybę darbo vietų, sumokės daug mokesčių“.

Siūlo nerezervuoti valstybinės žemės

G. Paluckas įsitikinęs, kad valstybinės žemės sklypų rezervuoti nereikia – jis siūlo numačius saugiklius investuotojui skirti sklypą ne konkurso tvarka.

"Tai yra supaprastinus ir sutrumpinus nuomos procedūras, kai tai racionalu, skirti sklypą. Nėra kam ir nuo ko rezervuoti, nes tai valstybinė žemė. Kam toks rezervuotos žemės fondas reikalingas?“ – komitete teigė G. Paluckas.

Jis baiminosi, kad rezervacija gali per ilgai užtrukti – investuotojas nepradės žadėtos veiklos: „Kažkas ateina, pažada ir keturis metus nieko nedaro“.

"Ar nepapulsime į tą situaciją, kai išnuomoji, sutartis būna padaryta ilgiems metams, nieko nevyksta ir ruošiasi, kaip ją (sutartį – BNS) dar perparduoti ar pernuomoti. Kaip nuo to pasisaugosime?“ – pridūrė komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius.

Konservatorius Andrius Kupčinskas mano, kad nežinant nacionalinių reikmių panaudoti valstybinę žemę trečio žemės fondo kurti nereikia.

„Pramonės parkai ir LEZ'ai ne visiškai užimti, teritorijos iki galo neišnaudotos, o mes dabar einame į kitas teritorijas ir jas rezervuojame“, – svarstė A. Kupčinskas.

M. Skritulskas taip pat teigė, jog neaišku, kam kuriamas rezervacijos fondas.

„Nuosavybės atkūrimo procesas jau yra pasibaigęs, todėl sklypai neturėtų tirpti, nykti, o teritorijos mažėti. NŽT funkcijos bus perduotos savivaldai ir tuos sklypus valdys savivalda netrukus ir ji tuos sklypus valdys ir priiminės sprendimus. Bus konkurencija tam tikra tarp savivaldybių“, – aiškino parlamentaras.

Pasak jo, tai rodo praktika – Mažeikių ir Naujosios Akmenės kova dėl investuotojo – baldų gamintojo.

Siekiant didinti Lietuvos konkurencingumą pritraukiant užsienio investicijas, pataisomis siūloma sukurti naują valstybinės žemės sklypų rezervavimo modelį, kuris leistų rezervuoti žemę projektams dar nesant potencialaus investuotojo.

Valstybė galėtų rezervuoti tokius sklypus apdirbamosios gamybos, mokslinių tyrimų ar taikomosios veiklos investicijų projektams ne miestų ir miestelių teritorijoje.

Teigiama, kad tokių sklypų poreikis iki 2030 metų bus apie 1,3 tūkst. hektarų.

 

Autorė Sniegė Balčiūnaitė / BNS

123rf nuotr.

Dalintis
2024/02/24

Jan Udo Sparenborg: „Reikia kovoti už mūsų ateitį!“

Į sausio pabaigoje Vilniuje surengtą žemdirbių protesto akciją iš tolimoje Žarėnų gyvenvietėje, Šiaulių rajone, įsikūrusio UAB „Klauso ūkis“ išvyko trys traktorininkai, du sunkvežimių vairuotojai ir pats ūkio vadov...
2024/02/24

V. Zelenskis per invazijos metines dėkoja savo žmonėms ir kariams, žada pergalę

Kyjivas, vasario 24 d. (AFP-AP-BNS). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį, minint antrąsias Rusijos invazijos metines, padėkojo savo šalies žmonėms ir kariams ir pareiškė, kad Kyjivas galiausiai pasieks...
2024/02/24

Lietuviai valgo mažiau kiaušinių nei latviai

Naujausias tyrimas atskleidė, kad vištų kiaušinius kasdien valgo vos penktadalis lietuvių, latviai šį maisto produktą į savo mitybą įtraukia daug dažniau: kiekvieną dieną juos valgantys pasisakė beveik trečdalis apklaustų gyve...
2024/02/24

Vertikalioji daržininkystė: Dubajuje – klesti, Europoje – stagnuoja

Visai neseniai bendrovė „Lietuvos oro uostai“ pranešė, kad šių metų spalį startuos tiesioginiai reguliarūs skrydžiai tarp Vilniaus oro uosto ir Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) sostinės Dubajaus. Beveik tuo pat met...
2024/02/24

Ar esame patenkinti savo gyvenimu?

Kainų lygis, kariniai ir politiniai neramumai bei asmeninio pobūdžio realijos prisideda prie to, kaip kiekvienas iš mūsų vertina savo pasitenkinimą gyvenimu. O kaip sekasi visai Lietuvai šioje srityje – ar esame gyvenimu patenk...
2024/02/24

Ekologinės sistemos – EK pertvarkų akiratyje

Europą drebinant žemdirbių protesto akcijoms ir Europos Komisijai (EK) skubiai ieškant būdų, kaip palengvinti ūkininkų gyvenimą – sumažinti jų veiklai keliamus reikalavimus ir palengvinti galimybes jų produkcijai konkuruoti su importu...
2024/02/24

Vaikui už prarastą regėjimą priteista 160 tūkst. eurų

Lietuvos apeliacinis teismas paliko nepakeistą apygardos teismo sprendimą, kuriuo mažamečiam berniukui, dėl medikų kaltės praradusiam regėjimą viena akimi, priteista 160 000 Eur neturtinė žala. Valstybinė ligonių kasa ginčijo nustatytą neturtinės ...
2024/02/24

Ar interneto aplinkoje yra ne sukčių? Turbūt, bet – tikrinkite

Praėjusiais metais Lietuvoje fiksuota 350 romantinio sukčiavimo atvejų, gyventojai sukčiams mėgino pervesti daugiau nei 1 mln. Eur. Ne visi šie atvejai manipuliatorius pradžiugino abipusiais jausmais ar, svarbiausia – svetimais piniga...
2024/02/24

Dirvožemio degradacijos „vaistas“ – atkuriamoji žemdirbystė

Mokslininkai įspėja – per ateinančius 50 metų, dirvožemio degradacija gali apimti tokius mastus, jog nebebus įmanoma išauginti pakankamai maisto siekiant išmaitinti žmoniją. Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama tausiam ūkininkav...