„Kauno grūdų“ įmonių grupė („KG Group“) su Kauno technologijos universitetu (KTU) bendradarbiauja jau 17 metų, ypač glaudžiai – kai buvo atidarytas KTU Maisto mokslo ir technologijų kompetencijų centras. Vakar šiame centre neformalūs įmonės ir universiteto ryšiai įteisinti oficialiai: KTU rektorius prof. Petras Baršauskas pasirašė bendradarbiavimo sutartį su „KG Group“ vadovu dr. Tautvydu Barščiu.
Magistrantūra nesukuria pridėtinės vertės? Pasak rektoriaus P. Baršausko, teneįsižeidžia ir nesipiktina profesoriai, tačiau šiais laikais aukštosioms mokykloms reikia ne tik savo teisumu įsitikinusių auklėtojų, bet ir dėstytojų praktikų, o universitetų ryšiai su verslu ir pramone turi būti palaikomi nuolat. „Šimtus metų universitetai švietė visuomenę, bet ir profesūrai ne pro šalį pasimokyti iš verslininkų. Kas savaitę su jais susitikinėju“, – sakė P. Baršauskas. Rektorius apgailestavo, kad iš universitete studijavusių bakalaurų KTU dar šiaip taip gauna naudos, o štai magistrantūra „nesukuria pridėtinės vertės“. „Imkite KTU absolventus į verslą!” – T. Barščio prašė P. Baršauskas, pažadėjęs, kad KTU parengs tokius specialistus, kokių reikia „Kauno grūdų” grupei.
Garsioji lietuviška elektroninė nosis padeda iš karto nustatyti švinkstančią mėsą ir gendančią žuvį, kai žmogus dar nieko neužuodžia.Meilė ir verslas – amžinos temos „KG Group“ vadovas T. Barštys apgailestavo, kad Lietuvoje yra apie dvi dešimtys universitetų, bet kai kurie parengia tik diplomuotus braškių skynėjus Danijai ir Ispanijai. „Mūsų valstybė nuolat gesina įvairius gaisrus, švelnina ekonominių krizių padarinius, ragina veržtis diržus, taupyti. Tokia verslo ir mokslo aplinka nemaloni nei gamybinėms įmonėms, nei mokslo, mokymo įstaigoms“, – teigė T. Barštys. „KG Group“ valdymo grupės direktorius Darius Samuolis papasakojo apie naujus „Kauno grūdų“ įmonių susivienijimo verslo planus, kuriuos padės įgyvendinti KTU maisto technologai. „Siauri specialistai – jau praeitis. Šiandien reikalingi ekspertai, sugebantys nuspėti, ko vartotojams reikės rytoj. Verslo sugebėjimų tema amžina, kaip ir meilės, gėrio temos“, – aiškino D. Samuolis.
Maisto gamyba – sudėtinga technologija KTU ir „KG Group“ atstovai, susėdę prie didelio stalo, bandė nustatyti, koks iš pažiūros vienodas, skaidrus skystis (ne degtinė!) supiltas į keturis plastikinius indelius ir vieną stiklinę. Visi degustatoriai-mėgėjai teisingai atsakė, kuriuose induose pripilta saldaus, sūraus, rūgštaus, kartaus ir beskonio gėrimo, nors prof. P. Baršauskas iš pradžių teisinosi, kad žmogus, įsuktas į pašėlusį šiuolaikinio gyvenimo ritmą, nebejaučia, ką valgo ir geria. KTU Maisto mokslo ir technologijų kompetencijų centro specialistai svečiams dar parodė kompiuterinį įrenginį „Face Reader“ („Veido skaitovas“), kuris padeda iš žmogaus, kramtančio duonos ar riestainio gabalėlį, veido išraiškos nuspėti, ar tas kepinys malonus valgytojo gomuriui ir kokia tikimybė, kad eksperimento dalyvis vėliau pirks ragaujamą maisto produktą. Žurnalistai ir „KG Group“ vadovai taip pat gavo progą pamatyti garsiąją lietuvių mokslininkų sukurtą elektroninę nosį „Peres“ – prietaisą, padedantį atpažinti sugedusius mėsos, žuvų produktus, taip pat ir keptus, virtus, žmogui nė neįtariant, kad jų valgyti nebegalima. Jau vyksta pramoninė, masinė elektroninių nosių gamyba.
Autoriaus nuotraukos
Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS „ŪP“ korespondentas