Iš aukštų Briuselio bokštų Lietuvos žemdirbių nemato

Šiuo metu Europos Parlamente  (EP) dirba 2019 metais Lietuvoje išrinkti 11 europarlamentarų. Jų kadencija baigsis kitąmet, tačiau kaimo žmonės apie jų veiklą žino nedaug.  Ar šie aukščiausiojo rango politikai, kuriems mandatus dirbti Briuselyje suteikė mūsų šalies rinkėjai, inicijuodami teisės aktų pakeitimus ar bendraudami su  Vyriausybe, nepamiršta sunkioje situacijoje atsidūrusio  žemės ūkio,  nykstančio kaimo problemų?

Parskrenda tik savaitgaliais

Lietuvos žmonių išrinkti europarlamentarai Petras Auštrevičius, Vilija Blinkevičiūtė, Stasys Jakeliūnas, Rasa Juknevičienė, Andrius Kubilius, Aušra Maldeikienė, Liudas Mažylis, Juozas Olekas, Bronis Ropė, Valdemaras Tomaševskis ir Viktoras Uspaskichas į tėvynę grįžta dažniausiai tik savaitgalį.

Porą dienų paviešėję namuose, kartais susitikę su mūsų valdžios atstovais, rinkėjais, pirmadienį jie sėda į lėktuvą ir skuodžia atgal į Briuselį. Ne kažką per tokį trumpą  laiką čia ir nuveiksi,

Pasak Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkės Danutė Karalevičienės, gal tik europarlamentaras B. Ropė domisi kaimu ir žino, kas darosi žemės ūkyje, ko jam trūksta.

„Nepasakyčiau, kad daugiau kam nors mes rūpime ir kad kas dėl mūsų suka galvą. Gal ko nors nežinau, bet, mano manymu, yra taip. Jeigu reikia spręsti kokią nors problemą, dažniausiai kreipiamės į B. Ropę.

Pagalbos nesitiki

Kreiptis  į kurį nors kitą europarlamentarą, ieškoti pagalbos ar paramos, D. Karalevičienės teigimu, labai sudėtinga. „R. Juknevičienei ar V. Uspaskichui  reikėtų pradėti viską pasakoti nuo pradžių. Kol išaiškintume, o jie dar gerai nesupras, ko mes čia norime, tai paskui atsidurtume tik­rai nepavydėtinoje padėtyje. Prieš dvejus metus, kai piketavome Briuselyje, susitikome su europarlamentarais A. Kubiliumi, R. Juknevičiene ir kt. Jiems buvo sunku suprasti, ko mums reikia. Bet jie ir patys kartais pripažįsta, kad jų balsas EP nėra lemiamas, reikia su daug kuo derinti kituose komitetuose. Vienu žodžiu – darykite, kaip norite,  mes tam neturime laiko. Jie mūsų lyg ir klauso, bet naudos iš to mažai. Kalbėjome su jais Briuselyje dėl išmokų ūkininkams ir labai prašėme, kad stengtųsi, jog jos būtų padidintos ir kiek nors priartintų prie kitų šalių išmokų, bet – jokios pagalbos. Ir dabar nė vienas iš jų nepaskambina ir nepaklausia: gal reikia kuo nors padėti?“, – neslėpė pasipiktinimo žemės ūkio tarybos pirmininkė.

Reikia aktyvių ir iniciatyvių

„Kai Lietuva prieš 18 metų tapo Europos Sąjungos nare, mums visiems reikėjo susivokti, kad jau nebėra „mes“ ir „jie“. Mes esame Vakarai, EP priimami reglamentai yra ir mūsų reglamentai, keičiantys kiekvieno gyvenimus čia – Lietuvoje.

Todėl labai svarbu, kad EP dirbtų aktyvūs ir iniciatyvūs europarlamentarai. Žvelgiant į EP narių iš Lietuvos pasisakymų / projektų ar pasiūlymų teikimo statistiką, manau, tikrai yra dar daug erdvės tobulėti. Kita vertus, darbas komitetuose galbūt yra mažiau matomas, bet jis yra labai svarbus. Net ir teisiškai neįpareigojančios komitetų išvados ar rezoliucijos yra svarbios tiek Europos Komisijai, tiek valstybėms narėms“ , – sakė Lietuvos augalų apsaugos asociacijos direktorė Zita Varanavičienė.

Erdvės tobulėti visada yra

Pasak asociacijos vadovės, mums aktualiausi yra Žemės ūkio ir kaimo plėtros (AGRI) ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos (ENVI) komitetų sprendimai bei išvados.

„EP yra atvira institucija ir sėdint Lietuvoje galima internete rasti balsavimo rezultatus, kaip vienu ar kitu klausimu balsavo europarlamentarai. Neslėpsiu, kartais tie balsavimo rezultatai stebina, nes matomas pasidavimas emocijoms ar mados vėjų vaikymasis. Ypač glumina, kai balsuojama dėl veikliųjų medžiagų, prisipažino Z. Varanavičienė. – . Suprantu, kad tokio tipo klausimai yra labai ekspertinio lygio ir reikalauja specifinių žinių. Galiu tik įsivaizduoti dokumentų gausą EP, tikrai nėra lengva iki menkiausių detalių įsigilinti į reikalo esmę, tačiau yra padėjėjai. Jų pareiga tinkamai pristatyti klausimą ir numatyti priimamų sprendimų poveikį realiam gyvenimui. EP darbas sudėtingas, todėl erdvės tobulėti visada yra.“

Mato tik vienintelį

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Petras Puskunigis buvo nusiteikęs skeptiškai: „Aš matau tik vieną europarlamentarą, kuris atstovauja savo šalies žemdirbiams, tai – B. Ropė. Tik jis inicijavo peticijos parašų rinkimo akciją dėl išmokų sulyginimo su ES vidurkiu. Jis vienintelis, kuris ir toliau šį klausimą judina ir neduoda ramiai gyventi EP, nuolat teikia Lietuvos žemdirbiams aiškinimus bei atsakymus ir visais kitais klausimais. Akivaizdžiai matosi, kad jis ten, Briuselyje, dirba dėl mūsų žemdirbių. Nesinori labai baisiai peikti ar aukštinti, bet sakau tai, ką matau ir girdžiu. Daugiau nepastebėjau nė vieno, kuris atstovautų žemdirbiams.

Ir dėl tos pačios peticijos dėl išmokų suvienodinimo B. Ropė buvo vienintelis, atsiliepęs į mūsų šauksmą. Kiti irgi yra bendrauja, bet pastangų matau tik iš jo vieno. Dabar mums būtų ypač svarbūs europarlamentarų veiksmai dėl Lisabonos sutarties papildymo, aktyvi jėga priimant nuostatas, susijusias su bendrąją žemės ūkio politika ir žaliąja architektūra.

Prieš rinkimus kalbės kitaip

Žemdirbys, pasak P.Puskunigio,  šiandien Lietuvoje nėra tas žmogus, kuris būtų vertinamas kaip gamybininkas, maisto gamintojas. „Ateis rinkimai ir politikai pradės kitaip kalbėti. Prasidėjus rinkimų kampanijai, jie į žemdirbius šiek tiek atsigręžia, a, o dabar jiems kaimas visiškai neįdomus.

Manau, kad jau šį rudenį situacija gerokai pasikeis. Maisto stygius jau dabar yra akivaizdžiai matomas ir bus įvardijamas, tai gal tada ir bus pradėta truputį rimčiau atsisukti į žemės ūkį, – prognozavo bendrovių asociacijos vadovas. – O dabar, kalbama ar nekalbama, yra visokios taisyklės, įvairūs reikalavimai, deja, bet jiems viskas eina pro ausis. Labai retai kas nors užkimba, nedaug yra ne tik tokių europarlamentarų, bet ir mūsų Seimo narių – tikrų valstybininkų, kurie suprastų žemdirbį. Galime pasidžiaugti tik Seimo Kaimo reikalų komitetu, kuris gyvena tais reikalais, žino žemdirbių bėdas ir lūkesčius, tik  ne visada kitų politikų yra girdimas.“

Pasigendama dėmesio ūkininkams

„Ar mūsų išrinkti europarlamentarai Briuselyje teikė, siūlė kokių nors teisės aktų pakeitimų, aš nežinau, negirdėjau. Tačiau manau, kad Jie per mažai dėmesio skiria Lietuvos ūkininkams ir nelabai su jais bendrauja, išimtis – tik keletas europarlamentarų, kurie bando palaikyti kontaktą su ūkininkais, žemdirbių savivaldos atstovais. Mano nuomone,  daugiausia dėmesio Lietuvos žemdirbiams ir kaimui skiria B. Ropė ir šiek tiek mažiau – J. Olekas. Kitiems, atrodo, tai neįdomu“.