Iš Egipto – pesticidais užterštos uogos bei vaisiai

Užterštos braškės...

Kaip skelbia portalas sadyogrody.pl, sausio 27 d. Lenkijos valdžios institucijos pranešė apie įspėjimą RASFF (ES Skubaus perspėjimo apie maistą ir pašarus sistema) dėl aptikto oksamilo šaldytų braškių partijoje iš Egipto. Ši medžiaga buvo uždrausta ir pašalinta iš ES rinkos dar 2023 m.

Tai jau antras toks atvejis šalyje. 2025 m. lapkritį buvo pranešta apie dviejų draudžiamų medžiagų – ametoktradino ir oksamilo – aptikimą kitoje iš Egipto atkeliavusioje šaldytų braškių partijoje.

Egiptas yra pagrindinis šaldytų braškių importuotojas. 2025 m. siuntos iš šios šalies sudarė daugiau nei 74 proc. viso importo. 2025 metais Egiptas į Lenkiją įvežė net 59,7 tūkstančio tonų šaldytų braškių.

Pastaraisiais metais braškių, skirtų perdirbimui, gamyba šalies viduje smarkiai sumažėjo dėl žemų kainų ir pelningumo stokos, kai Lenkijos rinką užplūdo pigesni importuojami produktai.

...ir apelsinai

Kaip praneša portalas freshplaza.com, prasidėjus antrajai citrusinių vaisių sezono pusei, RASFF nustatė pirmąsias Egipto apelsinų partijas, kuriose aptikta leistinas likučių normas viršijančių fitosanitarinių medžiagų, draudžiamų naudoti Europos citrusiniuose vaisiuose.

Valensijos ūkininkų asociacija (AVA-ASAJA) praneša, kad Italijoje buvo sulaikyti Egipto apelsinai, kuriuose rasta 0,21 mg/kg chlorprofamo – herbicido ir augimo reguliatoriaus, ES uždrausto nuo 2019 m., o jo kiekis net 21 kartą viršijo leistiną didžiausią likučių kiekį (DLK).

AVA-ASAJA įspėja, kad Egipto vaisių ir daržovių importas neatitiko reikalavimų: vien tik šiais metais RASFF pranešė apie septynis tokius atvejus.

2025 m. buvo sulaikyta 131 prekė iš Egipto: 83 – vaisių ir daržovių, 26 – citrusinių vaisių, o 2024 m. užfiksuotas rekordinis skaičius – 180  sulaikymų: 86 – vaisių ir daržovių, 34 – citrusinių vaisių. Per pastaruosius penkerius metus Egipto vaisių ir daržovių importe buvo nustatyti net 672 tokie atvejai.

„Cheminė“ šalis

Per pastaruosius penkerius metus veikliosios medžiagos, rastos Egipto vaisių ir daržovių produktuose Europos įvežimo uostuose, surūšiuotos pagal apribojimų lygius ES gamintojams, yra šios: chlorfenapiras, fentoatas, profenofosas, diazinonas, dimetoatas, chlorpirifosas, flumetralinas ir chlorprofamas.

Remdamasis šiais duomenimis, AVA-ASAJA prezidentas Cristóbalis Aguado teigė, kad „Egiptas yra šalis, neatitinkanti maisto saugos standartų ir kelianti pavojų Europos vartotojų sveikatai“. Jis paragino komercinius operatorius, importuotojus ir didelius platinimo tinklus teikti pirmenybę ES užaugintiems citrusiniams vaisiams, kurie atitinka griežtesnius standartus nei vaisiai iš trečiųjų šalių.

Jis akcentavo, kaip svarbu remti vietinius produktus, siekiant išlaikyti įmonių socialinę atsakomybę ir užtikrinti šviežumą, maisto saugą ir tvarumą. Jis taip pat ragina vartotojus „pirkti vietoje užaugintus citrusinius vaisius, nes tai garantuoja maksimalią sveikatos ir aplinkos apsaugą, kitaip nei Egipte ir kitose ne ES šalyse užauginti citrusiniai vaisiai“: „Galime pasimokyti iš prancūzų ir italų, kurie pirmiausia perka vietoje užaugintus produktus ir importuoja tik tada, kai reikia. Jei nustosime vartoti apelsinus, mūsų citrusinių vaisių augintojai gali išnykti, kartu pasiimdami nepakeičiamą paveldą“.

Mažins kontrolę?

Portalas „Unió Llauradora“ praneša, kad RASFF 2025 m. pabaigoje aptiko iš viso 949 vaisių ir daržovių produktus iš trečiųjų šalių, kuriuose buvo veikliųjų medžiagų, kurių naudojimas Europos Sąjungoje nėra leidžiamas, arba viršijančių didžiausias leistinas likučių koncentracijas (DLK), palyginti su 892 atvejais 2024 m.

Šie skaičiai, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo dar 6,5 proc., o Turkija ir Egiptas pirmauja pagal tokių produktų sulaikymus, atitinkamai su 295 ir 81 atveju.

Tačiau Europos Komisija neseniai vykusiame Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto (SCOPAFF) posėdyje susitarė sumažinti oficialią citrusinių vaisių iš šių dviejų šalių kontrolę dėl neva pagerėjusios situacijos ES atitikties reikalavimų atžvilgiu.

Egipto atveju vaisių ir daržovių, kurių sudėtyje yra ES neleidžiamų veikliųjų medžiagų arba kurių kiekis viršija leistiną DLK, sulaikymų skaičius sumažėjo nuo 82 atmestų atvejų 2024 m. iki 81 2025 m., tai sudaro tik 1 proc., o citrusinių vaisių – nuo ​​34 iki 30, t. y. tik 4 proc. sumažėjimas. Nepaisant to, Europos Komisija mažina Egipto apelsinų patikrinimų dažnumą nuo 20 proc. iki 10 proc., teigdama, kad „nuo 2022 m. liepos mėn. apelsinams iš Egipto taikoma didesnė kontrolė dėl pesticidų likučių rizikos, tačiau atsižvelgiant į tai, kad kontrolė rodo geresnį atitikimą reikalavimams, 20 proc. lygis nebėra laikomas pagrįstu ir dažnumas turi būti sumažintas iki 10 proc.“.

Be apelsinų iš Egipto patikrinimų sumažinimo, tas pats daroma su citrinomis ir apelsinais iš Turkijos – jų patikrinimų skaičius sumažinamas nuo 30 iki 20 proc., o mandarinų, klementinų, vilkingų ir panašių hibridų – nuo ​​20 iki 10 proc..

Nesuprantama politika

Valensijos regiono ūkininkų asociacijos LA UNIÓ generalinis sekretorius Carlesas Perisas akcentuoja: „Vis mažiau suprantu Europos žemės ūkio politiką, kuri naudinga importuojančioms šalims, todėl nežinau, kaip jos galėtų sumažinti patikrinimus, pagrįstus viešai prieinamais duomenimis apie sulaikymą. Nepriimtina, kad leidžiami produktai, kurių auginimo sistemose naudojamos Europos Sąjungoje uždraustos veikliosios medžiagos.“

Jis nurodo, kad „šis naujas sulaikymo atvejų padidėjimas vyksta be jokių abipusiškumo mechanizmų gamybos standartuose tarp importuojamų ir Europos produktų, be atitinkamų sąlygų priėmimo ir be jokių įsipareigojimų mažinti veikliųjų medžiagų kiekį trečiosiose šalyse, kaip tai daroma Europos Sąjungoje“.

Priešingai ES valdžios institucijų išreikštam optimizmui, LA UNIÓ siūlo iki 50 proc. padidinti vaisių ir daržovių iš šalių, kuriose sulaikoma daugiausiai produktų, pavyzdžiui, Turkijos ir Egipto, fizinius patikrinimus. Siekdamos užtikrinti šių priemonių veiksmingumą, reikalaujama, kad šių priemonių laikotarpis būtų pratęstas iki 12 mėnesių. Jei per kurį nors iš šio laikotarpio mėnesių bus pastebėtas 5 proc. padidėjimas įspėjimų apie bet kurį produktą, organizacija siūlo išvis nutraukti žemės ūkio produktų nutraukti importą iš šių šalių.

LA UNIÓ atkreipia dėmesį, kad Europos Komisija turėtų performuluoti savo veikliųjų medžiagų mažinimo politiką, jei nepavyks pasiekti abipusiškumo principo. „Jei tam tikros medžiagos ar augalų apsaugos produktai kenkia vartotojams čia, jie kenks ir tiems, kurie importuoja į mūsų šalį“, – teigia organizacija, primygtinai reikalaudama, kad „importuojami žemės ūkio produktai atitiktų tuos pačius gamybos standartus, taikomus ir Europos ūkininkams, kurie susiduria su vis didesniais sunkumais kontroliuodami kenkėjus ir didėjančiomis gamybos sąnaudomis, kurias turime padengti“.

Vasario 11 d. Madride LA UNIÓ ragina rengti traktorių demonstracijas, siekiant pasmerkti visą šią pražūtingą Europos Komisijos žemės ūkio politiką.

Parengė Ričardas Čekutis