Iš politikų – pažadų lietus

Žinutės ūkininkams

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Kęstutis Mažeika ŪP aiškino, kad nacionaliniam saugumui užtikrinti jie žemės ūkį yra priskyrę kaip strateginę Lietuvos ūkio šaką. „Pirmoji žinutė – formuojant biudžetą, šiam sektoriui įvesti naujų mokesčių nenumatoma. Siekiame, kad gamyba būtų orientuota į pakankamą apsirūpinimą maistu: mėsa, pienu, grūdais. Kad būtų sudarytas tam tikras valstybės grūdų rezervas“, – akcentavo K. Mažeika. Anot jo, kita aktuali problema – trumposios maisto grandinės, skatinančios vidinį vartojimą. Tad norima, kad smulkieji ir vidutiniai šeimos ūkiai, kurie gamina ne tik žaliavinę produkciją, bet ir perdirbtus produktus, maksimaliai dalyvautų trumposiose maisto grandinėse ir tiektų produktus savo savivaldybių mokymo, gydymo įstaigoms.

Pasak K. Mažeikos, kaimo keliams turėtų būti sudaroma atskira programa. „Prisiminkime Sauliaus Skvernelio Vyriausybės pažadą, nors kai kas iš to gal juokėsi, išasfaltuoti apie 1 000 km žvyrkelių. Tai padaryti beveik ir pavyko, ir ši priemonė turi būti tęsiama. Tam turi būti skiriamas didesnis dėmesys, nes žmonėms susisiekimas yra svarbus, negalima apsiriboti vien magistraliniais keliais“, – kalbėjo K. Mažeika.

Svarbios ne tik žemės ūkiui, bet ir šalies gynybai melioracijos būklė yra tragiška. Pastaraisiais metais prioritetas buvo skiriamas pelkių programai. Kaip teigė K. Mažeika, girdima, kad 19 mln. Eur, numatytų pelkėms, bus „permesti“ į atsinaujinančių išteklių programą ūkininkams. Bet jis mano, kad dalis lėšų galėtų būti skirtos melioracijos sistemoms tvarkyti, nes yra rajonų, kuriuose per 30 m. valstybei priklausanti melioracijos sistemų dalis nė karto nebuvo tvarkoma.

Aiškiai įvardijo

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis ŪP tikino, jog jie savo rinkimų programoje aiškiai įvardijo, kad žemės ūkis turi būti pripažintas strateginiu sektoriumi – ir ne tik deklaratyviai, bet ir realiais darbais. „Nepamirškime, kad žemės ūkio sektorius sukuria apie 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), kitaip tariant, kiekvienas euras, kurį į šį sektorių investuosime, atneš apčiuopiamą naudą – ne tik aprūpins vartotojus maistu, bet ir papildys valstybės biudžetą. Tiesiog nusikalstama, kad dabartinė valdžia visiškai nesiskaitė su šalies žemdirbiais, neklausė jų nuomonės, rengiant svarbiausią Lietuvos žemės ūkio dokumentą – Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą (SP), ir jame priplanavo perteklinių apsunkinimų žemdirbiams, taip dar labiau apsunkindama jų padėtį konkuruojant Europos Sąjungos (ES) rinkoje“, – kalbėjo R. Karbauskis.

Jis minėjo, kad LVŽS įsipareigoja žemdirbiams dalyvauti formuojant Vyriausybę, jei rinkėjai patikės jiems mandatą. Jų partijos kandidatas į žemės ūkio ministrus, ilgametis europarlamentaras Bronis Ropė, bus atviras diskusijai su žemdirbių organizacijomis. „Mes sėsime su žemdirbiais prie bendro stalo nuspręsti, kokio žemės ūkio Lietuvai reikia, ką taisyti ydingame SP ir kokiomis priemonėmis gelbėti labiausiai skęstančius žemės ūkio sektorius, kad Lietuvos žemės ūkis vėl suklestėtų bei aprūpintų visus šalies gyventojus sveiku, kokybišku, įperkamu maistu“, – tvirtino LVŽS pirmininkas.

Žaliasis susitarimas

Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus pastebėjo, kad jų partijos rinkiminėje programoje yra numatyti planai Lietuvos žemės ūkį pripažinti šaliai strategiškai svarbiu sektoriumi, būtinu šalies nacionaliniam saugumui užtikrinti, taikyti nulinį nekilnojamojo turto mokesčio tarifą žemės ūkyje naudojamiems statiniams. Taip pat Lietuvos regionų partija žada padaryti viską, kad būtų užtikrintas atstovavimas Briuselyje Lietuvos žemės ūkio interesams, žaliasis kursas pakeistas žaliuoju susitarimu ir užtikrintas tiesioginių išmokų Lietuvoje, kurios daugiau negu 20 metų yra vienos mažiausių ES, suvienodinimas su likusių bendrijos narių ūkininkų gaunamomis išmokomis.

„Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Valstybės kontrolė, įvertinusi Regionų plėtros programą, nustatė, jog savivaldybės pasigedo kultūros, žemės ūkio, ekonomikos ir inovacijų bei energetikos sričių priemonių.

2022–2030 m. programos rengimas organizuotas nepakankamai efektyviai ir rezultatyviai, nes regionų poreikius atspindėjo tik iš dalies. Tai reiškia, kad pinigai žemės ūkiui buvo numatyti, tačiau dėl valdžios aplaidumo nebuvo sudarytos sąlygos juos panaudoti. Lietuvos regionų partija planuoja peržiūrėti Regionų plėtros programą ir sudaryti savivaldybėms palankias sąlygas išnaudoti siūlomas galimybes“, – redakcijai kalbėjo J. Pinskus.

Anot Lietuvos regionų partijos pirmininko, keliai yra ta problema, kuri jų programoje įrašyta atskiru punktu. Būtina tvarkyti Lietuvos kelius, viadukus ir tiltus, kaip vienus svarbiausių šalies infrastruktūros elementų. „Tai – tiesiausias kelias į regionų atsigavimą. Lenkijos pasirinkta schema – įkurti specialų kelių fondą ir iš jo finansuoti infrastruktūros darbus, vėliau susigrąžinant 85 proc. lėšų iš ES, puikiai veikia, todėl Lietuvos regionų partija siūlys įgyvendinti analogišką, tik mūsų šaliai pritaikytą finansavimo pritraukimo schemą Lietuvos infrastruktūrai tvarkyti“, – tvirtino J. Pinskus.

Būtina padaryti

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė ŪP minėjo, kad jų programoje tarp svarbiausių darbų yra numatyta žemės ir maisto ūkį teisiškai pripažinti strategiškai svarbiu ūkio sektoriumi. Tai būtina padaryti. Nes, kaip parodė pastarųjų metų įvykiai – COVID-19 pandemija, prasidėjęs karas Ukrainoje, maisto logistikos tiekimo grandinės trūkinėjo, kadangi kiekviena valstybė stengėsi pirmiausia aprūpinti gyventojus savos gamybos maistu. Tai labai svarbu, užtikrinant nacionalinį saugumą, esant įvairioms krizinėms situacijoms.

Pasak V. Blinkevičiūtės, žemės ūkis bus tarp prioritetinių ūkio sektorių formuojant biudžetą. Didelis dėmesys bus kreipiamas į krizinių situacijų suvaldymą, draudimo paslaugų efektyvinimą, efektyviai reaguojant ir ieškant finansavimo nukentėjusiems sektoriams ne tik nacionaliniame biudžete, bet ir ES. Pagal ES reglamentą Lietuva turi prisidėti ne mažiau kaip 15 proc. bendrojo nacionalinio finansavimo lėšų su aplinkos apsauga ir klimatu susijusioms priemonėms, o investicinėms – ne mažiau kaip 25 proc. nacionalinių lėšų. SP finansiniam laikotarpiui iš viso numatyta 4,27 mlrd. Eur paramos. Iš jų tiesioginės išmokos sudarys 3,019 mlrd. Eur, o kaimo plėtros (KP) lėšos – 1,251 mlrd. Eur, iš jų 977,5 mln. Eur bus ES lėšos. Bendrojo finansavimo (nacionalinio biudžeto) lėšos KP programai sudarys 273,7 mln. Eur, arba 22 proc.

„Atsižvelgiant į žemės ūkio sektorių esamą būklę ir Vyriausybės prioritetus, bus ieškoma galimybių padidinti kofinansavimą, siekiant greičiau diegti inovatyvias technologijas, sukuriančias didesnę pridėtinę vertę žemės ūkyje. Melioracijos sistemos Lietuvoje yra blogos būklės, bendras nusidėvėjimas siekia daugiau kaip 70 proc., todėl melioracija turi būti tarp prioritetinių žemės ūkio finansavimo sričių, numatant ilgalaikį didėjantį finansavimą. Mažinant biurokratinę naštą, būtina lengvinti sąlygas pasinaudoti parama melioracijai ir pagal SP priemones. Taip pat būtini ir ilgalaikiai sisteminiai sprendimai, užtikrinant efektyvų ir skaidrų pinigų panaudojimą, išsaugant ir rekonstruojant melioracijos sistemas. Kaimo kelių asfaltavimą ir priežiūrą (žvyravimą), manau, reikia vykdyti per kitas priemones, o investicines priemones iš KP fondo naudoti žemės ūkio gamybai skatinti, kad būtų kuriama pridėtinė vertė ir didėtų žemės ūkio konkurencingumas“, – redakcijai aiškino V. Blinkevičiūtė.

Perskirstytų pinigus

Taikos koalicijos atstovas Mindaugas Puidokas ŪP tikino, kad jie siūlys mažinti akcizą ūkininkų naudojamam žaliajam dyzelinui, kurio didinimui nepritarė. Kelių tiesybos, remonto finansavimas 2024 m. buvo išaugęs, tačiau kelių būklė, ypač regionuose, išlieka gana prasta. Melioracijos problemos matomos visoje Lietuvoje, o finansavimas šiais metais, sprendžiant šias problemas, buvo per mažas – 30 mln. Eur iš europinių projektų ir 10 mln. Eur – iš valstybės biudžeto. „Skaičiuojama, kad kritinės būsenos melioraciją Lietuvoje remontuoti prireiktų bent 100 mln. Eur kasmet. Akivaizdu, kad finansavimas turi būti didinamas ir peržiūrimas“, – minėjo M. Puidokas.

Jis tvirtino, kad Taikos koalicija sieks sudaryti sąlygas visoms perspektyvioms, konkurencingoms, patrauklioms, tvarioms ir darnioms ūkininkavimo veikloms. Todėl programoje įsipareigojama siekti, kad Lietuvos ūkininkai gautų tokias pačias tiesiogines išmokas kaip ir jų kolegos kitose ES šalyse, pasipriešinti žemės ūkį naikinantiems žaliosios darbotvarkės principams, nes dėl jų visoje Europoje masiškai priversti trauktis iš žemės ūkio smulkieji ir vidutiniai ūkininkai. „Atlikus išsamų valstybės išlaidų ir valdymo auditą, peržiūrėtume pinigų skyrimą žemės ūkio sričiai“, – garantavo M. Puidokas.

Įrašyta būtinybė

Liberalų sąjūdžio narys Simonas Gentvilas aiškino, kad jų programoje įrašyta būtinybė Lietuvos žemės ūkį pripažinti strategine šaka. „Sieksime, kad Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) ir jai pavaldžių institucijų bei įstaigų vadovais būtų atrenkami asmenys, turintys patirties ir kompetencijos žemės ūkio srityje, užtikrinsime ŽŪM, jai pavaldžių institucijų ir įstaigų specialistų kompetencijų žemės ūkio srityje didinimą. Rengiant žemės ūkio sektoriaus strateginius dokumentus ir teisės aktus bei juos įgyvendinant, užtikrinsime produktyvų ir skaidrų dialogą su visais suinteresuotaisiais vietos lygmens subjektais. Skatinsime ir įgalinsime ŽŪM pavaldžias įmones bei organizacijas dalyvauti ES finansuojamose programose ir projektuose, pritraukti ES fondų lėšas administraciniams gebėjimams stiprinti, Lietuvos žemės ūkiui ir jo produktams populiarinti. Peržiūrėsime žemės ūkio sektoriaus reguliavimą, panaikinsime perteklinius reikalavimus, orientuosimės į technologijų plėtrą ir inovacijų diegimą, o ne ribojimą ir kt.“, – Liberalų sąjūdžio Seimo rinkimų programą redakcijai citavo S. Gentvilas.

Jis teigė manąs, kad būtų kurioziška numatyti žemės ūkį strategine ūkio šaka, bet prie jos neprisidėti valstybės ištekliais. Todėl valstybės biudžetas turi orientuotis ir į žemės ūkio SP nepadengtas sritis, kurios itin svarbios vientisai ir konkurencingai žemės ūkio gamybos bei perdirbimo grandinei. „Taip pat planuojame parengti ilgalaikį melioracijos sistemų tvarkymo planą, prie jo tiesiogiai prisidėti valstybiniais ištekliais. O kaimo kelių finansavimas reikalauja gerokai stipresnių savivaldybių biudžetų, todėl plėsime savivaldybių galimybes telkti finansus kelių tinklui tvarkyti“, – žadėjo Liberalų sąjūdžio narys.

Biudžetas suformuotas

Politinės partijos „Nemuno aušra“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis redakcijai tvirtino, kad žemės ūkis privalo būti prioritetinė Lietuvos ūkio šaka. „Dabartinis biudžetas jau suformuotas, jis – pateikimo stadijoje. Naujas Seimas prisieks lapkričio 17–20 d. Biudžetą reikia priimti iki gruodžio 30 d., tačiau dažniausiai jis būna priimamas prieš Kūčias. Tad biudžete neatsiras papildomų lėšų žemės ūkiui. Kitų metų sausio–kovo mėn. bus galima žiūrėti programas, projektus ir ruoštis liepos mėn., kada bus galima numatyti tam tikrą rezervą, gavus viršplaninių pajamų, ar melioracijai, ar žvyrkelių programai. Dabar nereikia apgaudinėti žmonių – juk biudžetas beveik suformuotas. Be to, stebint tai, jog valdančiąja dauguma planuoja būti socialdemokratai, konservatoriai ir liberalai, žinoma, jei tam pritars rinkėjai, tai jie biudžeto projekto tikrai nekeis“, – svarstė R. Žemaitaitis.

Redakcijos nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.