Iš užmaršties kyla Palėvenės dominikonų vienuolynas

Palėvenės dominikonų vienuolyno statinių ansamblis įsteigtas Palėvenės savininko Mykolo Lauryno Odlianskio-Počobuto ir jo žmonos Marijos. Baroko ir neoklasicizmo bruožų turintis vienuolynas pastatytas 1690–1779 m., vėliau pristatyti trys korpusai. Degė 1955 m., iš dalies rekonstruotas XX a. II p. – XXI a. pr.

Palėvenės dominikonų vienuolyno statinių ansamblis Kupiškio rajone (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 1488), kurį be vienuolyno sudaro dar ir bažnyčia, šventoriaus tvora su vartais, sandėlis, svirnas, arklidė su ratine, vienuolyno tvora – nacionalinio reikšmingumo statusą turintis kultūros paveldo objektas, paminklas. Palėvenės bažnyčioje 1753 m. rugpjūčio 5 d. pakrikštytas žymus architektas Laurynas Gucevičius (1753–1798). Nuo 1798 m. vienuolyne vyko teologijos ir retorikos studijos dominikonams. 1811 m. iš Vilniaus čia perkeltas filosofijos kursas. 1849 m. čia palaidotas Dominykas Sutkevičius (1781–1849), apie 1835 m. sudaręs lietuvių–lenkų ir lietuvių–lotynų–lenkų k. žodynus. 1855–1859 m. Palėvenėje Rapolas Jasikevičius (1801–1879) parašė pirmąjį lietuviškų pamokslų keturtomį. 1858 m. vyskupas Motiejus Valančius (1801–1875) Palėvenėje pradėjo blaivybės sąjūdį.

Kultūros paveldo departamento fotoinformacija