Iš VDU Botanikos sodo Kaune ritasi galinga didžiojo jurginų žydėjimo banga

Gausiausioje kolekcijoje – masinis žydėjimas

VDU Botanikos sode šiuo metu auginama per 850 jurginų veislių ir rūšių, iš kurių net 125 išvestos Lietuvos selekcininkų, 19 veislių įtraukta į Lietuvos augalų nacionalinius genetinius išteklius. Ši kolekcija ne tik saugoma, bet ir nuolat plečiama bei pristatoma tiek Lietuvos, tiek tarptautinei auditorijai. Joje gausu ir užsienietiškų veislių – nuo Latvijos, Estijos, Sakartvelo iki Lenkijos, Nyderlandų ar Japonijos.

Šiandien lankytojai sode gali iš arti pamatyti daugiau nei 2 000 augalų: nuo žavių pomponinių iki įspūdingų bijūnažiedžių, nuo sodriai raudonų iki dvispalvių, beveik juodų ar žalsvo atspalvio žiedų. Visi šie augalai suskirstyti pagal Tarptautinį jurginų registrą į 14 grupių, atsižvelgiant į žiedynų formą ir struktūrą. Ir kiekvienas jų – su savo vardu, istorija ir charakteriu.

Sode jurginai susodinti keliose vietose: viename didžiųjų masyvų eksponuojamos užsienietiškos jurginų veislės, susodintos pagal grupes – kad lankytojams būtų ypač patogu pažinti šių gėlių įvairovę.

Kita ekspozicija, įrengta priešais Planetos X pievą, šiemet atnaujinta: joje pakeistas dirvožemis, augalams sukuriant ypač palankias sąlygas. Čia įkurdintos lietuviškos, taip pat ir Lietuvos augalų nacionalinių genetinių išteklių sąraše esančios jurginų veislės.

Jurginai – iš Meksikos į mūsų sodus

Nors šiandien vasaros pabaigą simbolizuojantys jurginai jau yra tapę tradiciniu gėlynų augalu, tačiau jų istorija Europoje prasidėjo tik XVIII a. pabaigoje, kai Karališkųjų Madrido sodų botanikas A. J. Cavanilles iš Meksikos gavo jurginų sėklų siuntą. Iš jų išaugo iki tol Europoje nematyti augalai – taip buvo aprašyta naujoji Dahlia gentis, pavadinta švedų botaniko Anders Dahl garbei. Šiuo metu pasaulyje užregistruota per 15 000 jurginų kultivarų, o selekcijos darbai nesustoja – taip pat ir Lietuvoje.

Kaune išvesti jurginai keliauja po konkursus Europoje

VDU Botanikos sodas – ne tik kolekcijų saugotojas, bet ir aktyvus tarptautinės jurginų selekcijos dalyvis. Ne viena sode išvesta veislė buvo pristatyta įvairiuose konkursuose ir renginiuose Europoje: nuo Lenkijos, Prancūzijos iki Estijos, sulaukdamos selekcininkų iš viso pasaulio dėmesio.

Kaip pastebi VDU Botanikos sodo Ekspozicijų ir kolekcijų skyriaus vadovas ir jurginų selekcininkas dr. A. Balsevičius, Kaunas tampa jurginų bangos pradžia, kuri vėliau vilnija per visą Europą.

Būtent tokią bangą sode sukels rugpjūčio 29–30 dienomis vyksiantis Tarptautinis jurginų festivalis: tai šventė, skirta ne tik gėlių mylėtojams, bet ir visai šeimai – joje laukia skintų jurginų žiedų paroda, tarptautinis konkursas, žinių diena su gausybe ekskursijų bei paskaitų, edukacijos, susitikimai su selekcininkais, augintojų mugė, taip pat koncertai ir žiedų dalybos.

Pirmąją festivalio dieną žiedų fone vyks vakarinis koncertas – Evelinos Sašenko muzikinis pasirodymas „I LOVE PARIS“, kuriame skambės legendinių prancūzų atlikėjų kūriniai: nuo Edith Piaf iki Jacques Brel.

Antrąją dieną žiniomis ir patirtimi dalinsis augalų selekcininkai bei botanikos sodo ekspertai – tai puiki proga ne tik grožėtis, bet ir sužinoti, kaip auginami ir prižiūrimi jurginai, kuo ypatingos konkrečios jų veislės, užduoti rūpimus klausimus.

Paskutinę festivalio valandą, šeštadienį, vyks žiedų dalytuvės – visi skinti jurginai bus padovanoti lankytojams. Tad namo galima išsinešti ne tik įspūdžius, bet ir kvapnią gėlių puokštę.

Konkursas – garbė ir intriga

Festivalio metu vyks ir tarptautinis jurginų konkursas, kuriame varžysis naujos ir išskirtinės selekcininkų sukurtos veislės. Joms bus skiriami prizai, o vertins ne tik tarptautinė profesionalų komisija, bet ir patys lankytojai. Publikos simpatijos prizas – vienas laukiamiausių šventės momentų.

Praėjusiais metais publikos mylimiausia tapo A. Balsevičiaus sukurta veislė ‘Orija’, o didįjį prizą pelnė estiškoji ‘Metsavana’, sukurta selekcininkės Margus Maripuu.

VDU fotoinformacija