Olandijos ūkininkų rykštė – pelės, žąsys ir sausra

Vanduo prieš peles

Pelių antplūdžio problema ypač paveikia Fryzijos ūkius, kur vyrauja durpingi ir molingi dirvožemiai, rašo portalas topagrar.com.

Vienas iš būdų kontroliuoti pelių populiacijas – periodiškai užlieti pievas. Būtent tai ir padarė Harry Krameris, pieno ūkininkas iš Koufurderigge vietovės. Jis valdo 63 hektarų ūkį, kuriame vyrauja ganyklos ir auginami kukurūzai, ir turi 135 melžiamas karves.

Praėjusių metų lapkričio pabaigoje H. Krameris vandeniu užtvindė dalį savo žemės. Iki pavasario šis metodas davė norimą efektą – pelių skaičius gerokai sumažėjo, o jų aktyvumas ganyklose buvo apribotas. Tačiau problema neišnyko visam laikui.

Graužikai sugrįžta

Laikui bėgant minėto ūkininko ganyklose vėl pradėjo rodytis graužikai. Pasak H. Kramerio, pelės migruoja iš aukštesnių polderių pylimų, kur joms geresnės išgyvenimo sąlygos.

Ganyklose ir pasėlių laukuose vėl atsiranda būdingų urvų ir požeminių tunelių labirintai. Tai rodo, kad vien lauko užtvindymas gali sumažinti problemą, bet nebūtinai ją visiškai išspręsti.

Pasak Johaneso van Straleno iš organizacijos „Boeren Natuur Westergo“, problema gali net aštrėti. Jis pažymi, jog laikotarpiai tarp didelių pelių antplūdžių trumpėja: anksčiau rimtos problemos kildavo maždaug kas ketverius ar penkerius metus. Dabar ūkininkai jas mato kas trejus ar ketverius metus.

Viena iš padažnėjusio graužikų paplitimo priežasčių gali būti vis ilgesni sausros laikotarpiai.

Pelės nenori gyventi drėgnose vietose. Kai dirvožemis išdžiūsta, pievų sąlygos joms tampa daug palankesnės. Tada jos gali lengviau rausti urvus ir požeminius tunelius.

Štai kodėl potvyniai naudojami kaip vienas iš būdų sumažinti jų skaičių. Tačiau problema ta, kad nusausinus žemę, graužikai gali vėl apgyvendinti ganyklas.

Sausra

Pelių antplūdžiai nėra vienintelė problema, su kuria susiduria Olandijos ūkininkai. Sausra ir žąsų daroma žala taip pat smarkiai veikia pašarų gamybą.

Šį sezoną H. Krameris jau keturis kartus nupjovė žolę savo ūkyje, tačiau paskutinis pjovimas davė labai mažą derlių. Todėl ūkininkas įsitikinęs, jog šiais metais savo žemėje negalės pagaminti pakankamai pašarų savo bandai.

Bendrovė ketina kompensuoti trūkumą iš praėjusių metų atsargų. Tačiau keli nepalankūs veiksniai gali vienu metu paveikti ūkio pašarų balansą.

Įdomu tai, kad nepaisant sausros problemų, Fryzija šiuo metu turi daug vandens. Fryzijos vandens tiekimo administracija praneša, kad vanduo iš Eiselmerio ežero vis dar gali būti nukreipiamas į Fryzijos vandens sistemą ir vėliau naudojamas polderiams maitinti.

Tačiau dėl augančios vandens paklausos ūkininkai privalo iš anksto pranešti apie planuojamą drėkinimą.

Žąsys

Nyderlanduose žiemoja apie 2,4 milijono arktinių migruojančių žąsų, o maždaug 150 000–500 000 lieka ištisus metus veistis.

Kaip skelbia NL Times, bendra laukinės gamtos padaryta žala Nyderlandų dirbamai žemei siekė maždaug 50 mln. eurų, o didžiąją dalį šios žalos sudarė žąsys – apskaičiuota, jog žąsų padaryta žala Nyderlanduose pernai siekė maždaug 34 mln. eurų.

Utrechte, kur žąsų daroma žala kasmet siekia 4 milijonus eurų, pareigūnai dislokavo dronus ir lazerinę įrangą paukščiams atbaidyti. Dūzgiantys dronai kai kuriose vietovėse žalą sumažino maždaug 50 procentų, teigė Sandro Broeke, žąsų koordinatorius Utrechto faunos draugijoje.

„Žąsis išgąsdina dronų garsas ir jos pakyla, o kitiems pievų paukščiams tai nepakenks“, – sakė jis .

Regionai, kuriuose gausu vandens išteklių ir daugiausia pieno ūkių, pavyzdžiui, Fryzija, Gelderlandas ir Šiaurės Olandija, patiria didžiausią laukinių žąsų spaudimą.

Nyderlandų pavyzdys iliustruoja problemas, kurios gali būti pažįstamos ūkininkams ir kitur Europoje: žąsys bei sausra gali vienu metu pabloginti pašarų gamybos sąlygas ir tuo pačiu skatinti kenkėjų vystymąsi. Vietovėse, kuriose yra pelių antplūdžio rizika, periodiški potvyniai gali padėti sumažinti graužikų populiacijas, tačiau problema gali vėl iškilti, kai sugrįš sausros sąlygos.

Parengė Ričardas Čekutis