Išardytas fiktyvių „jaunųjų ūkininkų“ tinklas

Ikiteisminį tyrimą organizavo Europos prokuratūros (EP) deleguotųjų prokurorų biuras Lietuvoje, jį atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai.

Apkaltinamuosiuose teismų nuosprendžiuose dėl sukčiavimo stambiu mastu, dokumentų klastojimo veikiant organizuotoje grupėje, kaltais pripažinti 4-i nusikaltimų organizatoriai, jiems skirtų baudų suma siekia per 150 tūkst. eurų. Dar 22 schemoje veikę vykdytojai, tyrimo metu prisipažinę apie padarytas nusikalstamas veikas, teismuose patvirtintais sprendimais buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Iš nusikalstamos schemos dalyvių taip pat konfiskuota virš 34 tūkst. eurų, be to jie įpareigoti sumokėti dar ir 37 tūkst. eurų į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Europos deleguotųjų prokurorų biuras Lietuvoje praneša, kad tyrimo metu buvo atlyginta ES ir Lietuvos biudžetams padaryta 0,5 mln. žala.

Byloje buvo nustatyta ir teisme įrodyta, kad keturi Lietuvos piliečiai organizavo sudėtingą ir ilgą laiką veikusią sukčiavimo schemą. Jos esmė – dirbtinai sukurti fiktyvių „jaunųjų ūkininkų“ tinklą, kuris formaliai atitiktų ES paramos gavimo kriterijus, tačiau realiai nevykdytų jokios savarankiškos ūkinės veiklos. Į schemą buvo įtraukiami asmenys, kurie savo vardu teikdavo Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) paraiškas paramai gauti, tačiau faktiškai veikė pagal organizatorių nurodymus ir nepriimdavo savarankiškų sprendimų.

Sukčiavimo modelis buvo grindžiamas keliomis tarpusavyje susijusiomis grandimis. Pirmiausia buvo rengiami ir teikiami suklastoti dokumentai – paraiškos, verslo planai, įsipareigojimai bei kiti duomenys, sudarantys įspūdį apie planuojamą realią ūkinę veiklą. Toliau buvo sudaromi apsimestiniai žemės sklypų pirkimo – pardavimo, nuomos ar panaudos sandoriai, kuriuose buvo nurodomos tikrovės neatitinkančios, dažnai dirbtinai padidintos kainos. Šių sandorių pagrindu imituoti ir finansiniai atsiskaitymai – pinigų pervedimai, paskolos, kurie realiai neatspindėjo tikrų ekonominių santykių.

Kita svarbi schemos dalis buvo ūkinės veiklos imitavimas. Nors dokumentuose buvo deklaruojama daržininkystės, bitininkystės ar kita žemės ūkio veikla, iš tiesų ją vykdydavo kiti asmenys arba ji apskritai nebūdavo vykdoma. Fiktyvūs ūkininkai nevaldė ūkių, neprisiėmė finansinės rizikos, neinvestavo savo lėšų ir nesiekė įgyti reikalingų kompetencijų. Visa veikla buvo koordinuojama organizatorių, siekiant formaliai atitikti ES paramos sąlygas.

Galutinis schemos tikslas buvo pasisavinti gautas paramos lėšas. Tai pilnai buvo planuojama padaryti pasibaigus „jaunųjų ūkininkų“ projektų kontrolės laikotarpiui – susigrąžinant ar realizuojant formaliai įsigytą turtą (žemės sklypus) ir pasidalijant lėšas tarp nusikalstamos schemos dalyvių. Visa schema nuo pat pradžių buvo orientuota ne į teisėtą ūkinę veiklą, o į neteisėtą praturtėjimą apgaule, taikant sudėtingą nusikalstamą schemą.

Teismo nuosprendžiu užbaigtas pirmasis didelio tyrimo etapas. Europos prokuratūra kartu su FNTT toliau tęsia tyrimą dėl kitų daugiau nei keliasdešimt analogiškų įtariamų nusikalstamų veikų epizodų.

Asmenis, įtariančius, kad galėjo būti įtraukti į panašias nusikalstamas veikas ar patys įsitraukė į tokias schemas, taip pat turinčius informacijos apie kitų asmenų galimai vykdomus analogiškus nusikaltimus žemės ūkio sektoriuje, teisėsauga kviečia susisiekti.

Pranešti apie nusikalstamas schemas, susijusias su ES paramos lėšomis finansuojamais projektais, galima FNTT ar Europos prokuratūrai oficialiuose tinklalapiuose nurodytais kontaktais.

FNTT informacija