Išbandytos gudrybės gausina derlių

Sužavėjo rudieji pomidorai

„Pomidoras – nelepi daržovė, visada užderės, bet jeigu žmogus nejaučia malonumo juos prižiūrėdamas, domėdamasis, vargu ar verta nerti į šį užsiėmimą, – svarsto V. Kerulienė. – Pradėjusi auginti pomidorus informacijos ieškojau klausinėdama kitų augintojų internete, bendraudama su jais gyvai, pagaliau – pati bandžiau įvairius būdus. Rankų šiluma, švelnumas padeda daigams augti, stiprėti.“

Kol daigai dar neišdygę, ji kiekvieną rytą eina jų pažiūrėti: „Vos nubudusi, viena akis atmerkta, o kita dar snūduriuoja, viena koja apauta, o kita – basa, pirmiausia skubu žiūrėti, ar jau išlindo pomidoro kilputė, ar daigelis jau prašosi perkeliamas į šviesesnę vietą.“

Auginant daug pomidorų, šiltnamiuose mirguliuoja visa spalvų gama: nuo juodų ir rudų iki raudonų ir geltonų. Be šio spalvų žaismo pomidorų plotų neįsivaizduoja abu šeimininkai Valentina ir Kazimieras Keruliai. Šiltnamiams jaukumo suteikia pomidorų nokimo metu kintančios spalvos.

Šeima augina daug įvairių šios daržovės rūšių, bet išskirtinis dėmesys tenka rudiesiems. Kodėl? Nors jie trapūs, sunkiai gabenami ir plona odele, gali sužavėti saldus, švelnus skonis su dažnai juntamu dūmo poskoniu.

Tai nėra grynai rudi pomidorai, daugelis jų – su vyšniniu ar raudonu atspalviu, bet anaiptol ne antocianiniai: mėlynumo neįžvelgsi. Pristatome kelias V. Kerulienės auginamas veisles.

‘Kubinskoje Čudo’. Ne veltui pavadinimas sako, kad tai Kubos stebuklas. Atsikandus šio ruduko, pajuntamas saldumas, paskui sultingumas ir malonus dūmo skonis, rūgšties beveik nesijaučia. Krūmas 1,8 m, derlingas, žiedų nemėtė.

‘Čiornyj Maslianistyj’. Rusiška, derlinga, karščiams atspari veislė. Vaisiai įdomios rusvai rausvos spalvos, su žalsvais petukais, švelnaus skonio ir sultingi.

‘Smuglianka’. Labai gražūs kokteiliniai pomidoriukai, saldūs ir visai be rūgšties, minkštimas sultingas, marmeladinis. Krūmas vidutinio ankstyvumo, 1,8 m, labai derlingas, augo šiltnamyje.

‘Purple Heart’ – nykštukiniai, „Dwarf“ tipo pomidorai. Kompaktiškas, labai derlingas krūmas. Augo lauke, po stogeliu. Pomidorai gražios širdies formos, tamsiai ‘Čiornyj Maslianistyj’. rudi su vyšniniu atspalviu, minkštimas sviestinės konsistencijos, beveik be rūgšties. Ilgiau laikosi nuskinti.

‘Kalvados’. Išvaizdūs, labai gero skonio, saldūs, aromatingi pomidorai. Krūmo aukštis siekia 1,7 m. Vidutinio ankstyvumo, bet labai ilgai derantys pomidorai (ypač šiltnamyje).

‘Ruby Surprise’. V. Kerulienei tai vieni gražiausių ir skaniausių rudųjų pomidorų. Vidutinio ankstyvumo, 1,8 m, auginti šiltnamyje.

‘Adora’. Gražūs, saldžiarūgščiai pomidorai su dūmo poskoniu. Veislė išvesta Ispanijoje.

Didelis šiltnamis – šiltesnis

2021 m. pomidorų sezonas buvo sunkus, bet V. Kerulienė daug pasiekė atkaklumu. Šių daržovių plotas didelis: trys dideli ir dar vienas mažesnis šiltnamis. Iš viso užauginta pustrečio šimto daigų.

Derlingumas ir auginimo sėkmė priklauso ir nuo šiltnamio. Polikarbonatiniame šiltnamyje pomidorams tenka daugiau šilumos. Bet vos keliais laipsniais buvo šaltesnis kitas šiltnamis, sumontuotas iš senų medinių langų rėmų. Šalčiausias augintojų šiltnamiukas – mažiausias ir žemiausias, suręstas iš lankų.

Savo išvadomis V. Kerulienė neabejoja: „Kuo didesnis šiltnamis, tuo šilčiau, didesnį plotą įšildo saulė.“

Su augančiais pomidorais svarbu elgtis dėmesingai: nors vanduo atkeliauja iš tvenkinuko, kiekvieno kerelio apipurškimą vandeniu augintoja vadina titanišku darbu. Ypač per sausrą, kai laistyti tenka dažniau. Kadangi šiltnamiai mulčiuoti žole, lėčiau garuoja drėgmė, laistyti užtenka kartą per savaitę, bet labai didelis daigų skaičius.

Nemeile V. Kerulienė vadina ir negailestingą augalų genėjimą: „Kaip galima be saiko draskyti lapus – juk tai pomidorų plaučiai, per kuriuos jie gauna daug naudingų medžiagų, nekalbant jau apie šviesą. Lapai – fotosintezės fabrikas, be kurio medžiagos nepatektų į vaisius. Nuo lapų priklauso pomidorų skonis, saldumas.“

Tvirti kaip kareivukai

Svarbiausia – stiprus augalo šaknynas. Pašnekovė perspėja: pomidorų į grietinės indelius persodinti nereikėtų, nes jiems bus per ankšta. Talpa turėtų siekti bent 800 g, dar geriau – litrą. Augintoja tam naudoja 2 l „Dvaro pieno“ indus su rankena: nupjauna viršų, o dugne padaro skylučių. Kadangi indai kvadratiniai, taupiai sustatomi dėžėse.

Pomidorų daigai išnešami į šiltnamį grūdinti balandį. Priklausomai nuo oro sąlygų, pradžioje po valandą, o vėliau laikas ilginamas, kol apsipratę daigai paliekami ir nakčiai. Kad šaknims būtų šilčiau, indeliai su daigais sustatomi į polistireno dėžes. Kad nenukentėtų nuo šalnų, statomi keturiais agroplėvelės sluoksniais uždengti lankai.

Visa tai daroma, kol šiltnamis neatvėsęs, kad po agrodanga kuo ilgiau išliktų šiluma. Tenka ir tepalinį radiatorių įjungti, kai oro sąlygos nepalankios.

Kiek vėliau į nuolatinę vietą šiltnamyje (dalis ir į lysves be priedangos) daigai keliauja sveiki ir tvirti, išsirikiavę kaip kareivukai.

Duobės pomidorams išgręžiamos K. Kerulio sukonstruotu grąžtu, mat reikia daug duobučių. Pirmiausia jos negausiai paliejamos, o paskui dedamas visas krepšelis būtinų maistinių medžiagų. Sodinant į duobutę keliauja kelios saujos arklio mėšlo iš ekologinio ūkio, po saują žuvies, ragų miltų ir kt. Įberiamas ne visas valgomasis šaukštas superfosfato granulių ir kalio sulfato. Pasodinus daigą, šis trąšų mišinys užpilamas žemėmis. Daugiau pomidorai beveik niekuo netręšiami iki pat sezono pabaigos, tik laistomi vandeniu.

„Pirktinės trąšos gerai subalansuotos augalo poreikiams, ko nepasakyčiau apie tręšimą žolių raugu, – atkreipė dėmesį V. Kerulienė. – Dažnas daržininkas baiminasi chemijos, tačiau nevengia tręšti žolių raugais, kuriuose azoto ir kitų medžiagų santykis yra nežinomas.“

Pomidorų sultys

Supjaustytus pomidorus sudėkite į didesnį dubenį ir smulkintuvu sutrinkite iki košės konsistencijos. Tada masę pertrinkite per sietelį, kad sultys būtų be odelių ir sėklyčių. 5 l puodui dėkite ne visą valgomąjį šaukštą druskos ir užvirkite, vis pamaišydami, supilkite į stiklainius ir užsukite dangteliais. Druskos galima dėti pagal skonį.

Ko prašo pomidorai?

Kaip, ūgtelėjus daigui, suprasti, ko reikia augalui? Jeigu juoduoja pomidorų lapų galiukai, jiems trūksta kalio. „Jeigu laistome šaknis, augalas įsisavina kalcį maždaug per dvi savaites, o jeigu ant lapų – per keturias dienas“, – paaiškino V. Kerulienė.

Juoduoti gali ir nosytės, ypač ilgavaisių. Tai rodo kalcio trūkumą (ne ligą): „Kalcio pasisavinimas sutrinka dėl karščio, kai jo neužtenka dirvoje. Tokiu atveju lieka pasitelkti chemiją, kurios taip bijo kai kurie daržininkai sveikuoliai. Valgomąjį šaukštą kalcio salietros ištirpinu kibire vandens ir nupurškiu augalus. Galima ir palaistyti šiuo tirpalu: po 0,5 l augalui, tačiau purškiant ant lapų šios medžiagos greičiau pasisavinamos.“

Šiltnamiai pridengti agroplėvele, kuri kažkiek apsaugo nuo saulės. Vis dėlto, kai lauke 34 °C, augintoja apgailestauja, kad sunku tokį karštį mažinti šiltnamiuose, nebent purškiant purkštuvu su vėsiu vandeniu, kai jau nėra tiesioginės saulės. Tokiu atveju vis tiek dalis žiedų nubyra, nes yra veislių, kurios neatsparios karščiui.

Pašnekovė pabrėžė, kad pomidorų skonis labai priklauso nuo dirvožemyje esančių mineralų, ypač – nuo kalio. Dar rudenį į šiltnamį buvo vežami krituoliai obuoliai, pjaustomi moliūgai, peraugę agurkai. Pomidorams užsimezgus ir augant, jie per lapus purškiami monokalio fosfatu, nes ir kalis, ir fosforas būtini vaisiams augti ir geram skoniui formuotis.

Jolanta TAMAŠAUSKIENĖ

Valentinos Kerulienės nuotraukos

Žurnalo „Rasos“ archyvo informacija

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.