Ispanijos augintojams svyra rankos: dabar sodus ir pasėlius sukapojo ledėkai

Galinga kruša

Rytų Ispanijos gamintojai vertina praėjusią savaitę regioną siautėjusių smarkių audrų padarinius, pastebi fruitnet.com.

Augintojų sąjungų „Ava-Asaja“ ir „La Unío“ duomenimis, Valensijos regiono viduryje ir kai kuriose Kasteljono dalyse kruša padarė didelę žalą apie 12 000 ha pasėlių, įskaitant kaulavaisius, citrusinius vaisius, migdolus, persimonus ir kai kurias daržoves, o žala siekia milijonus eurų.

Mursijoje, Chumilla mieste, kuriame auga gerai žinoma kriaušių veislė „Jumilla Pear“, vaismedžiai ir kiti pasėliai taip pat patyrė didelę žalą. Vietos pranešimuose teigiama, kad apie 5000 sezoninių darbo vietų bus prarasta dėl stichijos.

Taip pat nukentėjo ir kitos Mursijos dalys, įskaitant Arčeną ir Mulą. Muloje COAG prezidentas Jose Miguelis Marinas pranešė apie padarytą žalą migdolų, alyvmedžių ir abrikosų giraitėms, vynuogynams ir net miškams.

Katastrofos zona

Arčenos merė Patricia Fernandez teigė, kad kreipėsi į regiono valdžią, prašydama paskelbti šią vietovę katastrofos zona.

„Mes palaikome savo ūkininkus, kad padėtume jiems susidoroti su nuostoliais, kurie gali priversti juos visam laikui nutraukti savo veiklą“, – sakė P. Fernandez, pažymėdama, jog preliminarūs vertinimai rodo „labai didelę žalą“ kaulavaisių ir citrusinių vaisių derliui, nors išsamus stichijos padarinių įvertinimas dar tik laukia.

Kaulavaisių veislės, kurių derliaus nuėmimas artėja, skilinėja ir pūva.

Tačiau tose pusiasalio dalyse, kuriose išvengta krušos, augintojai praneša, kad pastarieji lietūs buvo labai naudingi jų pasėliams.

Stichijos poveikis

Ispanija dar neatsigavo po kovo pabaigoje kai kuriuos šalies regionus užtvindžiusių potvynių, kuriuos sukėlė audra „Martinho“.

2025 m. kovo mėnesį iškritęs nepaprastai didelis kritulių kiekis kai kuriuose Ispanijos miestuose muša rekordus, o daugumoje jų gerokai viršija vidurkį. Daugelyje provincijų sostinių vos per pirmas dvi kovo savaites buvo viršytos įprastos viso mėnesio kritulių normos, o keliose iš jų net viršytos istorinės didžiausios kovo mėnesio kritulių normos.

Antai kaip skelbia portalas farmonaut.com, pavyzdžiui, Sevilijos ir aplinkinių vietovių žemės ūkio sektorių tiesiogiai paveikė stichinės nelaimės: liūtys, potvyniai ir uraganiniai vėjai užliejo didelius žemės ūkio plotus. Apskaičiuota, kad tam tikruose regionuose vien tik šiais metais smarkiai nukentėjo daugiau nei 15 proc. naudojamos žemės ūkio paskirties žemės.

Prasti metai

„Euronews“ skelbia, jog praėjusiais metais Europą siautusios audros ir potvyniai paveikė iš viso 413 000 žmonių, nusinešė mažiausiai 335 gyvybes, o žala, kaip manoma, siekia mažiausiai 18 mlrd. eurų.

Naujausioje ES „Copernicus“ tarnybos parengtoje ataskaitoje apie Europos klimato būklę teigiama, kad 45 proc. dienų buvo daug šiltesnės nei vidutiniškai, o 12 proc. – karščiausios per visą stebėjimų istoriją.

Daugiau nei 100 mokslininkų bei ekspertų tvirtina, kad klimato kaitos poveikis Europai, kuri šyla dvigubai sparčiau nei pasaulio vidurkis, 2024 m. buvo labai akivaizdus. Audros dažnai buvo smarkios, potvyniai – plačiai paplitę, o kai kuriose žemyno dalyse siautė precedento neturinčios karščio bangos.

„Copernicus“ ir Pasaulio meteorologijos organizacijos (WMO) ekspertai perspėja, kad „net ir nedidelė papildomo temperatūros padidėjimo dalis yra svarbi“, nes ji padidina pavojų žmonių gyvybėms, ekonomikai ir planetai.

Konkretūs veiksniai

Praėjusiais metais spartus ledo tirpimas buvo stebimas visuose Europos regionuose, o Skandinavijos ir Svalbardo ledynai patyrė didžiausią kada nors užfiksuotą masės mažėjimą.

Rugsėjį dėl Portugalijoje siautėjusių miškų gaisrų per savaitę išdegė 110 000 hektarų žemės – tai ketvirtadalis viso per metus Europoje iki 2024 m. išdegusio ploto. Iš viso gaisrai visame žemyne ​​paveikė 42 000 žmonių.

Potvyniai taip pat turėjo dramatišką ir dažnai mirtiną poveikį bendruomenėms visoje Europoje. Rugsėjį audra „Boris“ paveikė šimtus tūkstančių žmonių – dėl potvynių žuvo žmonės ir buvo padaryta žalos Vokietijos, Lenkijos, Austrijos, Vengrijos, Čekijos, Slovakijos, Rumunijos ir Italijos dalyse.

Minėtoje Ispanijoje intensyvūs lietūs spalio pabaigoje sukėlė niokojančius potvynius ir aukas Valensijoje bei kaimyniniuose regionuose. DANA buvo didžiausia praėjusių metų stichinė nelaimė. Valensijoje žuvo mažiausiai 232 žmonės, o dar daugiau mirčių užfiksuota Albasetės, Kuenkos ir Malagos provincijose. Žala infrastruktūrai ir ekonominiai nuostoliai buvo dideli – iš viso apie 16,5 mlrd. eurų.

Parengė Ričardas Čekutis