Kaunas +9,4 °C Debesuota
Trečiadienis, 14 Spa 2026
Kaunas +9,4 °C Debesuota
Trečiadienis, 14 Spa 2026




Ispanai kovoja su nematyto masto stichijos pasekmėmis
Facebook nuotr.

Ispanai kovoja su nematyto masto stichijos pasekmėmis

2024/11/06


Padidink tekstą

Po milžinišką žalą atnešusių potvynių Ispanijoje šios šalies Ūkininkų ir gyvulininkystės susivienijimų sąjunga (Union de Uniones - UU) netryško optimizmu, dėl vyriausybės teikiamo priemonių paketo, kuris esą leis atsigauti nukentėjusių regionų ūkininkams. Tačiau ūkininkų patirta žala dar neįvertinta, todėl dar anksti kalbėti apie tikslines priemones ir konkrečią pagalbą ūkiams.

Kaip paskelbė Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas, vyriausybė po daugiau kaip 220 gyvybių pareikalavusių potvynių į Valensijos regioną nusiuntė dar 5 000 karių ir 5 000 policininkų. Šiuo metu rytiniame Valensijos regione yra 14 898 kareiviai bei policijos ir civilinės gvardijos pareigūnai.

Be to, premjeras pareiškė, jog valdžia skirs 10,6 mlrd. eurų vertės pagalbos paketą, kad padėtų nukentėjusiems regionams.

Saugumo pajėgos ir pagalbos tarnybos dirba visą parą, taiso pažeistą infrastruktūrą, skirsto pagalbą ir ieško kūnų. Ugniagesiai naršo sugadintų transporto priemonių krūvas, siurbia vandenį iš apsemtų garažų ir automobilių stovėjimo aikštelių, ten gali būti aptikta daugiau aukų.

Valdžia nepersistengia

Žemės ūkio, žuvininkystės ir maisto ministras Luisas Planas išreiškė solidarumą ir paramą visiems nukentėjusiems, ypač potvynių žuvusiųjų artimiesiems, ir priminė, kad Ispanijos vyriausybė yra Valensijos bendruomenės pusėje.

Ministerija laukia, kol bus atliktas pirmasis potvynių žemės ūkio ūkiams padarytos žalos įvertinimas. Ministerijos ir departamento tikslas – kuo greičiau normalizuoti žemės ūkio ir gyvulininkystės gamybą.

Ministerija taip pat skubiai sušaukė Nuolatinę klimato ir aplinkosaugos komisiją (COPAC), kad ištirtų potvynių sukeltą padėtį Valensijos bendruomenėje, Andalūzijoje, Katalonijoje ir Kastilijoje.

Lapkričio 4 d. Ispanijos ministerija išplatinto pranešimą spaudai apie pagalbos priemonių planą nuo potvynių nukentėjusiems ūkiams.

Žemdirbių organizacija UU skelbia, jog dalyvavo vykusiame tarpžinybiniame posėdyje, kuris buvo tik formalumas, atsižvelgiant į potvynių sukeltus padarinius. Susitikimo metu buvo akcentuota kiekvienos priemonės situacija, o UU atkreipė dėmesį į tai, kad kai kurios priemonės, kurias ministerija laiko baigtomis, pavyzdžiui, forumai apie ekstensyvią gyvulininkystę ar jaunų žmonių įtraukimą, nebus laikomi baigtais, kol valdžia dėl jų nesiims konkrečių administracijų veiksmų.

„Suprantame, kad ministerija nori būti atskaitinga ir pateikti teigiamą savo veiksmų vaizdą, tačiau kol kas, net ir suvokdami, kad priemonių planą patobulinome, nesame patenkinti“, – sako UU atstovas Luisas Cortesas. – „Mes nedalyvaujame Vyriausybės džiūgavime – priešingai, mes matome, kad reikia dar labai daug nuveikti“.

Aukojimo kampanija

UU, per savo teritorinę organizaciją Valensijos bendruomenėje „La Unió Llauradora“, vos tik nuslūgus stichijai pradėjo aukų rinkimo kampaniją, kad potvynių paveikti ūkininkai galėtų atsigauti ir pradėtų judėti į priekį savo žemės ūkio valdose.

Kitos teritorinės žemės ūkio organizacijos, tokios kaip Kastilijos ir Leono ūkininkų sąjungos, taip pat bendradarbiauja įgyvendinant šią iniciatyvą ir vienija jėgas rinkdamos lėšas šiam tikslui. Prie jų prisidėjo ir „Unió de Pagesos de Catalunya“

Dalis aukų bus skirta ir traktorininkų, užimtų valymo darbuose, naudojamo dyzelino išlaidoms padengti.

Organizacija suteikė administracijoms, miestų taryboms ir nukentėjusiems žmonėms visas turimas priemones bendradarbiauti, kiek įmanoma, mažinant šios katastrofos žalą.

Kitas LA UNIÓ vykdomas veiksmas – pirštinių, naudojamų žemės ūkio darbams laukuose, platinimas nukentėjusiuose miestuose, kad jomis būtų galima išvalyti šiukšles ir rinkti purvą.

Ūkininkai solidarizuojasi

Tuo metu ūkininkai savo traktoriais ir kastuvais dirba potvynių paveiktose srityse, valo purvą ir traukia nuskendusius automobilius.

Carlesas Perisas, ūkininkų susivienijimo LA UNIÓ generalinis sekretorius, nurodo, kad „žmonių traktoriai vėl išrieda į gatves, tačiau šį kartą ne tam, kad paviešintų mūsų problemas, o tam, kad paremtų, kaip jau padarėme 2020 m. su Covid. Dar kartą parodome solidarumą, kad esame kartu su kolegomis, kaimynais, su sunkius laikus išgyvenančia Valensijos visuomene“.

Greta to Valensijos bendruomenės ūkininkai toliau vykdo savo pagrindinę pareigą, kuri yra ne kas kita, kaip sveiko, kokybiško ir vietinio maisto tiekimas visai visuomenei. C. Peris teigia, kad „be ūkininkų nėra maisto, nes esame pirmoji grandis, kuri užkuria žemės ūkio ir maisto produktų grandinę, bet taip pat solidarizuojamės su savo kaimynais šios nelaimės akivaizdoje. Daugelio mūsų ūkininkų laukai buvo nuniokoti, todėl jie taip pat nori prisidėti prie šios nelaimės padarinių šalinimo ir pagal galimybes bendradarbiauti su nukentėjusiais miestiečiais“.

Didžiausia žala

LA UNIÓ dar kartą apgailestauja dėl tragedijos masto ir reiškia nuoširdžiausią užuojautą aukų šeimoms. Organizacija taip pat atkreipia dėmesį, kad dėl potvynių patirti nuostoliai bus dideli ir vis dar neapskaičiuoti kaimo vietovėms, todėl organizacija pareikalaus tinkamos finansinės paramos ir greito pagalbos, kad nukentėjusieji kuo greičiau susigrąžintų savo sklypus ir gamybinius pajėgumus.

LA UNIÓ mano, kad šiuo metu visiškai neįmanoma įvertinti žalos nukentėjusiose vietovėse, kol nebus galimybės įvažiuoti į laukus. Nuosotlius daugiausia lėmė kruša, kuri kai kuriais atvejais buvo sausa ir todėl pavojingesnė, taip pat stiprus vėjas, nubloškęs vaisius ant žemės.

Ši liūčių, krušos ir stipraus vėjo audra sukėlė didelių tiesioginių nuostolių pasėlių, daugiausia citrusinių vaisių, persimonų, daržovių ir vynuogynų, ūkiams Riberos, Utiel-Requena, L'Horta, Hoya de Buñol, Camp de Túria ir La Serranija regionuose.

Taip pat bus labai didelių nuostolių dėl žemės ūkio infrastruktūros gedimų – tiek viešosios, kaip kaimo keliai, tiek privačios (šiltnamiai, grioviai, gyvatvorės ar tvoros, lašelinio drėkinimo įrenginiai, sienos ir kt.). Daugiausia tai susiję su žemių nuošliaužomis bei lūžusiais medžiais.

 

Parengė Ričardas Čekutis

Dalintis
2026/10/13

Triumfavo medžiotojų garbė, tradicijos ir bendrystė

Medžiotojus vienija kur kas daugiau nei aistra medžioklei. Tai žmonės, kuriems miškas – ne vien medžioklės plotai, o gyvas, nuolat besikeičiantis pasaulis, reikalaujantis pažinimo, pagarbos, rūpesčio ir atsakomybės. Jie puoselėja i&sc...
2026/10/13

Grikių sezonas – su iššūkiais

Šiemet Lietuvoje grikių pasėlių plotai padidėjo, tačiau derlius augintojų nedžiugina. Dėl lietingų orų derliaus nuėmimas vėluoja, grūdai yra labai drėgni, tad jų džiovinimo sąnaudos išaugo. Ir nors dabar rinkoje grikių supirkimo kain...
2026/10/13

Žemės ūkio ministerija neigia gandus apie kompensacijų tvarką

Daliai žemdirbių organizacijų pasipiktinus, esą Žemės ūkio ministerija neteisingai skirsto beveik 20 mln. eurų kompensacijų žemdirbiams dėl išaugusių trąšų ir kuro kainų ir kad neva „kompensacijos susižers tik didieji ūkiai,&ld...
2026/10/13

Prancūzijos laukuose dygsta kryžiai

Prancūzijos ūkininkai surengė kiek neįprastą tylų protestą, pastatydami savo laukuose geltonus kryžius: tuo mėginta parodyti, jog sausra, sunkiai pakeliamos sąnaudos ir neaiškios ateities perspektyvos žlugdo ūkius. Jau 2019 metais pana&scar...
2026/10/13

J. Eimontas. Aukštą temperatūrą grūdų rinkoje palaiko geopolitiniai veiksniai ir gamtiniai reiškiniai

Nors orų temperatūra krinta vos ne kasdien, pasaulinėje grūdų rinkoje karščio – tik daugėja. Aukštą temperatūrą toliau kursto kariniai konfliktai ir kiti geopolitiniai veiksniai, o prie jų prisijungia ir kita dedamoji – i...
2026/10/13

VU istorikas tiria vyno kultūrą tarpukario Lietuvoje: nuo namų gamybos iki atskiros pramonės šakos

Kaip vynas iš retai vartojamo gėrimo tapo tarpukario Lietuvos kasdienybės dalimi ir davė pradžią atskirai pramonės šakai? Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto magistrantūros studentas Karolis Bradūnas tiria, kaip kartu su v...
2026/10/13

Saulės ir vėjo elektrinės šiemet rugsėjį pagamino 74 proc. daugiau elektros energijos nei pernai rugsėjį

Nacionalinė elektros gamyba vis didesnė, didėjant atsinaujinančius energijos išteklius naudojančioms elektrinėms: vietinė elektra rugsėjį Lietuvoje patenkino 94 proc. šalies elektros vartojimo poreikio. Bendras šalies elektros...
2026/10/13

Estijos įmonei leista įsigyti žemės ūkio bendrovių grupės valdytoją „Litagrą“

Konkurencijos taryba davė leidimą kontroliuojančiajai bendrovei „Infortar Agro“ įsigyti 100 proc. „Litagros“ akcijų ir perimti jos vienvaldę kontrolę.