Išskirtinė parama teoriškai ir praktiškai

Liepos 18 d. įvykusiame ES Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų tarybos posėdyje Europos Komisija iš 350 mln. Eur paketo Lietuvai skyrė beveik 13,3 mln. Eur. Be to, šalies pieno gamintojai galės įsijungti į bendrą ES mastu veiksiančią 150 mln. Eur vertės paramos schemą už savanorišką pieno gamybos sumažinimą. Apie tai, ar nebus grįžtama prie pieno gamybos kvotų ir kaip turėtų būti paskirstomi gautosios paramos pinigai, su Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generaliniu direktoriumi Jonu SVIDERSKIU kalbasi „Ūkininko patarėjo“ korespondentė Irma DUBOVIČIENĖ.

– Ko pieno gamintojai gali tikėtis iš naujojo paramos pieno sektoriui paketo? – Viešąją erdvę kol kas pasiekė tik optimizmu trykštantys oficialūs spaudos pranešimai (nors mes jau analizuojame Komisijos reglamentų projektus). Reikia pripažinti ir įvertinti, kad bendros Vyriausybės vadovo ir žemės ūkio ministrės pastangos, prašant į aukščiausių Europos pareigūnų supratimo ir solidarumo, davė rezultatą – Lietuvai skirta 13,3 mln. Eur suma yra santykinai didelė dalis iš bendrai skirtųjų 350 mln. Eur. Tai turėtų būti ir ateityje sektina valstybės vadovų praktika. Tačiau iki reikšmingesnio nuostolių kompensavimo dar toli. Europos Komisija spaudos pranešime apie paramos pieno sektoriui paketą taip pat minėjo 70 proc. tiesioginių išmokų avanso išmokėjimą bei savanorišką susietąją paramą (Lietuvoje mokamą už melžiamas karves), kurios tiesioginių sąsajų su Rusijos embargo ir krizės padarinių sušvelninimu neturi... Pagal prarastas pajamas šalies pieno gamintojai yra sugrąžinti penketą–šešetą metų atgal – į 2010 m., o įvertinant katastrofiškus eksporto pokyčius ir tebesitęsiantį smukimą – dar toliau. Greitų pozityvių poslinkių, siejamų su eksporto šuolio viltimis naujose rinkose, kol kas tikėtis nėra jokio pagrindo. Akivaizdu, kad priimant ES politinius sprendimus pritrūko kompetencijos, o gal ir geresnės koordinacijos visapusiškai ir objektyviai pasekmės sistemiškai pasirengti jas sušvelninti. Didelių vilčių nekelia ir šis paramos paketas. – Komisija numatė skirti 150 mln. Eur paremti savanorišką pieno gamybos sumažinimą. Ar tai nėra savotiškas sugrįžimas prie pieno kvotų? Ar Lietuvos pieno gamintojams aktualus klausimas sumažinti pieno gamybą? – Komisija deklaruoja, kad diskusijų dėl pieno kvotų sugrąžinimo nebus. Jeigu taip ir įvyktų – praeitų keleri metai. Neaišku, kokio dydžio kvotos būtų nustatomos. Kažin, ar galėtume tikėtis gauti ankstesnių, mums patogių apimčių pieno kvotą. Lietuva niekada neviršijo turimos pieno gamybos kvotos, todėl Asociacija niekada nepalaikė paramos susiejimo su gamybos mažinimu idėjos. Tai kažkas panašaus į dabar jau kritikuojamą schemą – ankstyvą pasitraukimą iš gamybos, o tai ir darbo vietų mažinimas, žmogaus pastatymas į eilę prie „socialinės pašalpos langelio“. Tačiau sprendimas paremti gamybos sumažinimą priimtas, galbūt kaip kompromisas, atsižvelgiant į kai kurių šalių poziciją. Europos Komisijos reglamente numatyta, kad pieno gamintojai, jų grupės ar kooperatyvai galės teikti paraiškas gauti fiksuotą (reglamente kol kas dar nenustatytą) kainą už paeiliui tris mėnesius (pradedant 2016 m. spalio mėn.) neparduoto pieno kiekį, palyginti su referenciniu laikotarpiu. Schema tęsis nuo 2016 m. spalio iki 2017 m. kovo, tačiau pasirinkti bus galima, kaip minėjau, tris mėnesius paeiliui. Komisija taip pat nustatys maksimalų remiamo pieno sumažinimo kiekį ES mastu. Nors reglamento projekte numatoma, kad pirmąsias paraiškas bus galima teikti jau iki 2016 m. rugsėjo 19 d. (2016 m. spalio–gruodžio mėnesiams), kyla daugybė klausimų. Visų pirma, kokio dydžio bus nustatyta sumažinto pieno kaina? Ar Komisija orientuosis į vidutinę ES pieno supirkimo kainą? Antra, kaip šio teisės akto kontekste bus interpretuojami įsipareigojimai didinti gamybą pagal anksčiau pasirašytas paramos investicijoms pagal KPP priemones sutartis? Trečia, kaip tai suderinama su pieno tiekimo sutarčių (kurios yra svarbus ES „Pieno paketo“ elementas) pakeitimais? Atsižvelgiant į tai ir faktą, kad Lietuvoje vyksta naturalūs pieno ūkių struktūros pokyčiai, daugiausia šios paramos lėšų gali būti skirta smulkiems pieno ūkiams, nusprendusiems laikinai sumažinti parduodamo pieno kiekius ar pasitraukti iš gamybos. Manau, tai bus reikšmingas ir istorinis šio reglamento rezultatas. – Įvertinus vos 1 proc. visos ES pieno gamybos sudarančią Lietuvos dalį – skirtieji 13,3 mln. Eur, arba 3,8 proc. sumos, atrodo tikrai nemaža paramos paketo dalis. – Lietuvai skirta 13 298 661 Eur. Latvijai ir Estijai, gaminančioms apie 0,5 proc. ES pieno kiekio, skirta atitinkamai, 9 760 362 Eur, arba 2,7 proc., ir 8 081 123 Eur, arba 2,3 proc. Kad būtų aiškiau, mes vienai karvei gautume apie 44 Eur, latviai – apie 60, estai – apie 88. Tad iš Baltijos šalių gavome mažiausiai... Kitas dalykas, kaip skirtos lėšos bus paskirstytos. O paramos teikimo sąlygas nustatančio Komisijos reglamento nuostatos kelia nuostabą. Nors reglamente nurodoma vadovautis objektyviais, nediskriminuojančiais kriterijais, paramai gauti tinkamais pripažįstami tik tam tikras sąlygas atitinkantys pieno gamintojai. Nors Lisabonos sutartis garantuoja deramą pragyvenimo lygį visiems be išimčių žemės ūkio veikla užsiimantiems asmenims... Reglamento projekte pateiktas šis priemonių, kurioms gali būti panaudojamos paramos lėšos, sąrašas: gamybos sumažinimas (šalia anksčiau aptartojo), smulkūs ūkiai, ekstensyvūs gamybos metodai, draugiški aplinkai gamybos metodai, kooperacijos projektų įgyvendinimas, kokybės schemų įgyvendinimas, finansinių priemonių mokymai. Kyla logiškas klausimas, ar neekstensyvūs, bet modernūs prekiniai ūkiai ir jų darbuotojai yra nudrėbti iš kitokio molio, kad jų nepaveikė Rusijos embargas ir bendra sektoriaus krizė, apie kuriuos primenama to paties reglamento preambulėje? Šioje vietoje tenka priminti neprincipingą visų šalies valdžios institucijų poziciją žemės ūkio bendrovių ir įmonių atžvilgiu. Nors ir nesinori, bet prieš akis iškyla diskriminuojantys, didžiulių ir neproduktyvių investicijų pareikalavę Nitratų direktyvos įgyvendinimo reikalavimai didesniems kaip 300 SG gyvulininkystės ūkiams, įtvirtinti stojimo į ES sutartyje, naftalinu dvelkiantys politiniai, nelogiški ir primityvūs nuosavos žemės įsigijimo suvaržymai ir t.t. Iki šiol nė viena šalies institucija neišdrįso (o gal nesugebėjo?) išaiškinti Europos pareigūnams, kad Lietuvoje vienos vidutinės žemės ūkio bendrovės valdomas 904 ha žemės plotas tenka net 33 dirbantiesiems, t. y. vos 27 ha vienam dirbančiajam, ir todėl ūkio dydis ar veikla negali būti laikomi vieninteliu jį apibūdinančiu kriterijumi, neatsižvelgiant, pvz., į sukuriamas darbo vietas, inovatyvumą, jaunimo pritraukimą, mokamus mokesčius, naudą kaimo bendruomenėms ir pan. Nors Asociacija primygtinai ragino, nė vieno Seimo nario, nė vieno valdininko neapėmė neteisingumo jausmas, neužvaldė išdidumas įrodyti Komisijai kitaip, kai nacionalinė 18 mln. Eur pagalba nuo Rusijos embargo nuketėjusiems pieno ūkiams buvo paskirstyta „automatiškai“, vadovaujantis ES „de minimis“ principu – vienam ūkiui ne daugiau kaip 15 000 Eur per trejus metus, įskaitant visą anksčiau gautą valstybės pagalbą. Tokiu būdu teorinė 78,23 Eur už karvę paramos suma kai kuriose bendrovėse virto praktine – tesiekiančia vos 3,33 Eur. Beveik 25 kartus mažesne. Ar istorija nepasikartos, kai reglamento nuostatos bus perkeltos į nacionalinius teisės aktus – lieka atviras klausimas. – Ir vėl teks kovoti dėl juridinių asmenų interesų? – Asociacijai tai ne naujiena. Tenka kovoti dėl kiekvienos teisės akto eilutės, kiekvieno juridiniams asmenims skiriamo ES išmokų ar paramos cento, kuris valstybei keleriopai sugrįžta per sumokamus mokesčius ar išteklių tiekėjų/produkcijos supirkėjų sukuriamą pridėtinę vertę. Todėl ir šį kartą nesiruošiame nuleisti rankų. Kol kas ŽŪM neorganizuoja jokių pasitarimų dėl teisės aktų, nustatančių paramos sąlygas, turinio. Nors Bendrosios rinkos organizavimo komiteto ir ekspertų techninis posėdis numatytas rugpjūčio 25 d. Kitą dieną po ES žemės ūkio ministrų tarybos, liepos 19-ąją, Asociacija iš tarptautinių žemdirbių organizacijų COPA ir COGECA gavo Komisijos deleguotųjų reglamentų projektus, kuriuos trumpai komentavau anksčiau. Asociacija pateikė savo pasiūlymus ministerijos ekspertams dėl reglamentų papildymo nuostatomis (preliminariai), praplečiančiomis paramos priemonių sąrašą – turimų darbo vietų išlaikymas, daugiau savarankiškumo valstybėms narėms suteikimas. Tik ar bus objektyviai į juos atsižvelgta ir ar mokėsime tuo savarankiškumu pasinaudoti?

„ŪP“ redakcijos nuotrauka