Išskirtinis sausio pabaigos akordas – „Farm Poker 2020“

Skandinaviško kapitalo įmonė UAB „Scandagra“ siekia ne tik darniai dirbti su savo klientais, bet ir nori būti drauge su jais organizuojant laisvalaikį. 2016-aisiais, minėdamas pirmąjį veiklos dešimtmetį, kompleksinių paslaugų augalininkystės ūkiams teikėjas savo klientus pakvietė į pirmąjį pokerio turnyrą. „Farm Poker“ tapo tradicine metų pradžios švente, kuri kiekvienąkart nustebina aukštu lygiu, prabanga, dėmesiu svečiui. Sausio mėnesio paskutinę dieną įvyko šeštasis toks renginys. „Scandagra“ pakvietė pramogauti penkis šimtus svečių – klientus su šeimos nariais ar kita palaikymo komanda.

Viskas įskaičiuota

Ūkininkai, žemės ūkio bendrovių ir įmonių atstovai atvyko pasipuošę ir puikiai nusiteikę. Ramioje vietoje gerokai už miesto įsikūręs „Vilnius Grand Resort“ būriui žmonių tapo pramogų sostine, kur viskas įskaičiuota: pokerio turnyras ir kitos pramogos, prabangi vakarienė, puikūs prizai turnyro laimėtojams.

Sąlyga norint pelnyti kvietimą į „Farm Poker“ – būti lojaliais UAB „Scandagra“ klientais.

Ūkininkai, kurie praėjusių metų lapkritį–šių metų sausį pirko produktų, pelnė ir žetonų statymams. Jų reikėjo sukaupti ne mažiau kaip 800 vnt. O 3 tūkst. ir daugiau žetonų surinkusieji renginio metu galėjo mėgautis nemokama nakvyne dviem žmonėms su pusryčiais ir baseinų zona „Vilnius Grand Resort“.

Laikas pramogauti

Laukė ilgas vakaras. Jokių kalbų apie darbus. Tik kokybiškas laisvalaikis su kultūrine programa, maloniais netikėtumais, sveiku azartu. Pradžioje – fotosesija prie UAB „Scandagra“ bei partnerių fotosienelės. Paskui – iškilmingas šventės atidarymas, kurį vedė žodžio kišenėje neieškantys dainininkė Nijolė Pareigytė ir aktorius Marius Jampolskis. Trumpas įmonės generalinio direktoriaus Mariaus Vasiliausko įžanginis žodis – sveikinant susirinkusiuosius bei linkint jiems sėkmės laukiančiame pokerio turnyre. Ir štai aidint nuotaikingai muzikai milžinišką taurių piramidę apgaubia vilnijantis šaltojo ledo ūkas, stiklai pripildomi putojančio gėrimo. Ženklas pradėti linksmybes!

Nemažai daliai kviestinės pub­likos šis „Farm Poker“ buvo ne pirmasis, vis dėlto buvo ir dalyvaujančiųjų pirmąkart. Taigi tradiciškai pirmiausia profesionalūs krupjė surengia mokomąjį turnyrą. Tuomet prie žalia gelumbe aptrauktų pokerio stalų prasideda tikrasis žaidimas, kupinas azarto. Masino pagrindinis prizas – kelionė į Balį. Tačiau geros nuotaikos užtaisas buvo garantuotas visiems, įskaitant ir tuos, kurie tąvakar namo grįžo be prizų.

Pokeriu nesižavintieji taip pat nenuobodžiavo. Buvo sukurta Moterų oazė, kurioje vyko dailiajai lyčiai patrauklūs pašnekesiai: V2O juvelyrikos namų įkūrėja juvelyrė Viktorija Orkinė pristatė „moterų geriausius draugus deimantus“, astrologė Violeta Liaug­minienė atskleidė, ką Zodiako ženklams žada 2020 metai, dar buvo pasvarstymų apie kortų magiją mūsų gyvenime...

Vakarą paįvairino grupės „Queen of Roses“ dainos, finalinėje dalyje – ugnies ir šokio pasirodymas. Renginys užtruko iki nakties!

Netikėti palyginimai

Kodėl pokeris? Iš tiesų žemdirbio darbas turi kai ką bendro su pokeriu – sėkmė lygiai taip pat priklauso nuo to, kaip sugebi valdyti riziką. Žinoma, nepaneigsi: pokeryje daugiau azarto priimant sprendimus, o laimint užplūsta daugiau adrenalino. Beje, „Scandagra“ renginio „Farm Poker“ prekės ženklą yra užpatentavusi.

Nekasdieniškų palyginimų galima rasti ir daugiau. Štai lenktynininkas Benediktas Vanagas, šį sausį Dakaro ralį įveikęs jau penktąjį kartą, žemės ūkio verslą lygina su Dakaru: ūkininkas kaip ralio dalyvis yra vienas, sprendimus turi priimti pasikliaudamas tik savimi! Visoje Lietuvoje žinomam lenktynininkui žemės ūkis yra tolimas – kaip pats sako, yra pirmosios kartos vilnietis. Tačiau senelis prieškariu ūkininkavo Utenos rajone. Jo pažinti B. Vanagui jau neteko, tačiau priminimas apie jį išliko pageltusiame „Ūkininko patarėjuje“, kuriame liko užfiksuota, jog, tame krašte lankantis Prezidentui Antanui Smetonai, jį sveikino ūkininkas Juozas Vanagas.

„Scandagros“ klientai nenustemba sutikę B. Vanagą, galėdami su juo pabendrauti. „Scandagros“ remiamas lenktynininkas džiaugiasi partneryste bei tuo, jog tai suteikė progą pažinti ūkininkus. Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečio proga buvo aplankyta 100 skirtingų ūkių, juose iškeltos Vyčio vėliavos.

Stengiamės būti arti savo klientų

Naudodamasis proga ŪP pašnekino UAB „Scandagra“ generalinį direktorių Marių VASILIAUSKĄ ne vien apie išskirtiniu renginiu žemdirbių veiklos kalendoriuje tapusį „Farm Poker“.

– Metų pradžioje tai pirmasis toks skambus renginys, skirtas ūkininkams. 500 kviestinių svečių – įspūdingas skaičius. Ar renginys auga, palyginti su ankstesniais metais?

– Stengiamės būti arti savo klientų – ne vien darbo, bet ir laisvalaikio klausimais. Sausio mėnuo ganėtinai neaktyvus žemės ūkyje, todėl ūkininkai, kiti klientai gali rasti laiko atvykti į mūsų renginį. Metus pradedame būtent nuo tokio renginio. O jų turime labai daug. Paskui prasidės seminarai ūkininkams, vasarą turime inovacijų dienas – taip pat mūsų renginys, tapęs flagmanu ir pritraukiantis labai plačią klientų auditoriją.

Pernai ir užpernai dalyvių skaičius buvo panašus. Dėl savo strategijos ir pasiektos brandos klientų rato stipriai neplečiame. Stengiamės išlaikyti esamus, darbą padaryti kokybiškai iki galo. Pasirinktai erdvei 500 žmonių yra optimalus skaičius. Sukviesti jų čia daugiau būtų sudėtinga. Klientams patinka čia atvažiuoti su šeimomis.

– Su kokiomis mintimis pradedate šiuos metus? Netemdo nuotaikos neįprasta žiema?

– Metus pradedame nusiteikę pozityviai, nors finansiškai žemės ūkiui tai gal ne pats geriausias laikas. Matau, kad ir ūkininkų nuotaikos geros, nes pasėliai atrodo labai gražiai, labai palankios grūdų supirkimo kainos. Jeigu padės orai, tikiu, kad metai bus labai geri.

Žinoma, laikome sukryžiavę pirštus, kad orai būtų palankūs. Šaltis būtų ne pasaulio pabaiga – iššalusius pasėlius ūkininkai atsėtų vasariniais javais. Metai būtų finansiškai ne tokie pelningi, bet išeitį visada surandame. Manau, surastume ir šį kartą.

– Kuo naujas šis sezonas bus „Scandagrai“ – gal ketinate plėsti produktų asortimentą? Kam skirsite ypatingą dėmesį?

– Produktų asortimento plėsti negalvojame. Priešingai, esame linkę koncentruotis į esamą. Norime akcentuoti kokybę tiek teikdami paslaugas, tiek galvodami apie pačius produktus. Įmonės apyvartos kasmet auga apie 15 proc., šie metai bus ne išimtis. Mūsų strateginis sprendimas nėra orientuotis į produktų asortimento bei klientų skaičiaus plėtrą. Atsirenkame tuos, su kuriais norime dirbti, kad galėtume jiems kokybiškai teikti visą paslaugų spektrą. Tai atsispindės mūsų produktų portfelyje, mūsų pasiruošime, komandos kvalifikacijoje.

Augalų apsaugos produktai keičiasi kartu su teisės aktais, reglamentuojančiais veikliąsias medžiagas. Mums svarbu, kaip šie produktai panaudojami: kad ūkininkai neišleistų jiems daugiau, nei reikia, lėšų, o produktai veiktų efektyviai, būtų panaudoti tinkamai ir laiku. Tam didelį dėmesį skiria mūsų vadybininkai, dirbdami su klientais. Įmonė savo ruožtu nuolat dirba su vadybininkais. Reguliariai organizuojame kvalifikacijos kėlimo kursus, mokymus. Kelerius pastaruosius metus jie vyksta nuolat. Turime vidinę akademiją, kur tobulinamos komandos žinios. Darome daug bandymų ūkiuose. Žiūrime, kaip pasiteisina vieni ar kiti ekonominiai sprendimai. Visa tai tam, kad klientui būtų duotas kuo kokybiškesnis patarimas.

– Pastaruoju metu Lietuvoje daug kalbama apie tikėtinas permainas pasėlių struktūroje dėl pluoštinių kanapių auginimo didesnių perspektyvų. Ką apie tai manote?

– Naujos kultūros yra sveikintinas dalykas, nors pluoštinių kanapių pasėlių plotai, palyginti su javų, labai kuklūs. Mūsų versle kardinalių permainų nematau. Visą laiką buvome grūdų eksportuotojai. Kol kas artimiausiu metu tokie ir būsime. Žaliavinio grūdo perdirbimo vietoje galimybės, pridėtinės vertės kūrimas Lietuvoje yra riboti, todėl didžiąją dalį eksportuojame. Mūsų įmonės tikslas yra padėti ūkininkui užauginti, pristatant jam produktus, teikiant konsultacijas, galiausiai – realizuojant derlių. Kultūroms keičiantis, strateginiai dalykai išliks tie patys.

Tikiu inovacijomis, naujų technologijų atėjimu į žemės ūkį. Greitai pasiekia techninės galimybės, norint gauti lauko duomenų analizė: darbų, įdėjimų, gaunamų pajamų prognozavimo. Pasaulyje kuriami dalykai pasieks ir pas mus. Tuo domimės, kalbamės su kūrėjais technologijų, kurias galėtume panaudoti savo darbe kaip pagalbą teikiant agronomines konsultacijas.

– Labai įdomu. Prašom keliais žodžiais apie šias technologijas išsamiau.

– Tai technologijos, kai duomenys iš laukų renkami, pasitelkus palydovines nuotraukas. Fiksuojami biomasės indeksai, iš to galima prognozuoti, paruošti tręšimo ir purškimo žemėlapius. Technologija nėra galutinai užbaigta, bet jau leidžia prognozuoti būsimą derlių iš lauko, ūkininkui priimti sprendimą tais svarbiais momentais, kai reikia nuspręsti, kiek ir ko naudoti, kiek išleisti tame lauke. Mūsų tikslas yra kuo aktyviau dalyvauti naujose technologijose, atrasti jas pačias tinkamiausias.

– Kuo šios technologijos pranašesnės už dronų teikiamas galimybes?

– Dronai taip pat yra gerai, vis dėlto galimybės ribotos. Viena vertus, leidžia padaryti tikslesnes nuotraukas ir surinkti šiek tiek geresnius duomenis, tačiau, kita vertus, masto požiūriu, reikia važiuoti į kiekvieną lauką. Turėti ūkyje dronus gerai, dalis mūsų vadybininkų taip pat juos naudoja. Aš kalbu apie technologijas, kurios leis stebėti visų mūsų klientų laukus, daryti sprendimus – identifikuoti, kur ūkiuose yra probleminės vietos, iškart reaguoti. Iš turėsimų technologijų laukiu didelės pridėtinės naudos, tai bus revoliuciniai dalykai. Mes jau bandėme jas, stebime. Pasaulyje viskas taip greitai keičiasi. Šiandien, būdami pradinėje stadijoje, po metų jau galime būti pažengę vartotojai!

– Paskutinis klausimas, susijęs su neįprastai šilta žiema. Apie klimato kaitą kalbama daug, o kokios būtų Jūsų įžvalgos?

– Reikia fokusuoto strateginio klimato kaitos politikos ir interesų grupių požiūrio, kuris leistų keistis, prisitaikyti, keisti pasėlių struktūrą. Kalbėdami apie dirvožemį, turime nuostatą, kad reikėtų kuo efektyviau ūkininkauti, nepripurkšti, neseikėti trąšų, kiek nereikia. Tam labai reikia pačių ūkininkų sąmoningumo. Matome, kad su dirvožemiu yra problemų – erozija ir pan. Yra produktų (manau, kad atsiras ir daugiau), kurie padeda atkurti dirvožemio struktūrą. Žinoma, jie padidina derliaus savikainą. Tačiau žemė žemdirbiui yra pagrindinė darbo priemonė, kaip įrengimai gamykloje, kuriais reikia nuolat rūpintis – tepti, remontuoti.