Istoriniam Dotnuvos pastatui – pagal autentišką pavyzdį pagaminti langai

Šis pastatas pastatytas 1940–1943 m. Langų tvarkybos projektą parengė atestuota nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistė Regina Tumpienė, tvarkybos darbams vadovavo atestuotas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistas Kęstutis Cikana. Tvarkybos darbų užsakovė ir kultūros paveldo objekto valdytoja – Kėdainių rajono savivaldybė.

Dotnuvos dvaro sodybos ir Akademijos statinių kompleksą sudaro 46 kompleksinės dalys. Dotnuvos dvaras pirmą kartą istorijos šaltiniuose paminėtas 1542 metais. XVIII a. pab. – XIX a. 7 dešimtmetyje Dotnuvos dvaras buvo Chrapovickių šeimos reprezentacinė vieta. Tuo metu Dotnuvos dvaro centras iš Zubriuko kalvelių teritorijos perkeltas į dabartinę. Patvenkus upelius suformuota dirbtinė sala, kurioje pastatyti rūmai, pietinėje dvaro pusėje – pagalbiniai ir ūkiniai pastatai. 1871 m. tėvų dvaras atiteko Liudmilai Chrapovickytei-Kreicienei ir jos vyrui Henrikui Kreicui, kurie netrukus čia atidarė privačią mokyklą, išplėtė parką, jame nutiesė takus, aptvėrė tvora. Iš Kreicų dvarą paveldėjo seserys Elena Mejendorfienė ir Liudmila Buturlinienė, pastaroji, įgijusi teises į visą dvarą, 1900 m. pardavė jį Jurgiui Butavičiui.

1903 m. Dotnuvos dvaro žemių dalis atiteko Valstiečių žemės bankui, iš kurio 1908 m. ją išpirko Rusijos valstybės iždas. 1911 m. Valstybės iždui priklausančioje teritorijoje įsteigta Pirmoji Lietuvoje žemės ūkio mokykla. 1911–1914 m. dvaro teritorijoje pastatytas mokyklos pastatų kompleksas: akademijos rūmai, mokytojų namai, tarnautojų pastatas, ligoninė, pirtis su skalbykla, ūkvedžio namas, pieninė, arklidė, tvartas ir kt. (projektavimo darbams vadovavo inž. A. Ditrichas, darbus vykdė V. Soroka), įrengta kanalizacija, vandentiekis, elektros apšvietimas, išgrįsta Stoties gatvė. Taip pat įrengtas bandymų laukas, pastatytas vegetacinis namelis, meteorologijos stotis, vyko žemės dirbimo, tręšimo ir atsėliavimo bandymai.

1915 m. Dotnuvą užėmus vokiečiams, mokykla išsikėlė į Rusiją, jos pastatuose įrengta karo ligoninė, belaisvių stovykla, arklių gydykla, grūdų sandėliai. 1919 m. vokiečiams išvykus, Dotnuvoje atidaryta žemės ir miškų ūkio mokykla, vėliau pavadinta Dotnuvos žemės ūkio technikumu, kuris 1924 m. reorganizuotas į Dotnuvos žemės ūkio akademiją (1947 m. perkelta į Kauną). 1919–1924 m. statiniai buvo remontuojami, pastatytas raštinės pastatas, kelios daržinės, tvartai, pradėti sausinti mokomojo ūkio laukai, sutvarkytas parkas, įrengtas Dotnuvos bandymų laukas, kuris nuo 1938 m. vadintas Dotnuvos bandymų stotimi. Prof. D. Rudzinsko iniciatyva įkurta pirmoji Lietuvoje selekcijos stotis. S. Kolupailos iniciatyva Dotnuvėlės vagoje įrengtas pirmasis Lietuvoje vandens matavimo postas. 1924–1947 m. šalia buvusio parko pasodintas hektaras dendrologinio parko, pavadinto „Aušros sodu“.

1911–1914 m. pastatyta mokykla, dėstytojų namas, namų ūkio sekcijos pastatai, studentų kooperatyvų pastatas, bendrabutis su kultūros namais, tvartas, tiltas, bandymų kiemo ūkiniai pastatai, rekonstruotas pirties - skalbyklos pastatas, bravoras, suremontuoti ūkiniai pastatai, teritorija aptverta tvora. 1941 m. birželio 14 d. suimti ir ištremti akademijoje dirbę prof. J. Tonkūnas, prof. V. Vilkaitis, doc. J. Stanišauskis su šeimomis, dėstytojai M. Žemaitis, M. Glemžaitė, K. Ruginis, G. Sasnauskienė. 1943 m. bendrabutį, namų ūkio sekcijos pastatus užėmė vokiečiai ir įkūrė karo ligoninę. 1944 m. besitraukdama vokiečių armija susprogdino akademijos rūmus, kurie buvo atstatyti 1961 m., bendrabutį, elektrinę ir pieninę.

1946 m. Lietuvos selekcijos ir sėklininkystės stotis pervadinta Dotnuvos selekcijos stotimi. 1947 m. – Lietuvos valstybine selekcijos stotimi, prie kurios prijungtas Lietuvos žemės ūkio akademijos mokomasis ūkis. 1956 m. Dotnuvoje įsteigtas Lietuvos žemdirbystės mokslinio tyrimo institutas (nuo 1990 m. Lietuvos žemdirbystės institutas), kuriam priskirtos visos čia 3-5 dešimtmečiuose įkurtos bandymų stotys. 1958 m. Dotnuvos dvaro parkas paskelbtas valstybės saugomu, 1986 m. – respublikinės reikšmės gamtos paminklu. 1959 m. buv. Dotnuvos dvarui suteiktas Akademijos pavadinimas.

1963 m. nugriauta dar 1949 m. uždaryta Šv. Povilo bažnyčia, kurios pamatai 1996 m. buvo atkasti ir konservuoti. Dotnuvos Žemės ūkio akademijoje ir Bandymų stotyje dirbo žymūs mokslininkai, profesoriai: pirmasis akademijos rektorius, miškininkas P. Matulionis (1860–1932 m.), agronomas selekcininkas D. Rudzinskas (1866–1954 m.), agronomas selekcininkas S. Nacevičius (1881–1947 m.), veterinarijos gydytojas K. J. Aleksa (1881–1956 m.), dirvožemininkas agrochemikas V. Ruokis (1885–1971 m.), fizikas meteorologas I. Končius (1886–1975 m.), agronomas, 1920–1926 m. Lietuvos prezidentas A. Stulginskis (1885–1969 m.), agronomas bitininkas J. Kriščiūnas (1888–1973 m.), biologas fitopatologas V. Vilkaitis (1892–1943 m.), hidrologas S. Kolupaila (1892–1964 m.), agronomas J. Kriščiūnas (1894–1947 m.), agronomas pievininkas J. Tonkūnas (1894–1968 m.), agronomas selekcininkas J. Bulavas (1903–1984 m.), botanikas, mikrobiologas K. Brundza (1903–1991 m.), agronomas A. Budvytis (1928–1998 m.), agronomas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras L. Kadžiulis (1926–2014 m.), agronomas P. Vasinauskas (1906–1995 m.), vargonininkai, kompozitoriai, choro dirigentai A. Budriūnas (1902–1966 m.) ir B. Budriūnas (1909–1994 m.) ir kiti.

KPD informacija

KPD/Astos Naureckaitės) nuotr. – Dotnuvos dvaro sodybos ir Akademijos statinių komplekso bendrabutis-kultūros rūmai, vienas iš 46 komplekso pastatų