Išvisuomeninto transliuotojo ypatumai

Trūksta politinio sąmoningumo

„Kadangi su minėtu asmeniu (I. Trinkūnaite – red. past.) vyksta ginčas civilinėje byloje, nenorėčiau plačiau komentuoti. Tai galėtų padaryti advokatas. Tačiau kiekvienam aišku, kad taip elgtis gali paskatinti tik dvi priežastys: politinis (partinis) spaudimas arba pinigai. Kuris iš jų šiuo atveju, tegul sprendžia žiūrovai ir skaitytojai“, – teigė Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos pirmininkas Vytautas Budnikas.

Tačiau pašnekovas atkreipė dėmesį į gana keistą pačios LRT poziciją daugeliu klausimų: „Yra labai daug požymių, kad LRT tapo ne nacionaliniu, o partiniu transliuotoju. Gal ne vienos, o kelių sisteminių partijų, kurios vykdo Lietuvos išvalstybinimo politiką. Nesvarbu, ar tai būtų prigimtinės šeimos gynimo ar ardymo reikalai (pvz., Stambulo konvencijos ratifikavimo klausimas), ar lietuvių kalbos valstybinio statuso naikinimas ir daugiakalbystės įtvirtinimas, ar masinio migrantų į Lietuvą antplūdžio skatinimas. Visi minėti valstybingumo ardymo komponentai turi akivaizdų palaikymą LRT eteryje. Priešingų kritiškų nuomonių šio vykdomo proceso atžvilgiu yra labai mažai.“

V. Budnikas gana skeptiškai vertino visuomenės galimybes kada nors atgauti LRT kanalą: „Piliečiai jo realiai atgauti niekaip negali, kol šalyje dominuos ir šalį valdys sisteminės politinės partijos, kurios keičia plunksnų spalvas, bet iš esmės yra vienodos. Padėtis gali pasikeisti, nebent jeigu ji radikaliai pasikeistų pačioje Europos Sąjungoje. Tokių požymių jau matome. Turiu galvoje rinkimų rezultatus Prancūzijoje, Vokietijoje ir kitose ES valstybėse. Balsavimo į Europos Parlementą rezultatai parodė, kad ji keičiasi Latvijoje ir Estijoje. Deja, Lietuvoje tvyro sąstingis. Kol kas mūsų žmonėms rūpi tik ekonominiai ir socialiniai, bet ne valstybės išlikimo reikalai.

Sisteminės partijos mulkina žmones, žadėdamos didesnes algas ir pensijas, nors valstybinio masto biudžeto vagystės tik didėja. Žmonės naiviai tuo tiki ir 30 metų už tas pačias partijas balsuoja. Taigi visuomenės politinė sąmonė kol kas snūduriuoja. Kažkas pasakė, kad lietuviai tokią prabangą gali sau leisti, nes jų kol kas daugiau nei 2 mln. Kai lietuvių liks tik 1 mln., gal ir jie susigriebs. Tad politinės valios apraiškų artimiausioje perspektyvoje, matyt, vargu ar galima tikėtis.“

Pasigedo nuomonių balanso

Buvęs Seimo nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas Algimantas Matulevičius teigė manąs, kad minėtas „išskirtinis“ LRT interviu su I. Trinkūnaite „tikrai neatitinka žodžio laisvės principo, kuriuo LRT vadovybė taip mėgsta spekuliuoti“.

„Kur dingo pradžioje Nepriklausomybės mūsų visų su džiaugsmu sutiktas, dviejų nuomonių eteris? – retoriškai klausė pašnekovas. – Vietoj to matome etikečių klijavimo ruporą neįtikusiems ir vos pabandžiusiems pasakyti tiesą apie skandalingas politinės korupcijos apraiškas tarp konservatorių arba pedofilijos skandalą su Kristijonu Bartoševičiumi. Tiesa sutinkama kaip priešų užmačios, o mūsų tautai nepriimtinai genderizmo ideologijai tiesiamas raudonas kilimas. Gyvename kreivų veidrodžių karalystėje. Save vadinantis nacionaliniu de facto tapo sąskaitų su kitaminčiais suvedinėjimo ir cenzūros oaze. Pats kritikuodamas sovietinį palikimą, LRT elgiasi pagal pačias bjauriausias to laikmečio bendravimo normas. Tokiu elgesiu neburiama bendruomenė ir nepuoselėjamas bendrasis gėris, o skaldoma ir sėjama neapykanta.“

A. Matulevičius neslėpė pasipiktinimo LRT veikla: „Žvelgiant objektyviai, tai yra valstybės biudžeto lėšomis išlaikoma institucija, o realybėje joje šeimininkauja ,,grupė draugų“. Jie patys pasirenka, kam tarnauti, su kuo bendrauti. Chrestomatinis pavyzdys – beveik prieš mėnesį LRT radijo eteryje Nemiros Pumprickaitės laidoje nuskambėjęs Dariaus Jurgelevičiaus benefisas. Jis buvo pristatytas kaip „žymus žmogus“. Deja, nebuvo paaiškinta, kad šio pono „žymumas“ yra su riebiu minuso ženklu. Jis figūravo vadinamajame ,,valstybininkų“ klano skandale, kurio atgarsiai susipynė ir su M. Navickienės ryšiais su nusikalstamo pasaulio veikėjais. Tačiau apie tai minimoje laidoje – nė žodelio... O pašnekovas pateiktas kaip teigiamas herojus. Nors jo biografijoje juodų dėmių – nors vežimu vežk. Vien tik tai, kad jis 1987 m. tuometėje „Komjaunimo tiesoje“ pasmerkė garsųjį disidentų Nijolės Sadūnaitės ir Antano Terlecko organizuotą mitingą prie Adomo Mickevičiaus paminklo. O Seimo NSGK vykdant parlamentinį tyrimą dėl saugumo pulkininko ir diplomato Vytauto Pociūno ištrėmimo į Baltarusiją, viešai pareiškė, kad ,,nesikapstykite po tuos kaulus“.

A. Matulevičius konstatavo: „LRT jau daug metų jokios objektyvios informacijos nebeteikia. Viskas yra tendencinga. Paradoksas, bet net niekam neatsiskaitoma, kaip išleidžiamos milijoninės valstybės lėšos. Praėjusią kadenciją valdę ,,valstiečiai“ lyg ir bandė patikrinti, kaip lėšos naudojamos. Kilo tokia isterija, kad jie negarbingai atsitraukė, palikę toliau vešėti neskaidrumo pelkę. O juk tuomet, nors ir ne pilnai, bet buvo šiek tiek atskleisti korupcijos ir tiesiog valstybės lėšų „tratinimo“ atvejai. Tačiau jokia teisėsaugos institucija net nepabandė ištirti ir išsiaiškinti. Visi bijo, kad viešai (naudojant LRT eterį) bus apjuodinti ir paversti ,,liaudies priešais“, arba ,,maskvos agentais“. Todėl niekas nenori rizikuoti ir leidžia tam vešėti toliau.“

Mato pertvarkos būtinybę

Visuomenininkas Raimondas Šimaitis pastebėjo, kad „LRT beveik niekada nereaguoja į visuomenei jautrius klausimus. Būdami „visuomeninis“ transliuotojas, neatspindi visuomenės nuomonės, o kiša LGBT ir savo klano politikų (TS-LKD) propagandą bei balinimą, jei šie kur nors „prisidirba“. Dar daugiau – LRT nuolat ieško neigiamų savybių tuose asmenyse, ar organizacijose, kurie nepalaiko dabartinės valdžios.“

R. Šimaitis nevyniojo žodžių į vatą: „Tai vieno klano kanalas. Dar daugiau – vienos gaujos kanalas. Pasinaudodami milžinišku biudžetu, jie brangiai perka „paslaugas“ iš susijusių asmenų UAB, nors patys turi visą įrangą ir žmones tam, kad kurtų turinį. Situaciją būtų galima keisti, jei būtų reformuota valdyba, iškelti reikalavimai, kad transliuotų tik savo produkciją, ne pirktinę iš UAB, įvertintos šališkumo ir nešališkumo rodikliais programos, pakeisti šališki vedėjai ir programų direktoriai kitais, kurie supranta, kas yra objektyvumas, taip pat pakeista generalinė direktorė, nes ji nesugeba užtikrinti objektyvumo, dėl to LRT pasitikėjimo prasme yra visiškame dugne.“

Atsakymas savo stiliuje

Kreipėmės į LRT Tarybos pirmininką E. Valatką, LRT generalinę direktorę Moniką Garbačiauskaitę-Budrienę ir jos pavaduotoją Gytį Oganauską. Jiems uždavėme du klausimus:

• Neseniai LRT eteryje pasirodė išskirtinis interviu su eksministrės M. Navickienės drauge I. Trinkūnaite, kuri yra įtariama dėl galimos korupcijos bei galimai kelianti grėsmę nacionaliniam saugumui. Ar yra etiška nacionalinio transliuotojo eteryje leisti teisintis asmeniui, įtariamam sunkiais nusikaltimais, nors tyrimas dar nesibaigęs? Ar tai nėra spaudimas teisėsaugos institucijoms? Ar tokia praktika taikoma visų įtariamųjų, ar tik valdžiai artimų žmonių atžvilgiu?
• Tikriausiai ir Jums nėra paslaptis, jog daugelis žmonių įtaria, esą, LRT atstovauja tik valdančiosios koalicijos interesams. Ar Jums taip neatrodo? Kaip kanale užtikrinamos visų interesų grupių teisės į nuomonių sklaidą?

Kaip ir buvo galima tikėtis, iš LRT vadovų gavome visiškai „valdišką“ atsakymą, tik patvirtinantį visuomenės veikėjų išsakytas mintis: „LRT užtikrina visuomenės interesą gauti operatyvią, patikimą informaciją, sudaryti galimybę išgirsti įvairių pusių pozicijas, todėl kalbinti su rezonansiniais valstybės įvykiais susijusius žmones yra įprasta praktika. LRT žurnalistų etikos kodeksas ir redakcinė politika apibrėžia, kaip turi būti užtikrintas objektyvumas ir nešališkumas, jo įgyvendinimą prižiūri net dvi LRT instancijos – LRT etikos komisija ir LRT etikos kontrolierius (šiuo metu vyksta atranka).

Nešališkumas yra svarbus LRT žurnalistikos principas, todėl LRT nuolat kalbina įvairių jėgų politikus, taip pat ir opozicijos atstovus. Šiam principui užtikrinti LRT skiria didelį dėmesį ir nuolat atlieka savistebėseną.“

Algimanto SNARSKIO piešinys