Italijos mafija įsisuko į dosnias BŽŪP lėšas – schemose dalyvauja ir kitos ES šalys

Naujienų agentūros „Lavialibera“ tyrimai atskleidė naujus piktnaudžiavimo atvejus, padažnėjusius šiauriniuose šalies regionuose, tokiuose kaip Lombardija, Pjemontas ir Venetas. Tariami „galvijų augintojai“ perka ganyklas kalnuotose vietovėse, tačiau jų nenaudoja.

Panašūs neteisėtos veiklos Italijos žemės ūkio srityje atvejai, susiję su netinkamu ES lėšų panaudojimu, nėra naujiena šalyje, kur organizuotas nusikalstamumas turi gilias šaknis. Sudėtingose sukčiavimo schemose, kurių metu pasisavinamos didelės žemės ūkiui finansuoti skiriamos lėšos, dalyvauja ne tik patys italai, jos driekiasi ir per ES šalis, kuriose pinigams legalizuoti kuriamos fiktyvios įmonės.

Kiek anksčiau šį pavasarį italų portale „Today.it“ aprašytoje istorijoje pasakojama, kaip nusikalstama grupuotė „Società Foggiana“ už ES fondų paramą įsigijo žemės ūkio technikos, dokumentuose gerokai padidinusi pirkinių kainą. Nusikaltimą atskleidę Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) specialistai teigė, kad technika buvo deklaruota kaip nauja, nors iš tikrųjų buvo naudota arba pirkta už daug mažesnę kainą nei nurodyta dokumentuose. Visa tai buvo įmanoma padaryti, nes tiek parduodančios, tiek perkančios bendrovės turėjo ryšių su sukčiais. Į sudėtingą sukčiavimo schemą buvo patekusios dar šešios ES valstybės.

Prie Italijos nusikaltėlių prisijungė Bulgarijos, Čekijos, Vokietijos, Airijos, Portugalijos ir Rumunijos sukčiai. Šiose šalyse buvo įsteigtos fiktyvios įmonės, kurios siekė paslėpti sukčiavimo pėdsakus ir palengvinti pinigų plovimą. Nepaisant padidėjusios kontrolės, sukčiams dažnai pavyksta ją apeiti, perkeliant savo veiklos centrus į kitas Europos šalis.

Tokių nusikaltimų metu daug žalos patiria ir sąžiningi Italijos ūkininkai. Sukčiai dažnai neteisėtais būdais pasisavina jų žemę, o jiems pasipriešinusių žemdirbių pasėlius degina, išpjauna gyvulius. Tikrieji ūkininkai moka dukart: vieną kartą dėl to, kad negauna lėšų, antrą kartą dėl to, kad jiems grasinama susidoroti.

Teismo procese dėl sukčiavimo žemės ūkio srityje dalyvavo 96 kaltinamieji. Pirmos instancijos teismo nuosprendžiu buvo paskelbtos 600 metų laisvės atėmimo bausmės, 10 išteisinamųjų nuosprendžių, konfiskuota daugiau nei 4 mln. eurų.

OLAF yra pripažinusi, kad 2022 m. padaugėjo bandymų sukčiauti žemės ūkio sektoriuje, kai naudos gavėjai griebiasi netikrų sąskaitų faktūrų arba deklaruoja įrangą kaip naują, nors iš tikrųjų ji yra naudota, arba manipuliuoja pasiūlymais viešųjų pirkimų kontekste. Daugeliu atvejų pakanka pareiškėjui pateikti melagingą informaciją, kurios niekas tinkamai nepatikrina, kad būtų atrinktas, gautų avansą arba atitiktų kriterijus, taikomus norint gauti paramą pagal Bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP) schemą. Pastebima, kad daugeliu atvejų šiuos sukčiavimus vykdo organizuoto nusikalstamumo nariai.

Mafija ūkininkams grasina kerštu

Dar vienas sukčiavimo atvejis išaiškintas kovo mėnesį. Tyrimo duomenimis, įtariamieji suklastojo paraiškas ir, klaidindami Italijos žemės ūkio mokėjimų agentūrą (AGEA), melagingai deklaravo nuosavybės teisę ir valdymą Agridžento provincijoje. Europos prokuratūros (EPPO) Palerme prašymu 4 ūkininkams buvo įvykdytas provincijos teismo teisėjo priimtas daugiau nei 470 tūkst. eurų arešto orderis. Jie įtariami sukčiavimu, susijusiu su ES žemės ūkio lėšomis, dokumentų klastojimu ir pinigų plovimu.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad įtariamieji nėra tikrieji žemės sklypo, kurio dalis teismine tvarka jau buvo konfiskuota kitoje baudžiamojoje byloje, savininkai. Kita žemės dalis, už kurią prašė subsidijų, priklausė Italijos paslaugų žemės ūkio ir maisto produktų rinkos institutui (ISMEA), tačiau paraiškose dėl subsidijų įtariamieji ir toliau deklaravo ją kaip savo nuosavybę.

2015–2022 m. sukčiai tiesiogiai iš AGEA gavo apie 450 tūkst. eurų ES subsidijų ir daugiau nei 20 tūkst. eurų išmokų.

Plačiai visuomenėje nuskambėjo istorija, kai šių metų žiemą Sicilijos policija suėmė 37 asmenis dėl sukčiavimo, siekiant gauti ES subsidijų. Įtariama, kad kai kurie iš jų yra mafijos nariai.

Tyrimas buvo pradėtas, remiantis trijų asmenų, priklausiusių vienai seniausių Sicilijoje „Batanesi“ mafijos grupuotei, liudijimais. Įtarta, kad sukčiavimas buvo susijęs su daugiau nei 150 įmonių. Kaltinimai apima nusikalstamą susivienijimą, turto prievartavimą, apgaulingą turto perleidimą, sukčiavimą prieš valstybę, pinigų plovimą, pasikėsinimą smurtauti. Tarp suimtųjų buvo „Batanesi“, „Bontempo Scavo“ ir „Tortorici“ klanų nariai.

Tiriant bylą paaiškėjo, kad dažnai pakakdavo vieno grupuotės boso skambučio, kad ūkininkas būtų „paskatintas“ atsisakyti žemės. Bijodami vien mafiozo vardo ir jo keršto, žemdirbiai dažnai atsisakydavo savo žemės net nemėginę prieštarauti.

Tų, kurie atsisakydavo įsitraukti į sukčiavimo schemą, pasėliai būdavo sunaikinami, gyvuliai išpjaunami, o namai padegami.

ŪP portalo informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.