Įtaria: elninių gyvūnų liga gali būti pražūtinga ir žmogui

Kuo išsiskiria ši elninių gyvūnų liga?

LEIL pasiekus Europos Šiaurę, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) 2018-aisiais informavo visuomenę apie pradedamą specialią stebėsenos programą, o kartu patikino, jog Lietuvoje ši liga niekada nebuvo diagnozuota. Medžiotojai ir laukinius gyvūnus aptvaruose laikantys asmenys bei kiti gyventojai, radę nugaišusį ar pastebėję išliesėjusį, sutrikusios elgsenos elninį gyvūną, buvo paraginti apie tai pranešti veterinarijos gydytojui arba VMVT teritoriniam padaliniui.

Perspėta: nors nėra duomenų, kad šia liga galėtų užsikrėsti žmonės, tačiau mokslininkams eksperimento būdu pavyko per maistą užkrėsti primatus. Todėl nerekomenduojama maistui naudoti elninių gyvūnų organų, kuriuose gali būti randama LEIL sukėlėjų (smegenų, akių, blužnies, tonzilių, limfmazgių). Jau užsikrėtusių gyvūnų mėsos maistui vartoti negalima.

Ligos sukėlėjas – prionas – tai pakitęs baltymas, randamas elnių centrinėje nervų sistemoje (galvos smegenyse) ir limfiniuose mazguose, kuris gali išplisti į periferinę nervų sistemą ir raumenis.

Užsikrėtę gyvūnai atsiskiria nuo bandos, dažnai nuleidę galvas vaikšto ratais, atsiranda eisenos pakitimai ar kitas tos rūšies gyvūnams nebūdingas elgesys: gali būti pastebimas drebulys ir vangumas arba atvirkščiai – nervingumas ir agresyvumas. Dažniausiai suserga vyresnio amžiaus elniniai gyvūnai, jie liesėja ir galiausiai nugaišta. Gydymo ir vakcinos nėra, liga dažniausiai nustatoma jau po gaišimo.

Lėtine išsekimo liga elniai gali užsikrėsti tiesioginių kontaktų metu, taip pat per išskyromis (seilėmis, šlapimu, išmatomis) užterštą aplinką. Prionai ilgai išlieka aplinkoje, todėl nuo šios ligos nugaišę gyvūnai yra ilgalaikis užkrato šaltinis. Manoma, kad prie ligos platinimo gali prisidėti ir maitlesiai paukščiai bei kiti gyvūnai.

Ligos sukėlėjas ilgainiui užkariauja naujas teritorijas

Kaip skelbia JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC), šiuo metu LEIL cirkuliuoja mažiausiai 32 JAV valstijose ir keturiose Kanados provincijose, taip pat Šiaurės Europoje. Pavieniai įvežtiniai ligos atvejai registruoti Pietų Korėjoje.

Nelaisvėje laikomiems elniams LEIL pirmą kartą identifikuota 1960 m. (JAV, Kolorado valstijoje), o laisvėje gyvenantiems elniams – 1981 m. Ilgainiui LEIL paveiktų laisvėje gyvenančių elninių gyvūnų teritorija išsiplėtė. Daroma prielaida, kad ligos sukėlėjas gali būti išplitęs ir į kitas valstybes, kuriose nėra stiprių gyvūnų priežiūros sistemų.

Bendras ligos sukėlėjo paplitimas gamtoje vertinamas kaip palyginti nedidelis, tačiau keliose vietose, kur nustatyta liga, infekcijos dažnis gali viršyti 10 procentų (1 iš 10 elninių gyvūnų), o infekcijos židiniuose – didesnis nei 25 proc. (1 iš 4). Kai kuriose nelaisvėje laikomų elnių bandose užsikrėtimo atvejų skaičius gali siekti ir 79 proc. (beveik 4 iš 5).

Neseniai problema buvo vėl iškelta

Naujas diskusijas dėl LEIL paskatino šių metų balandį moksliniame žurnale „Neurology“ grupės gydytojų paskelbtas straipsnis. Autoriai kelia klausimą, ar lėtinė elnių išsekimo liga gali žmogui sukelti degeneracinę smegenų ligą (Kroicfeldo-Jakobo ligą – CJL) (paprastai CJL yra paveldima, genetinė).

Aprašomas konkretus atvejis, kai du medžiotojai, apsistoję toje pačioje trobelėje ir valgę užkrėstos populiacijos elnieną, susirgo degeneracine smegenų liga.

„2022 m. 72 metų vyrui, anksčiau vartojusiam LEIL užsikrėtusios elnių populiacijos mėsą, prasidėjo staigus pamišimas ir agresija. Jo draugas, kuris taip pat valgė elnieną iš tos pačios elnių populiacijos, neseniai mirė nuo CJL, todėl kilo susirūpinimas dėl galimo ryšio tarp LEIL ir žmogaus priono ligos“, – teigia autoriai.

Pasak jų, nepaisant gydymo pacientas mirė per mėnesį, o CJL diagnozė buvo patvirtinta po mirties. Atsižvelgdami į panašų atvejį paciento socialinėje grupėje ir tai, jog anksčiau buvo patvirtinti ligos sukėlėjo perdavimo modeliai primatams ir pelėms, autoriai daro prielaidą apie „galimą naują LEIL perdavimą iš gyvūnų žmogui“.

Panašių įtarimų kilo ir anksčiau. 2004 m. CDC mokslininkai tyrė žmogaus priono ligos CJL atvejus Vajominge ir Kolorade nuo 1979 iki 2000 m. Be kita ko, buvo nagrinėjama, ar buvo su LEIL sietinų atvejų. Kolorado valstijoje iš viso buvo užregistruoti 67, o Vajominge – 7 CJL atvejai. Ligos dažnumas šiose valstijose panašus kaip kitose JAV valstijose, ir tik dviem atvejais, pasak tyrėjų, CJL susirgę asmenys endeminėse vietovėse valdė elnieną. 

Nors senesni tyrimai neįrodė, kad ligos sukėlėjas iš gyvūnų gali būti perduotas žmogui, naujausi paskelbti tyrimai kelia susirūpinimą. Priežastinis ryšys lieka neįrodytas, tačiau būtina būti budriems dėl tokių atvejų, toliau tirti galimą LEIL infekuotos elnienos vartojimo riziką ir jos poveikį visuomenės sveikatai.

ŪP portalo informacija

123rf nuotr.